Susidorojimas su N.Venckiene – kerštas už skundus dėl Teisėjų tarybos narių ryšių su A.Ūsu?

164
11
- Reklama -

Dėl įtariamojo pedofilija A.Ūso ryšių su Teisėjų tarybos nariais N.Venckienė kreipėsi ir į VSD, ir į Prezidentūrą, bet niekas N.Venckienės pareiškimų netyrė (KK nuotr.)

Teisėjų tarybos sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Neringai Venckienei gali būti Teisėjų tarybos kerštas N.Venckienei dėl jos skundų apie Teisėjų tarybos narių ryšius su vieninteliu įtariamuoju pedofilijos byloje Andriumi Ūsu.

Dar šių metų balandžio 12 d., susipažinusi su pedofilijos byla, Neringa Venckienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos prezidentūros Nacionalinio saugumo grupę, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Teisėjų tarybos pirmininkę L. Garnelienę dėl pedofilijos byloje įtariamojo pedofilija A. Ūso telefoniniuose pokalbiuose fiksuotų ryšių su Teisėjų tarybos nariais, o taip pat dėl pedofilijos byloje esančių duomenų apie pedofilų tinklo egzistavimą Lietuvoje, prašydama pradėti dėl to tyrimą.

Tačiau nė viena institucija Neringos Venckienės pareiškimų nesvarstė ir nebandė nustatyti įtariamojo pedofilija A. Ūso bendravimo su Teisėjų tarybos nariais. Taip pat nė viena iš šių institucijų nebandė tirti ir aiškintis pedofilų tinklo egzistavimo.

VSD generalinio direktoriaus G.Grinos atsakymas

Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina 2010-05-05 raštu Nr. (60)-18-231-501 į Neringos Venckienės pareiškimą štai ką atsakė:

“Valstybės saugumo departamentas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas pateikti turimus duomenis nurodytoje baudžiamojoje byloje apie Teisėjų tarybos narių bendravimą su įtariamuoju A. Ūsu.

Panevėžio miesto apylinkės teismas informavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749-2010, kurioje kaltinamuoju patrauktas A. Ūsas, nėra priimta jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio kaltinamojo ir Teisėjų tarybos narių bendravimą.

Byla nagrinėti nepradėta, įrodymai joje neištirti, todėl jokio atsakymo dėl galimo kaltinamojo A. Ūso ir Teisėjų tarybos narių bendravimo teismas pateikti negali.

Kadangi minėta baudžiamoji byla teisme neišnagrinėta ir įrodymai joje neištirti, Valstybės saugumo departamentas neturi galimybės atlikti išsamaus pareiškime nurodytos informacijos tyrimo”.

Prezidentūra irgi nieko netyrė

Iš Lietuvos Respublikos prezidentūros gautame 2010-04-16 rašte Nr. (1D-1747)-2D-3086 N.Venckienei rašoma:

“Su prašymu, adresuotu Nacionalinio saugumo grupės Respublikos Prezidentės patarėjams, įdėmiai susipažinta.

Atsakydami į prašymą pradėti tyrimą dėl Teisėjų tarybos narių bendravimo su įtariamuoju A. Ūsu ir dėl pedofilų tinklo egzistavimo Lietuvoje, norėtume pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatose, kuriose nurodyta, kokios institucijos, pareigūnai, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kokiais pagrindais, sąlygomis, tvarka ir terminais turi teisę (pareigą) tokį tyrimą atlikti.

Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentui nei Konstitucija, nei įstatymai nesuteikia teisės inicijuoti ikiteisminį tyrimą, Jūsų prašymą persiuntėme nagrinėti pagal kompetenciją Generalinei prokuratūrai”.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atsakymas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko 2010-04-19 rašte Nr. Nr. S-2010-4178 Neringai Venckienei teikėsi parašyti vieną sakinį:

“Persiunčiame l.e. generalinio prokuroro pareigas R. Petrauskui ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui nagrinėjimui komitete gautą Neringos Venckienės prašymą. Prašome pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškimą ir apie priimtus sprendimus informuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.”

Teisėjų tarybos atsakymas – irgi iš tuščio į kiaurą

Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė 2010-04-21 rašte Nr. 369-86-(7.1.9) N.Venckienei į jos pareiškimą dėl Tarybos narių bendravimo su A.Ūsu štai ką parašė:

“Vadovaujantis BPK 164 straipsniu, ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnis). Todėl, jeigu turite duomenų apie nusikalstamas veikas, turite teisę kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo įstaigas. Tuo tarpu, Teisėjų taryba, būdama vykdomąja teismų savivaldos institucija, užtikrinančia teismų ir teisėjų nepriklausomumą, veikia griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų ir negali peržengti savo kompetencijos ribų, nustatytų Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnyje.

Atkreipiame dėmesį, kad Teisėjų taryba nevykdo tyrimų, susijusių su nusikalstama veika, savo narių atžvilgiu, tačiau turi teisę, remiantis jai pateikta medžiaga, siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 83 straipsniu, teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ir už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad Jūsų prašyme nėra pateikta duomenų apie konkretaus teisėjo veikas, kurios gali būti pagrindu teisėjo drausminei atsakomybei taikyti, Teisėjų taryba nėra įgaliota imtis jokių veiksmų, susijusių su drausminės atsakomybės taikymu teisėjui.

Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad, vadovaujantis BPK 237 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyviai (Teisėjų taryba nėra ir negali būti proceso dalyviu baudžiamojoje byloje) turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas ir pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje numatytam terminui (t.y. nuo bylos teisme gavimo dienos arba per teisėjo nustatytą terminą), jeigu tai netrukdo bylą nagrinėti teisme. Todėl Teisėjų taryba neturi teisės kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. 1-424-749/2010 išreikalavimo.

Be to, atsižvelgiant į Jūsų prašyme išdėstytas mintis, būtina prisiminti, kad, vadovaujantis bendru Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu asmens nekaltumo prezumpcijos principu, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu”.

„Višta ta Garnelienė“

Kaip jau rašė „Karštas komentaras“, iš pedofilijos byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matosi, kad dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį įtariamas pedofilija Andrius Ūsas buvo įsitikinęs, kad šioje pedofilijos byloje pergalė bus jo pusėje. Ypač – kai pedofilijos byloje šalia jo pavardės viešai buvo paminėta teisėjo Jono Furmanavičiaus pavardė.

„Nu tai jau turiu nugalėt, jau kito kelio nėra. Čia jau teisėjas tas parodytas, aiškiai įvardintas, čia jau viskas! Jau čia viskas – čia jau reikia stabdyt dabar. Tokį buldozerį varyt, kad jau… „ – 2009 metų rugsėjo 13 d. kalbėjo Andrius Ūsas.

Įtariamo pedofilo Andriaus Ūso telefoniniai pokalbiai rodo, kad jis jau 2009 m. rugsėjo 13 d. žinojo, jog Neringa Venckienė bus svarstoma Teisėjų taryboje, nors pats pareiškimą ten parašė tik gruodžio 16 d.

A.Ūsas: „Į Teisėjų tarybą“.

Moteriškas balsas: „Višta ta Garnelienė, jeigu ką. Nežinau, kaip ten Teismų taryba pažiūrės. Višta, mano manymu“.

A.Ūsas: „Višta, bet yra toj taryboj, yra toj taryboj padorių žmonių. Tai čia ne Garnelienės sprendžiama. Aš tik taip, kaip instituciją, sakau, kad jinai bus svarstoma“.

Moteriškas balsas: „Vis tiek, Andrius, būkim biedni, bet teisingi – visada užduoda toną vadovas“.

A.Ūsas: „Taip“.

Moteriškas balsas: „Tai vat aš ir sakau – jinai yra višta. Aš asmeniškai nesu susidūrus, aš iš kitų žmonių esu girdėjusi, kad jinai višta“.

A.Ūsas: „Nu, žiūrėsim“.

A.Ūsas buvo teisus – Teisėjų taryboje yra “padorių žmonių”

Kaip parodė lapkričio 26 d. Teisėjų tarybos posėdis, Andrius Ūsas buvo teisus – Teisėjų taryboje iš tiesų yra „padorių žmonių“ – net 16 teisėjų tarybos narių balsavo už tai, kad Teisėjų taryba kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos N.Venckienei iškėlimo.

Tuo tarpu Teisėjų tarybos pirmininkę, anot A.Ūso, „vištą“ L.Garnelienę šiame poste pakeitė Jono Furmanavičiaus, kurį D.Kedys įvardijo kaip savo mažametės dukrelės  prievartautoją, kurso draugas G.Kryževičius.

KK inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą