Ligita Juknevičiūtė
Dar prieš kokius tris ar keturis metus, žiūrėdama Euroviziją, rašiau postą apie tai, kad tai tapo platforma leftistinėms idėjoms skleisti, pavyzdžiui, papasakoti dalyviams apie savo ligas, depresijas, pademonstruoti kokią nors fizinę ar dvasinę negalią. Apie lytinius polinkius, dar ne taip atvirai demonstruojamus šioje scenoje, tąsyk stengiausi nerašyti.
Šiandien jau treti metai nežiūriu šio šou, kuris, kaip suprantu, po Madonos pasirodymo 2019 metais buvo paskelbtas ir galutinai įtvirtintas kaip satanizmo idėjų skleidimo platforma. Ir Madona juk apie tai tada atvirai paskelbė, apie mūsų laukiančią ateitį, į kurią ateis ne visi, apie tai, kad reikia apšviesti tamsą, bet kažkodėl reikia pasakyti saulei, kad ji nebešviestų, taigi, tešviečia mums tamsa, o ne saulė pagal jų satanistinę logiką.
We can light up the dark, everyone has a spark
Don’t tell me to stop ’cause you said so (Oh, yeah)
Your future is bright (Bright), just don’t turn off the light (Lights)
Tell the sun not to shine (Bright) ’cause you said so
Galime apšviesti tamsą, kiekvienas turi kibirkštį
Nesakyk man sustoti, nes tu taip sakei (O, taip)
Jūsų ateitis yra šviesi (šviesi), tik neišjunkite šviesos (Šviesos)
Pasakyk, kad saulė nešviestų (šviesiai), nes tu taip sakei
Visos įmanomos perversijos, nuokrypiai ir polinkiai, atviras demonizmas ir simpatijos, ką ten simpatijos, tarnavimas tamsiosioms jėgos šiame renginyje tapo norma. Ir įdomiausia yra tai, kad žmonės ne tik žiūri šį šou, sadomazochistiškai po jo konstatuodami, kad yra per seni, kad baisu, kad šlykštu, jie netgi demonstruoja feisbuke, kad tą šou žiūri jų vaikai, atseit taip ugdomas patriotizmas.
Ir Nausėda rodo pavyzdį, džiaugiasi, kad Lietuva vienoj gretoj tam baisybių vakarėlyje… O varge…
Tai čia aš jau nebeturiu ką pasakyti. Jeigu kur nors Ispanijoj lietuvių ambasada organizuotų satanistinį vakarėlį Eurovizijos dalyvio iš Lietuvos palaikymui, ar ten gyvenantys lietuviai irgi vestųsi į jį savo vaikus? Ar jūs einat su vaikais į kokius nors satanistinio kulto renginius ar lytinius organus demonstruojančių fetišistų ar sadomazochistų paradus palaikyti ten einančių lietuvių pavyzdžiui? Na, gal ne, tik visokios Erikos Dženings ir kitas progresyvusis komjaunimas eina, tie, kuriems šūkiai ,,Dievo nėra ir viskas galima“ tapę kasdiene mantra. Tai kodėl leidžiat vaikams žiūrėti tą išsigimėlišką šou? Ką jie ten tokio gero mato? Kas ten juos ugdo ir kokias vertybes kas ir kaip diegia?
Negi niekam Europoj neatsiras politinės valios pasakyti ryžtingą nausėdišką „Gana“, ha ha ha, gerai skamba, ane, ir nebesiųsti į šitą šou savo atstovų iš principo? Ar drąsi tauta ir valstybė gali turėti šimonytišką stuburą, oi, žvengiu pati, negaliu, kaip paradoksaliai viskas dėliojasi, ir nustoti dalyvauti tame siaubo vaidinime? Nustoti luošinti savo žmones ir vaikus?
O jei rimtai dabar, ar kokie nors nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymai Lietuvoje bent jau dar veikia, ir jiems čia viskas ok, tas pornografinis šou? Vakar tyčia graikės Christinos paklausiau, ar jie žiūri Euroviziją. Pasirodo, jau seniai nebežiūri, tik nostalgiškai atsiduso, kad taip, kadaise tai buvo dainų konkursas, o dabar pavirto į nežinia ką. Tai gal ir mes tiesiog nebežiūrėkim ir nebedalyvaukim, ką, brangūs Lietuvos žmonės?
Parašiau pavadinime ir žodį rinkimai, tai ir apie juos parašysiu. Kol žiūrėsim tokius nuodus, tol ir rinkimų rezultatai bus atitinkami. Užnuodyta tauta nepajėgi nei išsirinkti tinkamą prezidentą, nei išvis orientuotis, kas vyksta pasaulyje, nes apsvaigęs žmogus, dezorientuotas, negali adekvačiai vertinti realybės, suprantate?
Kaip įvyks ta valstybės ir tautos detoksikacija, nežinau, bet ji tikrai įvyks, jau vyksta, kol kas individualiai. Pabudimas ir mokymasis gyventi sąmoningai yra sudėtingas ir ilgas procesas, bet džiugu, kad tai vyksta, balsavę už nesistemines jėgas yra ta tautos dalis, kuri bent jau nepalaiko nuodytojų.
Visiems linkiu pradžiai bent jau išsivalyti savo erdvę nuo nuodų skleidėjų, pavyzdžiui, draugiškai išmesti televizorius ir nebežiūrėti šlamšto. Banalu, bet taip bent jau pradėsit blaivėti. O išsiblaivius galima ir pradėti kurti naują gyvenimą ir naują realybę, ko visiems ir linkiu.
Mes vakar, pavyzdžiui, po vaikų kaukių baliaus, kurį Christina surengė lietuviams poilsiautojams, klausėm šešiasdešimtųjų graikų muzikos. Ir net šokom pagal ją. Galiu pasakyti, kad buvo keistas jausmas, nes ta muzika tikrai buvo kažkokia kitokia. Sentimentali, švelni, tausojanti ausis ir kelianti švelnius šviesius jausmus. Tada Christina atnešė ir Demis Rusos kompaktą, buvo išvis pasaka.
Kas tinka jums vietoj televizoriaus, sugalvosite, galima ir paukščiukų klausytis, ar tiesiog tyloj pasėdėti, senas nuotraukas pavartyti, tikrai geriau bus negu Eurovizija ar Panorama. Pagrindinė užduotis yra pasijusti geriau, nesišlykštėti ir nesipiktinti tuo, ką matai, nes, jei piktinatės ir vis tiek žiūrit, vadinas, esat kančioje patys ir dar ją skleidžiat.
Kurkim šviesą. Ir tegu kuo labiau šviečia saulė, ta tikroji, o ne pseudo, įvilkta į pop ir politinio satanizmo rūbą.
