Dr. Ryšardas Burda
Turkijos teisingumo ministras Akinas Gurlekas pranešė, kad 2026 m. liepos 14 d. buvo išduoti arešto orderiai B. Netanyahu ir dar vienam įtariamajam. Kaltinimai, įskaitant genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir kankinimą, yra bylos prieš 35 asmenis dėl Izraelio perėmimo tarptautiniuose vandenyse dalis.
Turkijos vyriausybė siekia išduoti tarptautinį arešto orderį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, kaltindama jį „genocidu“ dėl gegužę Izraelio įvykdyto išpuolio prieš aktyvistus, skridusius Gazos Ruožui skirtoje „Global Sumud“ flotilėje. Turkija taip pat priekaištauja Izraeliui dėl veiksmų Gazos ruožė.
Netanyahu biuras pareiškė: „[Turkijos prezidento] Erdogano apgailėtinas bandymas įbauginti Izraelio, vienintelės tikros demokratijos Artimuosiuose Rytuose, lyderius ir kareivius niekur nenuves.“
UNDP (Jungtinių tautų vystymo programa) palygino 2010 metų Haičio žemės drebėjimo ir iki spalio mėnesio 2025 metų karo Gazoje padarytų griuvėsių kiekį: Haičio su 10 mln. gyventojų griuvėsių buvo 22,7 mln. tonų (15 proc. gyventojų neteko namų), o Gazoje su 2,2 mln. gyventojų griuvėsių buvo 55 mln. tonų (90 proc. žmonių neteko gyvenamųjų namų, buvo perkelti).
2023 m. kovo 17 d. prokuroras Karim A. A. Khano KC paskelbė pareiškimą, kad ikiteisminio tyrimo kolegija dėl prezidento Vladimiro Putino ir Marijos Lvovos-Belovos išdavė arešto orderius. Prokuroras paaiškino, kad biuro atliktų nepriklausomų tyrimų metu surinktais ir išanalizuotais įrodymais, ikiteisminio tyrimo kolegija patvirtino, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog prezidentas Putinas ir ponia Lvova-Belova yra atsakingi už neteisėtą Ukrainos vaikų deportaciją ir perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federaciją, pažeidžiant Romos statuto 8(2)(a)(vii) ir 8(2)(b)(viii) straipsnius.
Taip pat prokuroras pabrėžė, kad dauguma šios deportacijos schemos veiksmų buvo įvykdyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų agresijos prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, prasidėjusių 2014 m., kontekste.
Romos statutas
Romos statutas buvo priimtas 1998 m. liepos 17 d. Jungtinių Tautų diplomatinėje konferencijoje Romoje. Jis įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d., kai buvo pasiektas reikiamas ratifikacijų skaičius. Nuo tada Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo veikti Hagoje, Nyderlanduose. Teismas papildo nacionalinius baudžiamosios teisės kodeksus, kai juose nėra numatyta straipsnių ir bausmių už nusikaltimus žmoniškumui.
Pagrindiniai nusikaltimai, patenkantys į teismo jurisdikciją, yra genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresijos nusikaltimas.
Genocidas reiškia veiksmus, kuriais siekiama sunaikinti tam tikrą nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę.
Nusikaltimai žmoniškumui apima plačiai paplitusius ar sistemingus išpuolius prieš civilius gyventojus.
Karo nusikaltimai susiję su rimtais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais ginkluotų konfliktų metu.
Agresijos nusikaltimas siejamas su neteisėtu jėgos panaudojimu prieš kitos valstybės suverenitetą ar teritorinį vientisumą.
2000 09 26 buvo priimtas naujas baudžiamasis kodeksas (įsigaliojo 2003 05 01), kuriame buvo numatyta atsakomybė už nusikaltimus, paminėtus Romos statute. Lietuva Romos statutą pasirašė 2003 metų gegužės 12 dieną, tad strategiškai Lietuva jau žinojo, kad prisijungs prie statuto ir ji pati spręs, kokius nusikaltimus interpretuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui, o kokius ne.
Tai svarbu, kadangi, kai valstybė neturi savo kodeksuose atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus, tai šiuos vertinimus daro Tarptautinio baudžiamojo tribunolo prokurorai.
JAV (prezidento Bilo Clintono administracija 2000 m. statutą pasirašė, bet jo nepateikė ratifikuoti Senatui) ir Rusija neprisijungė prie Romos statuto.
Priminsiu, kad Ukraina pasirašė Romos statutą 2000 m. sausio 20 d., tačiau jos parlamentas ratifikavo tik 2024 m. rugpjūčio 21 d.
„The Guardian“ žurnalistas rašo, kas JAV vyriausybė priėmė teritorinę jurisdikciją, kai tai patogu. Po to, kai TBT pasinaudojo juo patraukdamas Vladimirą Putiną (Rusija niekada neprisijungė prie teismo) dėl vaikų pagrobimo iš Ukrainos (nario), Džo Baidenas pavadino baudžiamąjį persekiojimą „pagrįstu“. Tačiau Trumpui teritorinė jurisdikcija staiga vėl tapo toksiška, kai ja buvo pasinaudota apkaltinant Benjaminą Netanyahu ir buvusį Izraelio gynybos ministrą Yoavą Gallantą tyčiniu palestiniečių civilių marinimu badu ir atėmimu iš jų Gazos ruože.
Tačiau, skirtingai nuo Rusijos, JAV vyriausybė ir jos prezidentai Dž. Baidenas ir D.Trumpas kontraversiškai vertino tarptautinio teismo sprendimus. D.Tumpas su savo komanda, ir asmeniškai valstybės sekretoriaus asmenyje M Rubio, aiškiai pasisako už TBT teisėjų atsakomybę už JAV ir Izraelio karių ir politikų patraukimą atsakomybėn (arešto orderių išdavimą), o visiškai neseniai kreipėsi į sąjungininkus pasielgti analogiškai.
Lietuvoje kilo nerimas. 2026 08 16 „Eltai“ Teisingumo ministerija pranešė, kad „Teisingumo ministerijos žinioje yra tik 2026 m. liepos 13 d. JAV valstybės departamento viešai išplatinta žinutė, kurioje JAV ragina savo partnerius nepripažinti TBT jurisdikcijos JAV pareigūnų ir kariškių atžvilgiu. Šį klausimą galima spręsti kitomis tarptautinės teisės priemonėmis ir sprendiniais. Pasitraukimas iš TBT Lietuvoje nesvarstomas“.
Skaitytojui, atrodo, nėra žinoma, kad ES ir TBT pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje yra įsipareigojimai taikyti Romos statutą ir teismo jurisdikciją visoje ES teritorijoje, įskaitant ir Lietuvą. Todėl netgi jei Lietuva laikinai denonsuotų Romos statutą, tai neišgelbėtų nuo arešto nei Putino, nei Netanjahu.
Manau, tik laiko klausimas, kai kokia nors šalis kreipsis į TBT dėl arešto orderio D. Trumpui. Reikia tik palaukti, kol jį pradės „valgyti“ savo šalyje Demokratų partija, kai jam paskelbs apkaltą ir pan.
Didžiausia Romos statuto ir TBT problema yra šios teisinės sistemos veikimas (eks) teritoriniu pagrindu. Šalyje, kurioje statutas nėra ratifikuotas, jo nuostatos dėl nusikaltimo žmoniškumui ir karo nusikaltimų, agresijos, genocido gali veikti tik toje dalyje kiek tai yra numatyta nacionaliniame kodekse. Tačiau, remiantis eks-teritoriniu principu bet kuri šalis, prisijungusi prie statuto, gali pradėti tyrimus dėl padarytų, jos manymu, nusikaltimų žmoniškumui. TBT jau visame pasaulyje pradeda ieškoti pažeidėją. Taip buvo bylose dėl Ruandos ar Jugoslavijos įvykių.
Tarybų Sąjungoje buvo teisinė patarlė, kad įstatymų griežtumas buvo kompensuojamas jų neveikimu ir dėl to tarybinis pilietis iš gamyklų bei fabrikų nešė ne tik dešras, bet ir gelžgalius savo „fazendoms“ statyti. Šiuolaikinėje situacijoje tarptautinės teisės veikimas pasižymi ne tik tuo, kad bet kuri šalis gali savarankiškai svarstyti, kada ir kaip ji gali naudoti statutą ar kitą tarptautinę sutartį (pavyzdžiui, Lietuvai „nusispjauti“ į Tarptautinės prekybos organizacijos pasirašytus dokumentus – ką noriu tą ir sankcionuoju), bet ir kuriai teritorijai (valstybei) taikyti savo nacionalinę teisę (savo kodeksus).
Kita vertus, labai dažnai politikų retorikoje dar tebenaudojama formulė, kad kita šalis pažeidė galiojančias „taisykles“, „tarptautines taisykles“. Iš esmės iš tarptautinės teisės leksikos buvo šalinami įprasti tarptautinių teisės dokumentų pavadinimai: konvencija, sutartis, deklaracija, chartija, protokolas, memorandumas, paktas ir pan.
Šiuo atveju dingsta ne tik pavadinimas, bet ir jo turinys. Taip šį turinį užpildo tai, kas politiškai, o iš esmės konjuktūriškai, yra naudinga. Tuo pasižymėjo net ir mūsų Konstitucinis teismas sprendžiant klausimą dėl valstybės genderinės politikos, arba Seimas – manipuliuojantis Stambulo konvencijos ir Venecijos komisijos nuostatomis.
Lietuva staiga, nepasitarusi su tautiečiais, „lekia“ pasirašyti naują ES migracijos paktą, kurio pasekmės Europai atsirūgsta (Ispanijai „kol kas“ priklausančioje Seutoje – migracijos krizė). Toliau labai tikėtinas kelias link naujo „civilinio karo“ atskirose ES valstybėse. Duok, Dieve, Lietuvai išvengti šios dalios.
Tuo tarpu atsakymas yra labai paprastas. Kokia teisinė situacija buvo stojant Lietuvai į ES ir kodėl staiga ES struktūrų (Briuselio komisarų, sudarytų ad-chok komisijų ir pan.) stumiama politika tapo neginčijama tiesa?
Todėl, pamatysime Lietuvoje ar ne šiuolaikinių konfliktų Ukrainoje, Gazoje ar Irane, TBT paieškomus politikus, priklausys nuo to, kokias tarptautinės teisės priemones sugalvos Teisingumo ministerija tam, kad nepripažintų TBT jurisdikcijos (beje, ir savo – Lietuvos baudžiamojo kodekso).
