Dr. Nida Vasiliauskaitė
Vos 1400 formalių stebėtojų turinčio Kauno mečetės Facebook profilio įrašas staigiai išgarsėjo ir sukėlė visos šalies masto rezonansą. Kas tie stebėtojai? Negausi Kauno musulmonų bendruomenė, botai ir Nacionalinio susivienijimo nariai.
Įrašas buvo toks: „Prašome Kauno mečetės teritorijoje pernelyg atvirai nedemonstruoti intymaus fizinio artumo. Norėtume priminti, kad ši vieta yra ne tik poilsio zona, bet ir sakralinė erdvė. Čia kasdien lankosi šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės, svečiai ir tikintieji. Todėl maloniai prašome visų lankytojų gerbti šios vietos paskirtį, aplinkinius žmones ir visuomenėje priimtas elgesio normas. Viešose erdvėse venkime elgesio, kuris gali kelti nepatogumų kitiems lankytojams ar būti netinkamas vaikams.
Primename, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Pasikartojančių viešosios tvarkos pažeidimų atvejais informacija gali būti perduodama atsakingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka. Šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės, parko lankytojai ir maldos namų lankytojai neturėtų būti verčiami stebėti viešai demonstruojamo intymaus elgesio. Toks elgesys šalia maldos namų gali būti suprantamas kaip nepagarba šios vietos paskirčiai bei joje besilankantiems žmonėms.
Tikimės jūsų supratingumo ir dėkojame visiems, kurie prisideda prie pagarbios, saugios ir jaukios aplinkos kūrimo.“
Mandagiai, regis, paprašė laikytis rimties ir viešosios tvarkos, kaip jas supranta mūsų pačių visuomenė.
Nacionalinio susivienijimo lyderis parlamentaras Vytautas Sinica (o įkandin ir kiti jo kolegos) šį prašymą iškart pavaizdavo lyg išpuolį: „Neapsigaukime. Čia ne kuklus mažumos prašymas. Čia pirmos kregždės, kaip yra ir bus bandoma pasiekti, kad tai mes savo šalyje prisitaikytume. Niekada“. Ir sukėlė nemažą tokių reakcijų bangą: esą čia reikalavimas lietuviams prisitaikyti prie islamo ir jam paklusti. Esą, čia Overtono langas: iš pradžių elgtis pagal islamo taisykles reikia mečetėje, dabar jau prie mečetės (kurios teritorija, kaip atkreipė dėmesį NS narys teisininkas Dominykas Vanhara, mečetei nepriklauso), tai rytoj jau visame Kaune, poryt – ir visoje Lietuvoje!
Teisininkas tikrai žino (negali nežinoti), kad čia – ne Overtono langas, o vadinamoji slidi nuokalnė (loginė klaida slippey slope, dažnai ciniškų politikų naudojama baimės ir panikos kurstymui, techniškai fearmongering).
Medijos, tiek mainstreaminės, tiek nišinės, aiškiai stojo Sinicos pusėn, taip tik patvirtindamos senus įtarimus, kad NS tėra TS-LKD atsarginiai (todėl medijos jų nekonfrontuoja, veikiau padeda ir pataikauja). Tas akivaizdu vien iš antraščių. DELFI – „Kauno mečetės įrašas supykdė žmones – neaiškinkite mums kaip elgtis Lietuvoje“ (kai „supykdyti žmonės“ – ne šiaip žmonės, o keli NS nariai, o įrašas, supraskime, darė ne ką kitą, o aiškino „kaip elgtis [visoje] Lietuvoje“).
LRT – „Kauno mečetės įrašas sukėlė erzulį – paprašė atvirai nedemonstruoti fizinio artumo“. Šia proga LRT dar primena, kad „Lietuvos musulmonų bendruomenė ne pirmą dešimtmetį siekia pastatyti mečetę Vilniuje. Musulmonų maldos namai sostinėje, Mečetės gatvėje, stovėjo iki 1968 metų, kai sovietų valdžios buvo nugriauti. Tačiau dėl mečetės statybų niekaip nesutariama su miesto valdžia. Prieš tai pasisako ir dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.“ (Supraskime: ir toliau remkite Benkunską, TS-LKD ir NS, kurie jus apgins nuo musulmonų; o jei nebalsuosite ir neapgins – prapulsime per musulmonus). Ką bendra su šiuo nutikimu turi siekis Vilniuje statyti mečetę? Visiškai nieko, LRT jį pamini pagaudama Sinicos natą ir progą baimės gamybai: žiū, jų daugėja, jie nori viską kontroliuoti, iš pradžių Kaune, paskui ir Vilniuje – tik leisk jiems!
ALKAS bent antrašte sako, ne kad taip ne mečetė sako, o Sinica sako: „Vytautas Sinica: Kauno mečetė auklėja kauniečius“.
Bet ar tikrai mečetė paprašė laikytis islamo taisyklių? Ir koks intymumas bei fizinis artumas turėtas minty? Temai eskaluojantis, vėliau neapgalvotai pašnekėjus muftijui viešumoje sudarytas įspūdis, kad gal nepadoriu elgesiu palaikyti bučiniai ar apsikabinimai parkelyje, bet originaliame mečetės įraše kalbama apie viešosios tvarkos pažeidimus, dėl kurių galima kreiptis į mūsų (o ne islamo) teisėsaugos institucijas.
Mūsų teisėsauga bučinių ar apsikabinimų viešose vietose viešosios tvarkos pažeidimu nelaiko ir nesankcionuoja, taigi, kalbama ne apie tai, o apie kitką, kas buvo mečetės puslapyje greitai patikslinta: apie viešą apsinuoginimą ir lytinio akto atlikimą parkelyje prie mečetės. O tokį elgesį laiko viešai nepriimtinu anaiptol ne tik islamas, bet ir krikščionybė, ir mūsų pačių sekuliari teisė bei kultūra. Tad prašymas taip nedaryti – visai neturi nieko bendra su islamo primetimu. Katedros aikštėje, prie bažnyčios ar cerkvės, ar netgi prie rotušės taip elgtis mūsų visuomenėje nėra priimtiniau nei prie mečetės.
Todėl islamas šiuo atveju atsitiktinis, visiškai niekuo dėtas, mečetės prašyme nėra apeliacijos į jokius specifiškai musulmoniškus „padorumo“ reikalavimus. Būtų, jeigu, pvz., būtų paprašyta, praeinant pro mečetę, prisidengti moterims galvas skaromis (tada išties būtų pagrindas piktintis), bet nieko panašaus nebuvo, buvo paprašyta tik susilaikyti nuo seksualiai atvirų scenų, kurios viešumoje – lygiai nepriimtinos ir musulmonams, ir krikščionims, ir pasaulietinei valstybei. Tad ne, čia tikrai nėra jokių islamo dominavimo siekių.
Tarp kita ko, tą Kauno mečetės įrašą parašė ne susirinkę „musulmonai“ ir ne „imigrantai“ (kaip sudarė įspūdį savo įraše Aurelijus Veryga), o mečetės administratorė lietuvė, Lietuvos pilietė, savo pačios iniciatyva. Kai kuriems, pamačiusiems įrašą, bendruomenės nariams ją nuo to viešai atkalbinėjant, nes nebuvo sunku nuspėti būsimas NS reakcijas.
Beje, jau pats šis faktas kad vienintelės Lietuvos mečetės administracijos vadovė – moteris, o musulmonų bendruomenei tai nėra jokia problema, yra neblogas kontraargumentas, įsivaizduojantiems, kad islamas moteris laiko nežmonėmis ar mažiau žmonėmis, bei prisako visaip engti ir niekinti. Ne, taip islame nėra. Islamo šalyse moterys neproblemiškai studijavo universitetuose tais nelabai senais laikais, kai Vakaruose šitai dar buvo neįsivaizduojama. Tad kartais šen ar ten pasitaikantys moterų teisių ribojimai nėra jokia specifinė „jų [musulmonų] kultūra“ ar „jų“ religinis reikalavimas.
