Dar prieš metus Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino Juozo Imbraso (Seimo narys), Broniaus Cicėno (Vilniaus m. savivaldybės tarybos narys) ir Alvitos Armanavičienės (Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė) skundą – nusprendė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) buvo patvirtinusi per aukštas „Vilniaus energijos“ šildymo ir karšto vandens kainas vilniečiams 2011-2015 m., panaikino Komisijos nutarimus, nustačiusius tas užaukštintas kainas, ir įpareigojo Komisiją tas kainas perskaičiuoti. Žalą, padarytą vilniečiams, turi padengti vadinamajam „rubikonui“ išnuomota „Vilniaus energija“.
Ilgamečio Vilniaus šilumos ūkio darbuotojo, energetikos specialisto B. Cicėno preliminariais paskaičiavimais, vilniečių permokos gali sudaryti apie 104 mln. eurų.
Tačiau Komisija, užuot gynusi vartotojų, t. y. Vilniaus gyventojų interesus, užuot perskaičiavusi šildymo ir karšto vandens kainas, kaip nurodė teismas, ir ėmusis priemonių tą permoką gyventojų labui iš „Vilniaus energijos“ išieškoti, tokį teismo nutarimą puolė skųsti. Kaip, aišku, ir UAB „Vilniaus energija“.
Kaip teigia viešąjį interesą atstovaujantis advokatas Antanas Suslavičius, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs skundus (po minėtų pareiškėjų prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti išimtinai skubos tvarka, nes nuo 2017 m. kovo 31 d. UAB „Vilniaus energija“ nebeteiks viešosios paslaugos, t. y. nebebus iš ko net ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti išieškoti (arba bus ypatingai apsunkinta galimybė išieškoti) patirtų nuostolių (vilniečių permokėtų lėšų), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinis „verdiktas“ turėjo būti paskelbtas 2016 m. birželio 1 d., tačiau teismo „verdikto“ paskelbimas atidėtas birželio 13 d. Birželio 13 d. priimta teismo nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Rugpjūčio 17 d., išklausius proceso dalyvių, teismo „verdiktas“ atidedamas rugsėjo 1 d.), rugsėjo 1 d. turėjo skelbti savo nutartį (sprendimą). Tačiau tą dieną sprendimo nepaskelbia – atideda rugsėjo 21 d. Ir teismas pažymėjo, kad skelbime nedalyvavo proceso šalys (jų atstovai), nors dalyvavo.
Rugsėjo 21 d. atvykus išklausyti teismo sprendimo pareiškėjui J. Imbrasui, atstovui K. Jociui ir advokatui Antanui Suslavičiui (nors teismo informacinėje pažymoje paskelbiama, kad niekas neatvyko), teismo posėdžių sekretorė paskelbia, kad vienas teisėjų kolegijos narys susirgęs, kitas – išvykęs į komandiruotę, todėl sprendimo paskelbimas nukeliamas į rugsėjo 26 d. O tada teisėjai paskelbia ne sprendimą, bet praneša atnaujinantys bylos nagrinėjimą iš esmės – mat „rubikoninės“ „Vilniaus energijos“ advokatams abejonių kelia ekspertizę byloje atlikęs ekspertas.
Taigi, bylos nagrinėjimas atnaujinamas, nors eksperto klausimas buvo nagrinėtas ne tik Vilniaus apygardos administraciniame, bet ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Visa esmė, kaip mano viešąjį interesą ginantis advokatas Antanas Suslavičius, – tiesiog „nutempti“ sprendimo priėmimo terminą, kad net ir nepakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis bus sunkiai įvykdomas dėl pernelyg trumpo „Vilniaus energijos“ „gyvavimo“ Vilniuje, o su jos savininku Prancūzijos bendrove bylinėjimasis vilniečiams pernelyg ilgai truktų ir nuostolių atlyginimas taptų papildomai apmokamas vilniečių sąskaita.
Atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas posėdžiavo vos porą valandų ir tiesiog dar kartą išgirdo tą patį, kas buvo jau ne kartą ir ne viename posėdyje kalbėta (t. y. nuo 2011 metų, kada buvo paskirta teismo ekspertizė), tačiau užtat „Vilniaus energijos“ naudai „pratempė“ 4 mėnesius – mat sprendimą šioje byloje skelbs tik 2017 m. sausio 3 d.
Tuo tarpu vadinamų „rubikoninių“ šeimininkavimas „Vilniaus energijoje“ baigiasi 2017 m. kovo 31 d. ir tai reiškia, kad net jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir paliks galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, Komisija iki kovo 31 d. nei spės perskaičiuoti šilumos kainas, nei išreikalauti žalą.
Beje, įdomus sutapimas – rugsėjo 26 d., t. y. tą pačią dieną, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, Komisija priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino naujas bazines šilumos kainas, ir konstatavo, kad vilniečiai už šilumą permokėjo 24 mln. eurų, kas bus išskaičiuota iš vilniečių šildymo kainų. Tiesa, šiemet – ne visa suma, o tik trečdalis.
Bet vėlgi – kovo 31 d. gi baigiasi „Vilniaus energijos“ nuomos sutartis ir kas atlygins vilniečiams padarytą žalą? Gal valstybė pritaikys laikinąsias apsaugos priemones ir bus areštuotos bei parduotos „rubikoninių“ berniukų vilos bei turtai užsienyje? Vargu bau, nes nei prokuratūra, nei Komisija viešojo intereso ginti nenori. Įspūdis susidaro veikiau priešingas.
Štai Komisijos ir „Vilniaus energijos“ atstovai teisme tarsi susitarę neigė Komisijai ir „Vilniaus energijai“ nepalankias eksperto išvadas. Be to, tas ekspertas neva visai neturi reikiamos patirties.
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas taip nemano. „K. Ambrazaitis turi 18 metų apskaitos ir finansinių ataskaitų audito sričių darbo patirtį, stažavosi Vokietijos bankuose – „Deutsche Bank Kiel“ ir „Sparkasse Saarbrucken“, Austrijos įmonėje „Firumu Holding Europe Central & East GmbH“, dirbo SEB banke ir įvairiose kitose įmonėse, yra sukaupęs svarią patirtį atlikdamas finansinių ataskaitų auditą ir kitas užtikrinimo paslaugas viešojo intereso finansų įstaigoms, verslo ir viešojo sektoriaus įmonėms, vykdančioms įvairią gamybos, prekybos ir paslaugų veiklą. K. Ambrazaičiui suteikti buhalterio profesionalo ir atestuoto auditoriaus vardai. Jis yra Lietuvos auditorių rūmų, Lietuvos kriminalistų draugijos ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos narys. Taip pat yra rekomenduojamas Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo arbitras.
Pabrėžtina, kad ekspertas K. Ambrazaitis kaip darbo grupės vadovas ar atsakingas auditorius yra atlikęs ne vieną su energetikos sritimi ir/arba Komisijos reguliuojama veikla susijusį auditą.
Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijai, priešingai negu Bendrovei ir Komisijai, abejonių dėl teismo eksperto K. Ambrazaičio kompetencijos bei galimybės atlikti byloje iškeltų klausimų tyrimą nekyla“, – teigiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime.
Be to, kai teisme buvo sprendžiamas eksperto klausimas, ieškovai (J.Imbrasas, B.Cicėnas, Nacionalinė vartotojų federacija) siūlė vieną ekspertą, „Vilniaus energija“ – kitą, tačiau teismas nusprendė neskirti nė vienos iš šalių siūlomo eksperto ir paskyrė būtent paties teismo parinktą ekspertą – kad jis nešališkai ir objektyviai atliktų ekspertizę. Tai yra, pats teismas nusprendė, kas turi atlikti ekspertizę šioje byloje.
Ir kai teismas paskyrė ekspertą, tam neprieštaravo nei ieškovai, nei „Vilniaus energijos“, nei Komisijos atstovai. Abejonės eksperto atžvilgiu atsirado tik po kelerių metų, kai ekspertas pateikė „Vilniaus energijai“ ir Komisijai nepalankias išvadas.
Todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu iš tikrųjų buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas? „Pratempti“ terminą link „Vilniaus energijos“ nuomos datos pabaigos? O tuomet?
„Monopolistas kartu su savo advokatais galės pasakyti: „Ką pavogiau, tas mano“, – galimybių eiliniam vartotojui išsireikalauti permokėtus pinigus iš galimų sukčiautojų nėra“, – taip net šešerius metus (!) trukusį teismo procesą prieš „rubikoninę“ „Vilniaus energiją“ savo baigiamojoje kalboje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme reziumavo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas K.Jocius.
O dabar trumpai, ką nustatė teismo paskirta ekspertizė:
Komisijai pateiktų licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, lyginant jas su pelno (nuostolių) ataskaitomis, reikšmingai skiriasi visi pajamų ir visi sąnaudų duomenys.
„Vilniaus energija“ Komisijai teikė apgaulingas licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitas pagal veiklas; licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose 2006-2012 m. laikotarpiu pajamos padidintos nuo 35 iki 132 mln. Lt, sąnaudos – atitinkamai nuo 49 iki 139 mln. Lt kasmet.
– Visose 2006-2012 m. Bendrovės licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose, pavadintose Pajamų ir sąnaudų ataskaitomis pagal veiklas, Nuomos sandoris apskaitytas neteisingai. Klaidingas Nuomos sandorio apskaitymas turi tiesioginę įtaką ginčijamiems Komisijos nutarimams, nes iškraipymo poveikis sąnaudų struktūrai yra toks: 2006 m. – 33 mln. Lt, 2008 m. apie 54 mln. Lt. (neteisingai apskaičius Nuomos sandorį, yra reikšmingai iškraipomas ne tik įmonės turtas, nuosavas kapitalas, bet ir sąnaudos).
-Bendrovė į Komisijai skirtas pajamų ir sąnaudas ataskaitas, skirtas šilumos kainų ir karšto vandens kainų skaičiavimui, labai tikėtina, įtraukė ir priskyrė būtinosioms sąnaudoms dalį sąnaudų, kurios negalėjo būti priskirtos būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms 2006 m. – ne mažiau kaip 2,8 mln. Lt, 2007 m. – ne mažiau kaip 3 mln. Lt, 2008 m. – ne mažiau kaip 2,7 mln. Lt, 2009 m. – ne mažiau kaip 2,9 mln. Lt).
-Audito darbo dokumentuose yra įrašų, kad tam tikros Bendrovės sąnaudos (reprezentacinės sąnaudos, išmokėtos socialinės garantijos, pašalpos, reprezentacinės kelionių išlaidos, studijų rėmimo ir darbuotojų mokymo sąnaudos, nuomojamos VIP ložės eksploatacija, nurašytos beviltiškos skolos, pašalpos, sumokėtos baudos ir nuotoliai, autobusų nuoma kelionėms, nurašytos sumokėtos garantijos „Price Speed“, psichologo konsultacijos, privačios medicinos klinikos „Northway“ tyrimų sąnaudos ir kt.) yra paskirstytos visoms veikloms, įskaitant ir šilumos tiekimo veiklą.
-Komisija nuo 2008 m. iki 2012 m. imtinai iš „Vilniaus energijos“ priimdavo ataskaitas, kuriose pateikta apie 40 kartų mažiau informacijos, kitaip tariant, priimdavo tik vienos suminės eilutės ataskaitas.
-Komisija neanalizuodavo Bendrovės pateiktų ataskaitų ir jų, Eksperto vertinimu, nesuprato, nors ataskaitos skirtos išimtinai Komisijai.
– Bendrovė pateikė Komisijai nepakankamai detaliai audituotas 2006-2007 m. ataskaitas, taip pat „vienos suminės eilutės“ 2008-2012 m. ataskaitas, kurios negali būti prilygintos licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitoms. Audituotus duomenis Komisija ne visada teisingai perkėlė iš pajamų ir sąnaudų ataskaitų į Pažymos skaičiavimui skirtą suvestinę.
-Konstatuotas sąmoningas apgaulingas Bendrovės teiktose ataskaitose duomenų nurodymas.
„Byloje esantys įrodymai liudija, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10003-12 pagal Baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir 228 str. 2 d., įtariant, kad Bendrovės ir UAB „Litesko“, vadovai siekdami dirbtinai padidinti šilumos gamybos sąnaudas bei veikdami per trečias įmones, iki 5-7 kartų padidindavo įsigyjamų prekių ir paslaugų vertę, po to neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nuostatas, šias išlaidas įtraukdavo į šilumos ar karšto vandens kainas sąnaudas, nesusijusias su šilumos ar karšto vandens tiekimo veikla“, – pažymėjo teismo paskirtas ekspertas, kuriam buvo leista susipažinti Generalinėje prokuratūroje su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Šiandien ši baudžiamoji byla – jau teisme. Dalį šilumos vartotojų sumokėtos permokos „Vilniaus energijai“ Kainų komisija jau apskaičiavo (už 2012-2014), tačiau už 2011 ir 2015 metus, kaip matome, vis dar priešinasi.
Taigi kyla klausimas: kas apgins vartotojus Lietuvoje, jei tie, kurie turėtų ginti viešąjį interesą, tai daro tarsi kokiame atžagareivių krašte – atgrubomis? Veikiau tariant, iš viso to nedaro?
Nes ką parodė jau šešerius metus trunkantys teismai? Šioje byloje viešojo intereso negina nei prokuratūra (nors būtent ji turėjo čia dantimis, nagais ir ragais ginti šilumos vartotojus), nei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (kurie byloje buvo įtraukti trečiuoju asmeniu), nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (kuri taip pat į bylą įtraukta; beje, tai valstybinė institucija (jos vadovo konkursą, kaip žinia, buvo laimėjęs tas pats garsusis „vienos dienos teisingumo ministras“ J.Pagojus) – už ką jie ten gauna algas?), nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija (iki kol byla nebuvo laimėta pirmos instancijos teisme), o bylos iniciatoriai turėjo būti ir šešerius metus teismuose dėl viešojo intereso kovoti trys privatūs asmenys – J.Imbrasas, B.Cicėnas, A.Armanavičienė. Ir dar kokiomis sąlygomis kovoti – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos neteikė informacijos, viskam prieštaravo.
Taigi, kaip sakoma, būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu: toks įspūdis, kad nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, prokuratūros, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos iki … – visi tik ir rūpinasi vadinamojo „rubikono“ interesais. Kad, žiūrėk, tik nenubiednėtų.
Nors ką gali žinoti: prasidėjo valymas iki šiol neliečiamais buvusiuose „Lietuvos geležinkeliuose“, gal ir „rubikoninės imperijos“ pamatai vieną gražią dieną sudrebės?
