Gediminas Kiršinas

Nusibodo tas melas
Rimas Jankūnas

Atsiprašau tautcentristų lyderio R. Jankūno, kad be jo leidimo cituoju tą sakinį, ištartą pradedant susitikimą su Klaipėdos regiono tautininkais. Tikrai nusibodo, visiems nusibodo tos begalinės kalbos, pavyzdžiui, apie gresiančius iššūkius. Kalbų daug, jos beveik virsta isterija, bet nesugebama net paprasto balionėlio numušti. Tai bent Lietuvos karinė ir politinė valdžia. Tikriausiai pasiskolins dar vieną kitą milijardą tokiai „sunkiai“ „problemai“ išspręsti.

Apie kitas pliurpalų temas neverta net kalbėti. Sako, biurokratų jau yra apie 100 000? Daugelis jų – išsilavinę žmonės. Kodėl jiems neduoti tikro darbo? Kažkada senovės Lietuva stebino pasaulį savo puikia politine organizacija (iki tol, kol nebuvo susidėjusi su lenkais). Net kariškiams – leičiams, rašoma, buvo duodama kūrybinio, ne tik griaunamojo, darbo. Prisiminkime ir kazokus, kurių potencialo nesugebėjo panaudoti nei Lietuva, nei Lenkija, bet Rusija sugebėjo. Gal kazokai ir leičiai turėjo ką nors bendro?

Tai kas valdo – kvailiai, kyšininkai, vagys, kaip kalba paprasta liaudis? Tai kad ne. Jie, valdantieji, tik nesugeba net idėjų pavogti, net paimti, jei kas nors siūlo geras idėjas dovanai. Kas gi jiems trukdo? Kodėl liberalioje visuomenėje tiek daug niekdarių ir niekdarystės, tiek biurokratizmo?

(Social)demokratinėje santvarkoje biurokratizmas suprantamas, naudingas patiems biurokratams, bet LIBERALIOJE, „konservatyvioje“?! Juk liberalioje, kapitalistinėje santvarkoje tai tikrai nėra naudinga iš esmės valstybės tarnautojams, nes tie menki, galimai gaunami kyšiai ar kitokios beneficijos už milijardinius užsakymus negali atstoti tikro darbo ir pastovaus atlyginimo bei moralinio pasitenkinimo ar (savi)pagarbos.

Ir taip visose srityse, ne tik karinėje. Tik karinėje tai labiausiai krenta į akis – pilnos salės lobistų, siūlančių moraliai greitai senstančią ar jau pasenusią, per brangią techniką. Gal dėl to tauta praskolinama, skola per trumpą laiką beveik padvigubėjo, artėja jau prie šimto milijardų?

Žinoma, didelė pagunda kyla politikui ar valdininkui, ypač aukšto rango, nes jų postai dažnai neilgalaikiai. Tačiau problema gilesnė. Vieno ar kito vadovo ar partijos pakeitimas nepadės. Reikia tobulinti politinę santvarką iš esmės. Kad politikai nebijotų tapti vargšais ar bedarbiais, kad jų nebūtų per daug, kaip ir biurokratų ar pašalpos gavėjų.

Beždžionauti viską iš „negandingų Vakarų“ nedera, prikrauti „audrų ir perkūnijų“ mums tikrai nekoks pavyzdys. Nieko negalima padaryti? O islandai kažką galėjo? Artėja nauja technologinė revoliucija – nepražiopsokime jos.

Tai nelengva, priešiškos jėgos stiprios, todėl tokia yra antitautinė, antilietuviška mūsų politika. Tą rodo ir kiti pavyzdžiai, kurie rodo, kad visiškai nesuprantama laisvės trokštančių Lietuvos žmonių dvasia. Pavyzdžiui, greitai bus įvesti turto mokesčiai ir toliau, prisidengiant ES, tai bus vykdoma nuosekliai. Jais siekiama sužlugdyti silpnesnę ir masiškiausią vidurinio sluoksnio dalį. Tai varys dar daugiau tautinio, laisvės norinčių žmonių tipo piliečių iš Tėvynės. Nejau to ir siekiama – Lietuvos be lietuvių? Bet to net tautininkai, net vėgėlės iš dalies nesupranta, nes ir jie, siekdami balsų ir populiarumo, kaip ir visi kiti, iš dalies pataikauja invalidams, vargšams, pensininkams, kurie nori, kad šalis skolintųsi, nes tikisi kiek didesnių „išmokų“. O valstybė, tautos ateitis – tokiems nusispjaut. O gal ir todėl, kad patys yra pasiturintys, jiems nereikia galvoti, kaip reikės iš algos ar pensijos mokesčius sumokėti.

Manyčiau, kad tos muzikos užsakovai daug rimtesni negu vietiniai egoistai. DIDŽIAJAM KAPITALUI, turčių internacionalui, pagal V. Čerčilį, nereikia laisvų tautų, tautinio solidarumo, jiems reikia tik viešpatavimo tokioms silpnoms tautoms, kaip mes, lietuviai.

Gal kas iš valdžios piktinsis? Įrodykite savo patriotiškumą nors mažu pavyzdžiu: neatiduokite Sąjūdžio Laisvės Svajonės Rūmų, paverskite juos Sąjūdžio ir kitų kovų už laisvę kultūriniu centru. O jei turite lašelį nelietuviško kraujo, nesidrovėkite to, parodykite, kad esate didesni Lietuvos patriotai ir už lietuvius.

Kiek idėjų teikė Lietuvos žmonės Sąjūdžio metais, kaip juos išdavė kai kurie Sąjūdžio vadai, gavę valdžią, kaip buvo patys nustumti nuo valdžios, prieš tai kai kurie neblogai apsirūpinę. O kiti liko su suskilusia gelda.

Turtinių žmonių teisių gynimas yra ne turtuolių gobšumo gynimas, bet gynimas žmonių, kurie nori savo šalyje būti nors minimaliai nepriklausomi nuo valdžios ir kapitalo valdžios. Tik taip galima paskatinti lietuvius, aktyvią, mąstančią jų dalį, likti savo gimtinėje, tapti patriotais. Kažkada Smetona ir kiti tai suprato, dabar „nesupranta“ nė viena partija. Gal jos visos yra didesnių turčių valią vykdančios partijos? Beje, ir A. Smetona ilgainiui buvo sugedęs, ėmė tarnauti tik didesniems turčiams, net suvalkiečiai ūkininkai buvo prieš jį sukilę. Buvo tapęs dvarininku, kaip kad dabar mūsų naujieji dvarininkai. Gal jie supranta, kad, norint įvesti teisingą tvarką, reikės ir jų apetitus pažaboti, paversti Lietuvą ne tik grūdus eksportuojančia, gamtą naikinančia, miškus kertančia Lietuva, bet ir kompiuterius bei DI kuriančia – nejau tai ne jų nosiai? Nejau tapęs milijonieriumi būtinai turi tapti mulkiu?

Kam gera Lietuvoje? Yra kam. Ir nugarą pakasys, ir masažą padarys, ir padės nusimaudyti, jei pats negali. Ir vaikų neišmokys, bet per egzaminą parašys gerą pažymį.

Bet jei nori dirbti savo tautai, jei nori laisvės, jokios pagalbos nelauk Lietuvoje. Ir ne tik joje.

Kai lietuvis ką nors kritikuoja, dažnai jam sakoma: Amerikoje, Anglijoje yra dar blogiau. Argi tai argumentas tikram lietuviui, kurio šalis turi tokią istoriją? Kuris supranta, kad gali būti kitaip, geriau. Pas mus, o ne geruosiuose Vakaruose.

Tad kodėl gi nekyla tautinė revoliucija, bent jos užuomazgos?

Atsakymas irgi aiškus – priveista išlaikytinių ir imigrantų, kaip sakydavo a. a. D. K., daug į parazitizmą panašių reiškinių. Tie tikri ir netikri vargšai ir yra didysis kapitalo valdžios ramstis, jų „demokratijos“ pagrindas. Ginti savo teises Lietuvoje – ne madoje. Netikri konservatoriai net išmetė iš savo partijos vieną narę, kuri gynė teisėtus savo vaikų interesus. Nuo kada TS-LKD tai nuodėmė?

Pažiūrėkite, ar daug lietuvių valdo Lietuvos ūkį? Ar netampame tipine kolonija, kurioje tik kompradorinė buržuazija ir valdininkija šiek tiek dar laikosi?

Kūrybos žmonėms neleidžiama tikrai pasireikšti arba jų kūryba neskatinama, užtat „liberalaus“ šlamšto švietime ir net bibliotekose per akis. Kultūrininkai, švietėjai pasiaukojančiai dirba, bet biurokratizmas jiems labai trukdo. Rimtų diskusijų organizuoti, rimto darbo dirbti rimtai niekas neleidžia.

Vienas politikas mane auklėjo, aiškino, kad mažos tautos nenyksta, lietuviai taip pat. „Kur faktai?“ – klausė jis.

Atsakiau: praradome milijoną žmonių, šeimos silpnos, nebenori turėti vaikų. Diskusija pasibaigė.

Keisčiausia, kad net tie, kurie turi ką prarasti, kurie turi galimybių veiklai, elgiasi kaip veršiai, vedami į skerdyklą. „Protingesni“ nori tik parduoti savo turtelį ir sprukti kur nors prie šiltesnių jūrų.

O Lietuvoje tegul sukasi Melo ir Vėjo malūnai mūsų mažoje jūroje. Tai kieno ji, Lietuva – drąsių žmonių ar tų, kurie iš mūsų kvailumo „užsidirba“ milijardus? Ko tyli landsbergistai ir brazauskininkai, aušrininkai ir visi kiti? Net konservatoriai neranda tikro kelio, nors dabar juos valdo naujas pirmininkas, dešimtas vanduo nuo kisieliaus tautininkas. O tautininkai? Ar ir juos valdo turtuolių interesai? Tada jų laukia smetoniškas likimas. O gal visų galvose tik vargingos svajonės apie pašalpas iš paskolų? Gal tiesiog pasiklydo visi didžiojoje „liberalioje“ politinėje pliurpalynėje?