M.A.Pavilionienė: „Mane nustebino žmogaus bailumas, pabėgimas – tai iš tiesų gėdingas parlamentarės N.Venckienės veiksmas“

514
4
- Reklama -

Seimo narė M.A.Pavilionienė. J.Ivanausko nuotr.

Kaip žinia, prieš panaikinant Seimo narės Neringos Venckienė teisinę neliečiamybė, „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnė dingo kaip į vandenį. Bėglės pateisinimui kuriamos sąmokslo teorijos, aiškinama, kad toks „pasišventusios kovotojos su pedofilu klanu“ ir „supuvusia teisine sistema“ poelgis yra „labai racionalus“.TV3 „Savaitės komentarai“ laidos vedėjai paklausus: „Bet ji yra Seimo narė. Ar viskas gerai, kad ji taip dingo?“, N.Venckienės „patikėtinis“ Valdas Vasiliauskas teigė: „Dėl neliečiamybės panaikinimo ji jau nebegalėjo būti pilnavertė Seimo narė, kadangi ją kiekvieną dieną galėjo suimti pagal prašymą. Ji buvo nesaugi ir ji padarė, mano manymu, labai racionalų žingsnį, kuris yra… galbūt pasirinko politinės pabėgėlės statusą ir tai yra jos logiška tolimesnės kovos su supuvusia teisine sistema dalis“. Šiai versijai pritarantis „Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala mano, kad balsuojant dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo N.Venckienė nepasirodė Seime, nes „susirgo valstybės apgultimi, okupacija šita…“ ir dabar „bėga nuo mirties“, tad yra priversta prašytis politinio prieglobsčio užsienyje.

Kita vertus, teisėsaugos pareigūnai, mažiausiai 80 parlamentarų, įtrauktų į „juodąjį sąrašą“ Povilo Gylio („drąsuolio su lapine kepure“, viešai postringaujančio apie „VIP-inę pedofiliją“), bei didžioji dalis visuomenės galvoja kiek kitaip. Blaiviai mąstantiems kuriamos sąmokslo teorijos – tai tik nevykęs bandymas pridengti Seimo narės gėdingą pabėgimą ne nuo mirties, bet nuo jai metamų kaltinimų, nuo atsakomybės ir teisingumo. Besislapstančią nuo teisėsaugos N.Venckienę apklausti norinti Šiaulių apygardos prokurorė Nina Raugienė patikino, kad policijai jau nurodyta nustatyti įtariamosios buvimo vietą, nors oficiali paieška, kol kas, neskelbiama. „Jei būtų įtariama, kad ji padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, būtų sunkios pasekmės, paiešką gal ir būtų galima iš karto skelbti. Bet šiuo atveju ji nėra įtariama sunkiais nusikaltimais. Nesunkūs nusikaltimai, vienas apysunkis ir vienas baudžiamasis nusižengimas“, – teigia N.Raugienė.

Kauno pedofilijos ir žudynių bylas tiriantys pareigūnai kažin ar galėtų garantuoti, jog netolimoje ateity „Drąsos kelio“ idėjinei lyderei N.Venckienei ir jos tetai A.Skučienei nebus pateikti kur kas rimtesni kaltinimai. Galimi kardinalūs pokyčiai, siekiant tiesos ir teisingumo smurtinių mirčių bei šmeižto bylose, matyt, ir privertė „drąsuolių deivę“ pasipustyti padus.

„Bet aš sakyčiau, kad pati N.Venckienė, kaip buvusi teisėja, kaip Seimo narė, turėtų gerbti įstatymą. Įstatymas lygus visiems. Jeigu tu esi įtariamasis, jeigu tu nori iš tiesų išsiaiškinti viską iki galo, tai tu privalai atvykti ir duoti parodymus. Visi prieš įstatymą yra lygūs, visi turi ateiti. Esant reikalui, net ir Prezidentas ar Seimo pirmininkas. Ir visi kiti aukšti pareigūnai turi duoti parodymus, jei yra reikalas. Ji juk nėra išskirtinė asmenybė Lietuvoje. Daro prielaidas apie suėmimus ir panašiai. Bet niekas jos nežadėjo suimti. Ji buvo kviečiama apklausai, kad duotų parodymus, pateiktų savo argumentus, savo prašymus… Nesuprantu, apie kokį politinį prieglobstį gali būti kalba, jeigu ją apklausti norime ne kaip politikoje dalyvaujantį asmenį, ne kaip teisėją, o kaip paprastą fizinį asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką? Seimo nariai visur mato tik politinį susidorojimą“,– stebisi prokurorė N.Raugienė.

Buvusi laikinosios Seimo komisijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė savo interviu teigia, jog „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės pabėgimas į užsienį užtraukia gėdą Lietuvai.

– Jums teko dalyvauti laikinosios Seimo komisijos darbe, balsavote UŽ teisinio imuniteto panaikinimą N.Venckienei, tad ar nemanote, jog drauge su kitais parlamentarais prisidėjote prie paslaptingojo „drąsuolių“ lyderės dingimo? Jūsų nuomone, nuo ko iš tikrųjų šiuo atveju bėgama: nuo mirties ar nuo atsakomybės ir teisingumo?.. Pasak Seimo pirmininko V.Gedvilo, toks staigus prisiekusios tarnauti Tautai politikės dingimas – pirmas atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. Gal todėl Seimas pasimetęs ir nežino, kaip tokiais atvejais derėtų elgtis, kokių priemonių imtis?.. Įdomu, kokia būtų jūsų nuomonė šiuo klausimu?

– Visų pirma, tokiu savo poelgiu politike tapusi teisininkė Neringa Venckienė parodė, jog yra baili asmenybė. Laikinoji komisija tik atliko jai pavestą užduotį. O N. Venckienė savo elgesiu pademonstravo, kad negerbia nei Seimo, nei teisėtvarkos, nei ją „gynusių“ žmonių. Tiesiog ėmė ir pabėgo, gelbėdama savo kailį. Manau, tai labai egoistiška ir prasčiokiška.

-Manote, kad „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnė pasielgė, kaip paprasčiausia bailė?

-Taip. Čia ir glūdi ironija, kadangi žmogus, tarsi siekęs atkurti Lietuvoje teisingumą, neturi drąsos stoti prieš Tautą, prieš visuomenę, eiti į teismą ir apginti save. N.Venckienė nuolatos tvirtino, jog yra niekuo nenusikaltusi, kad prieš ją buvo sukurpta šiurpi istorija, nukreipta ir prieš jos šeimą, artimuosius.

Mane nustebino „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės bailumas, pabėgimas – tai iš tiesų gėdingas parlamentarės N.Venckienės veiksmas. Dabar bus lipdoma dar viena istorija – visame pasaulyje ieškosime nežinia kur pradingusios „herojės“. Man tai iš tiesų labai nemalonus dalykas ir aš nenoriu veltis į „dingusios“ politikės ieškojimo peripetijas.

-„Drąsuolių“ lyderės, „niekada nemeluojančios“ Neringos Venckienės bendražygiai, kolegos Seime tvirtina, kad pabėgusi iš Lietuvos politikė prašysis politinio prieglobsčio, galimai, JAV, sieks teisingumo užsienyje, todėl dabar į Garliavos įvykius, Kauno pedofilijos istoriją bus pažvelgta tarptautiniu lygmeniu?

-Nesąmonė! Ką gali padaryti bailus žmogus, gelbėdamas savo kailį? Ar šmeižiant savo šalį galima pasiekti teisingumo? Manau, N.Venckienė jau seniai turėjo pasirodyti ir duoti parodymus teisėsaugos pareigūnams. Deja, visi bandymai įteikti šaukimą N.Venckienei buvo nesėkmingi, nes ji slapstosi, jau yra išvykusi iš Lietuvos. Garbingas asmuo, kuriam pareikšti įtarimai, turėjo bendrauti su tyrėjais, prokurorais ir atsakyti į jam užduodamus klausimus.

Seimo laikinosios komisijos narių dauguma, susipažinusi su pateikta prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiaga, susidarė nuomonę, jog N.Venckienei pareikšti kaltinimai yra pagrįsti. Tad apie kokį teisingumą dabar kalba N.Venskienės kolegos iš „Drąsos kelio“ frakcijos, jų politinei lyderei besislapstant nuo teisėsaugos? Tai visiška nesąmonė.

-Matyt, norima įrodyti, kad Lietuvoje viskas yra supuvę-perpuvę, esą mūsų valstybėje, pasak P.Gylio, „egzistuoja VIP-inė pedofilija“, kurią dangstantys įtakingi veikėjai jau seniai trokšta susidoroti su N.Venckiene. Bet ar nebūtų teisingiau, protingiau, netgi racionaliau, jeigu patyrusi teisininkė N.Venckienė pamėgintų teisiniu, demokratiniu keliu apsiginti teisme ir savo pavyzdžiu parodytų kitiems, jog tai yra vienintelis teisingas kelias?

-Be jokios abejonės, Neringa Venckienė, kaip parlamentarė, pirmiausia, turėjo išdrįsti deramai atlikti savo pilietinę pareigą. Ji turėjo teisiniu keliu apginti save, savo šeimą, savo principus ir įsitikinimus. Bet šitaip gėdingai pasprukti iš Lietuvos, kaip tai padarė „Drąsos kelio“ lyderė, žinote, man tiesiog trūksta žodžių…

-Šiuo metu prokuratūros pateikti 6 kaltinimai N.Venckienei, galimai, tėra tik aisbergo viršūnė, nes yra pagrindo galvoti, kad ši politikė bėga nuo kur kas rimtesnių kaltinimų, kurie turėtų būti pareikšti netolimoj ateity? Ar jums žinoma, kad nužudytųjų teisėjo J.Furmanavičiaus, A.Ūso, Vaido Milinio artimieji kaltina N.Venckienę šmeižtu ir ketina prisiteisti kompensacijas moralinei žalai atlyginti?

– Tiesą sakant, aš nežinau, nes nesigilinau į šią istoriją taip, kaip jūs. Todėl ir negaliu kalbėti apie galimus naujus įtarimus N.Venckienei. Dabar daug kas skelbiama žiniasklaidoje, tačiau ne visa informacija galime pasitikėti. Man nemalonu tai, kad žiniasklaida ilgai ir sensacingai „minta“ tais pačias įvykiais, kuriuos profesionaliai tirti turėtų teisėtvarkos pareigūnai. Pasitikiu teisėtvarkos, teismų sistema Lietuvoje, nes tik ši sistema gali įrodyti žmogaus nekaltumą ir vykdo teisingumą. Kito kelio nėra. Jeigu bus įrodyta, kad N.Venckienė prisidėjo prie šmeižto kampanijos sukūrimo ir dėl to nukentėjo visai nekalti žmonės, tada, be abejo, ji turės stoti prieš teismą ir atsakyti už savo veiksmus.

-Jūsų nuomone, kokia turėtų būti Seimo pozicija, kaip turėtų pasielgti ši valdžios institucija? Nors kai kurie kolegos teigia, kad Seimas – ne vaikų darželis ir neprivalo ieškoti parlamentarų – pabėgėlių, – bet vis dėlto?

– Man iš tikrųjų sunku atsakyti į šį klausimą. Jei N.Venckienė neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties, vadovaujantis Seimo statutu, jai trečdaliu bus sumažintas atlyginimas. Bet kuriuo atveju reikėtų susirūpinti, kur dingo žmogus, bent jau kreiptis į policiją, kad būtų paskelbta paieška. Kažką būtina daryti. Na, pavyzdžiui, paskelbti Seimo vadovybės poziciją, įvardyti Seimo narės, paniekinusios savo pareigas, poelgį, o ne laukti, kaip dabar laukiame, kada gi ponia N.Venckienė teiksis pasirodyti darbe.

-Kaip žinote, buvusiam Seimo nariui Linui Karaliui dėl kelių praleistų posėdžių buvo surengta apkalta, o kaip bus „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnės N.Venckienės atveju?

– Manau, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija turėtų viešai pareikšti, kokių priemonių bus imtasi, nes visuomenė domisi šia byla. Tuo labiau, kad jau pradėta kurti nauja parlamentarės N.Venckienės dingimo-pabėgimo istorija, siekiama politizuoti sritį, kur lemiamas žodis priklauso teismams, prokuratūrai, teisėsaugos institucijoms.

– Konfliktinė situacija rezonansinėje byloje jau seniai brendo dėl įvairių priežasčių, bet ar galima buvo tikėtis tokios atomazgos, kad „didžioji kovotoja su pedofilu klanu“ pasipustys padus ir bėgs iš Lietuvos?

– Tikrai, bent aš šito nesitikėjau. Gerai prisimenu, kaip įžūliai N.Venckienė kaltino mus visus, neva ir laikinoji Seimo komisija neteisingai elgiasi, ir prokurorai blogai dirba. Ji aršiai kritikavo teisėsaugos pareigūnus, teismų sistemą, todėl ir nesitikėjau tokios atomazgos. Tik silpnas žmogus galėjo šitaip pasielgti.

-Ne tik silpnas, bet ir apsukrus žmogus, jei prieš pabėgimą iš Lietuvos Neringa Venckienė savo žingsnius iš anksto gerai apgalvojo – perrašė automobilį „Mersedes“ savo tėvui, gyvenamąjį namą – vyrui, paruošė tekstą, kurį Seime, prieš balsavimą dėl teisinio imuniteto panaikinimo, perskaitė Jonas Varkala?

– Dabar visi matome, kad tam buvo iš anksto ruošiamasi. Balandžio 9 d. televizijos laidoje „Nuoga tiesa“ pasakiau, kad N.Venckienė galėjo pati dalyvauti Seimo posėdyje, svarstant jos teisinio imuniteto klausimą. Jau tuomet turėjome suvokti, kad „tautos didžioji moteris“ apsimetinėja. Jos bailumas visu gražumu atsiskleidė tada, kai paaiškėjo, kad partijos „Drąsos kelias“ pirmininkas J.Varkala yra įgaliotas skaityti N.Venckienės parengtą kreipimąsi į Seimą, pačiai „herojai“ suplanavus pabėgimą, slapstymąsi nuo teisėsaugos.

Visa Garliavos istorija yra labai nemaloni. Jei bus įrodyta, kad Neringa Venckienė tikrai apšmeižė Lietuvą, už tai ji turėtų atsakyti. Mūsų visuomenė trokšta TIESOS. Aš labai norėčiau, kad tiesa išaiškėtų, o kaltieji būtų nubausti, teisingumas triumfuotų.

-O kaip vertinate kolegų „drąsuolių“ elgseną, tarkim, Povilo Gylio aroganciją pareiškus, kad 80 parlamentarų, balsavusių UŽ teisinės neliečiamybės panaikinimą N.Venckienei, nuo šiol yra įtraukiami į „juodąjį sąrašą“, tad jiems net rankos nebepaduosiąs? Staiga dingus N.Venckienei, jos bendražygiai apsimeta kvaileliais, „neįgaliotais informuoti“ visuomenę, kas iš tikrųjų nutiko, kur slapstosi, nuo ko bėga jų frakcijos vadovė…

– Jie nieko negali normaliai paaiškinti. Seime kalbėjau su gerbiamu V.Vasiliausku, jis atsakė: „Mes tikrai nieko nežinome“. Na, o Povilo Gylio pozicija atrodo keista – jis dabar su niekuo nesisveikina ir rankos nepaduoda. Man patiko vieno žurnalisto interpretacija – imtų ir išeitų iš Seimo. Tačiau P.Gylys vaidina „įskaudintą genijų“, bet kažkodėl neatsisako imti atlyginimo drauge su tais, kurie iš „juodojo sąrašo“…

-Plačiai nuskambėjus parlamentarės N.Venckienės pabėgimo istorijai, kokios bus pasekmės Lietuvos valstybei, žvelgiant teisiniu aspektu, vertinant demokratinius procesus šalyje, kuri netrukus pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai? Kokios įtakos turės šis precedentas?

– Nemanau, kad ši istorija pakenktų tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Kiekvienoje valstybėje yra įvairių nusikaltėlių, kurie mėgina sureikšminti save, nes kaip asmenys neturi asmenybės vidinio turinio, nesugeba kritiškai žvelgti į save. Kaltindami kitus, teisina save. Žmogaus dvasinis augimas prasideda nuo kritiško savęs vertinimo. Tik suvokęs savo ribotumą žmogus ima keistis. N. Venckienė, matyt, nesugebės to padaryti. Tačiau mes, Lietuvos piliečiai, turėsime plautis gėdą, kurią Neringa Venckienė savo išgalvotais kaltinimais primetė mūsų visuomenei. Apšaukusi Lietuvą pedofilų šalimi, sutrypusi į purvą teisėtvarką ir teismus, staiga ėmė ir pabėgo nežinia kur. Dabar visi tapome atsakingi už vieno silpno žmogaus poelgį. Visi plausimės šitą purvą.

Mes pavargome nuo užsitęsusio ir vis kuriamo primityvaus serialo. Aš, asmeniškai, nebenoriu girdėti nei jos pavardės, nei visos tos „pedofilijos istorijos“. Man tiktai gaila Laimutės Stankūnaitės ir jos dukters. Sužalotas šių dviejų moterų gyvenimas. O ką dar galima pasakyti apie nužudytų ir apšmeižtų J.Furmanavičiaus, A.Ūso, V.Milinio tėvus ir motinas, praradusias savo vaikus?

-Bet ar jums neatrodo, nė sekundei netopteli mintis, kad Neringa Venckienė – klaninės teisinės sistemos persekiojama, politinio susidorojimo auka?

– Aš niekada nelaikiau Neringos Venckienės auka. Jeigu ji būtų garbingas žmogus, profesionali teisininkė, tai net nebūtų visos šios istorijos taip klostęsi, kadangi tai yra labai žemas lygis. Kartoju, tai ŽEMAS lygis, taip galėjo pasielgti tik bailus, savimi nepasitikintis žmogus, šmeižiantis šalies teisėsaugos, teismų institucijas. Ji turėjo ir vis dar turi galimybę įrodyti, kad yra garbingas žmogus. Jos pabėgimas užtraukė gėdą parlamentui, o dabar, politizuojant kriminalinę istoriją, bus bandoma pakenkti mūsų šaliai.

– Nuo šiol, pabėgus į užsienį N.Venckienei, Seimas faktiškai neteko vieno nario. Kaip turėtų būti sprendžiama ši problema?

– Tikrai nežinau. Tokių atvejų dar nesame turėję. Beje, o kaip buvo pasielgta su kelis posėdžius praleidusiu Linu Karaliumi? Jam buvo surengta apkalta, vėliau iš Tautos prisikėlimo partijos sąrašo buvo prisaikdintas naujas Seimo narys. Turbūt ir „Drąsos kelias“ ištrauks dar kokį „perlą“…

-Jums pirmą kartą teko dalyvauti Seimo laikinosios komisijos darbe. Berods, nieko panašaus anksčiau neteko patirti?

– Ne, tikrai neteko. Aš pasibjaurėjau kai kuriais žmonėmis, nusivyliau kai kuriais politikais. Bet tai man buvo gyvenimo pamoka, už kurią esu dėkinga likimui. Įgyta patirtis visada leidžia dar geriau pažinti žmones ir tautinę politiką.

-Gera pamoka ir įspėjimas, kad ateityje panašių situacijų reikėtų vengti?

-Dalyvauti laikinosios komisijos darbe mane įpareigojo Socialdemokratų frakcija. Matyt, kolegos nusprendė, kad turiu pakankamai tvirtą stuburą. Belieka tikėtis, kad daugiau panašių istorijų per artimiausius tris darbo metus Seime tikrai nebus. Svarbiausia, kad ilgą laiką buvo klaidinama visuomenė. Žmonių minios, N.Venckienės šalininkai meldėsi, protestavo – kaip tiems žmonėms gyventi toliau, kai „didžioji moteris“ juos paniekino ir išdavė?!

-Bet, sakykite, kaip dabar įtikinti suklaidintą visuomenę, kad daug kas šioje tragiškoje istorijoje yra visiškai ne taip, kaip jie, galbūt, aklai įtikėjo, sugraudinti N.Venckienės liejamomis ašaromis?

-Man atrodo, kad dauguma žmonių, laikui bėgant, patys praregės. Jei bus paskelbti tam tikri teismo nuosprendžiai, visuomenė turės priimti tiesą. Man nuoširdžiai gaila tų vargšų žmonių, kurie naiviai tiki apsišaukėliais. Todėl visada pabrėžiu – IŠMOKITE MĄSTYTI SAVO GALVA, pasitikėkite tik savimi, savo protu, savo širdimi ir netikėkite apsišaukėliais.

-Turbūt prisimenate, tie patys žmonės, apie kuriuos kalbate su užuojauta, balandžio 9 dieną atėjo protestuoti prie Seimo rūmų nešini plakatais – „Neišgelbėjome mergaitės. Išgelbėkime Neringą“, „Apginsi Neringą – išgelbėsi Lietuvą ir save“?..

– Manau, daugumai žmonių reikia dvasinio peno, o kai jie jo neturi, patys jį sukuria. Dauguma gyvena susikurtomis iliuzijomis. Žmonės neturi darbo, neturi originalių idėjų, dėl kurių vertėtų gyventi. Todėl kitų siūlomos suklastotos idėjos, susikurti stabai padeda jiems egzistuoti. Štai pasibaigs šita „pedofilijos istorija“, bus sukurta kita. Tarkim, Lenkų rinkimų akcijos parlamentarai garsiai draus nėštumo nutraukimo galimybę, net nesusimąstydami, kad pamina moters reprodukcines teises. Kažkokie politikai bandys tvarkyti asmeninį žmonių gyvenimą, įstatymo prievarta skatins gausinti šeimas, nesukūrus tinkamų ekonominių sąlygų šeimoms išlaikyti.

Visuomenei visada reikia idėjų, kuriomis ji galėtų gyventi. Gyvenome Lietuvos nepriklausomybės idėja. Siekėme stojimo į Europos Sąjungą, NATO. Palaikėme lietuviškų prekių pirkimo idėją, energetikos nepriklausomybę. Pabrėžėme kiekvieno žmogaus, individo svarbą, tačiau ar visos idėjos yra deramai įgyvendinamos? Ar Lietuvoje realiai gerbiamos kiekvieno žmogaus teisės? Kai vyriausybės, parlamentinių partijų vadai, politiniai lyderiai nekreipia žmonių prie juos vienijančių vertybių, neįstengia kurti ekonomiškai stabilių žmogaus egzistavimo sąlygų, gimsta dirbtiniai mitai ir nepamatuotos isterijos.

Ironiškas palyginimas – komunizmo ir socialistinės sistemos idėjos praeities žmonėms buvo aiškios ir suprantamos. Dėl jų žmonės aukojo savo gyvenimus ir gyvybes. Ėjo į „šviesų rytojų“. O kur mes einame šiandien, į kokį rytojų? Į nesibaigiančių partinių rietenų ir politinės kovos už valdžią aptarinėjimą?..

-Taigi politinė partija „Drąsos kelias“ kviečia tautiečius drąsiai pasitikti „violetinį rytojų“, kovojant su pedofilais, klanine teisėsaugos sistema Lietuvoje?

-Politinė partija „Drąsos kelias“ ateities neturi. Tai patvirtina ir naujausi sociologinių apklausų duomenys. O violetinės spalvos nereikia niekinti. Violetinė spalva iš tiesų yra labai graži. Tai – gelmės spalva, o ją isteriška minia ir kai kurie žurnalistai susiejo su iškreipta žmogaus prigimtimi, pritaikė šią spalvą tariamai politinei simbolikai, siekdami savanaudiškų tikslų. Nuo to violetinė spalva neprarado nei grožio, nei gelmės. Tačiau savanaudiški žmonės dažnai kompromituoja ne tik spalvas, bet ir žmonių gyvenimus. Tik patys žmonės apverčia viską aukštyn kojom, iškreipia vertybes, susikuria stabus, gyvena iliuzijomis.

-Dėkoju už pokalbį.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą