Jonas Ivoška
Valstybės gynimo klausimus koordinuojanti Valstybės gynimo taryba (Konstitucijos 140 str.) lyg ir turėtų rūpintis ne tik ginkluote, bet ir civilių žmonių apsauga. Viešai pateikiama informacija apie požeminių priedangų stygių perša mintį, kad esamas ir greitai pritaikomas požemines patalpas su gelžbetonine perdanga ne tik reikėtų saugoti, bet ir įrenginėti.
Kadangi planuojamoje vaikų stovyklavietėje Trakų miesto teritorijoje, statant regyklą ir gyvenamąsias – administracines patalpas, po jomis buvo įrengtos per 250 kv. m požeminės patalpos, kurių pritaikymas priedangai reikalauja minimalių sąnaudų, norėtųsi tai ne tik išsaugoti, bet šiandieninių grėsmių sąlygomis imtis jų pritaikomojo sutvarkymo.
Prieš kurį laiką kreipiausi į Vidaus reikalų ministeriją, kad atsiųstų kokį nors civilinės gynybos specialistą patalpoms įvertinti ir patarti dėl jų pritaikymo. Gavau atsakymą, jog tai savivaldybės rūpestis, todėl mano informacija tariamai peradresuota Trakų rajono savivaldybei. Deja, jokio pozityvaus savivaldybės dėmesio nesusilaukiau.
Maža to, pagal korupciniais motyvais 2007 metais buvusio prokuroro Ramučio Jancevičiaus pasirašytą ieškinį, kuriame absurdiškai teigiama, jog „statomas (…) regyklos pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys“, šiuo laikotarpiu, kai šalis turi ruoštis gynybai nuo realių grėsmių, teismas reikalauja priedangai tinkamas patalpas naikinti.
Galbūt anuomet, kai priedangos nebuvo aktualios, pastatą, kurio rūsio grindys daugiau kaip 3 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus, tikintis kyšio, galima buvo pavadinti nesiremiančiu į žemę.
Tačiau nūdienos aktualijos, manau, reikalauja žmonių saugumą laikyti didesne vertybe už pareigūno įgeidį neteisėtai pasipelnyti. Todėl norėtųsi, kad ir Lietuvos teismų teisėjai keistų savo orientacijas bei prioritetus, gyventojų saugumą pradedant laikyti vertybe.
Kadangi Valstybės gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas, be kurio valios nevyksta teisėjų korpuso formavimas, norėtųsi aktyvesnės Prezidento pozicijos. Juk nėra sunku susikviesti teismų pirmininkus ir jiems paaiškinti, kad karo grėsmės akivaizdoje civilių šalies gyventojų (tarp jų ir teisėjų) saugumas yra svarbiau už bet kurio pareigūno korupcinį interesą.
