Gediminas Kiršinas
Neseniai vienos tremtinės prisiminimų knygoje perskaičiau, kaip vienas jos trėmėjų – jo pavardės nenurodysiu – užrakino jos spintos duris, kad ji ir jos vaikai Sibire neturėtų drabužių, o štai kitas žmogus padarė garbę savo tautai: jis pagelbėjo tai nelaimingai lietuvių šeimai, nors buvo NKVDistas. Jau tai moteriai būnant vagone suorganizavo, kad iš jos namų būtų parvežti bent keli drabužiai. Tikrai negalima apie žmones spręsti nei pagal tautybę, nei pagal uniformą.
Daug kančių patyrė mūsų tauta, gal todėl net smetoninės nepriklausomybės metu nesugebėjome atgauti savo orumo, likome nuolankūs būrai tarp kitų tautų, pasidavėme be pasipriešinimo, nors daug pinigų buvome išleidę ginklams. O juk kažkada buvome galingi ir suvaidinome didžiulį vaidmenį Rytų ir Vidurio Europoje, gal net Rusijos imperija nebūtų atsiradusi, jei ne Lietuva. Būtų likusi kokia nors Tartarija.
O kaip būtų atsitikę, jei Vytautas būtų laimėjęs Vorkslos mūšį? Gal jau kalbėtume rusiškai.
Tad nereikia peikti jokių tautų, VISŲ žmonių ir jokios tautos kaip tokios, net „blogiausios“. Nustebau perskaitęs naują apibrėžimą, kad lietuvis yra tas (jo kilmė nesvarbi), kas nekenčia „maskolių“. O kur pozityvas?
Ta pati tremtinė rašė, kad Lietuva, nors ir liko tokia maža, tebėra didi dėl jos žmonių begalinės meilės savo šaliai ir savo tautai. Kad didžiausias džiaugsmas, žmogaus laimė yra dirbti ir gyventi savo tėvynėje, dirbti savo tautai. Tai tas pats, kas mylėti savo motiną ir tėvą. Gal už tai ir trėmė tuos žmones – ji buvo mokytoja.
Dabar „išsitrėmimai“ – savo noru. Kodėl?
O kodėl dabar milijonas žmonių patys savo noru save ištrėmė? Šį kartą – į Vakarus.
Ką mes, „laisvi“, padarėme su savo mokykla, mokytojais ir mokiniais? Net pagrindinę, svarbiausią instituciją uždarėme, o mokytojams dirbti trukdome – mokykloje klesti nelygybė ir biurokratizmas. Vaikus, kuriems reikėtų specialiosios pedagogikos ir daug daugiau priežiūros, vargu ar tikslinga mokyti kartu su vidutiniokais, nes nuo to kenčia ir vieni, ir kiti. Rimtai dirbant su atsiliekančiais gal būtų galima pasiekti, kad dalį jų būtų galima sugrąžinti į „normalias“ klases. Labiausiai gi remti reikėtų gabiuosius, kurti ne tik „čiurlionio“, bet ir „šikšnių“, „kubilių“ mokyklas. Tauta, kuri jais nesirūpina, net ir didelė, pasmerkta žlugti. Šeima, vaikai ir mokykla – svarbiausia.
Kodėl taip darė (ir ko reikėjo, nedarė) ir landsbergininkai, ir brazauskininkai, kodėl padėties netaisė vėliau valdę, suprasti sunku. Gal kalta ES? ES vos ne prievartauja Vengriją ne dėl to, kad ji per mažai remtų šeimas ar švietimą, bet dėl to, apie ką viešai beveik draudžiama kalbėti, nes apkaltins neapykantos kalba.
Kodėl teisininkų diplomus turintys žmonės kartais nesugeba perskaityti ir suprasti savo šalies Konstitucijos? Jos keisti nėra reikalo, nes ten viskas pakankamai aiškiai pasakyta. Nebent reikėtų parašyti, kas NĖRA šeima, bet kam to reikia – ir taip juk aišku. Geriausia būtų nekreipti dėmesio.
Šalia to labai svarbi ir medicina. Bet ir ten – biurokratizmas. Kompiuterijos laikais padaryti taip, kad būtų sunku prisiregistruoti pas gydytoją, reikia sugebėti. Ponia Premjere ir pone Prezidente (beje, Premjere, Jūsų valdžia didesnė negu Prezidento, nes valdote pinigus), suprantu, kad ne Jūs tai darote ar nedarote, gal tai net ne ministrų lygio darbas, bet žinoti ir domėtis privalote.
Kodėl rašau apie tokias smulkmenas? Nes kartais, kelis mėnesius laukiant specialisto, be reikalo žūsta žmonės.
Yra ir kitokių nesąmonių. Grybavimo vietoje girdėjau, kaip keikėsi grybautojas, pamatęs, kad nukirsti keli didžiuliai ąžuolai, kelmai išrauti. „O aš, – sako, – savo kieme užsiauginau ąžuolą, tai man neleidžia jo nusikirsti.“
Rimtos veiklos nedaug, o nerimtų – daug. O juk tai irgi Lietuvos žmonių pinigai, nes ES, dažnai „padėdama“, stato sąlygas, kad šalia pagalbos turi būti ir paskolos, o paskola juk nėra pagalba.
Gaila gražiųjų Kapčiamiesčio miškų. Iš kur, dėl ko tas bukas, nesuprantamas užsispyrimas? Kaip kadaise Sovietų Rusijoje prie Baikalo, statant CBK.
Kol kas nematyti rimtų politinių jėgų, kurios mylėtų Lietuvos žemę.
Į ką Lietuvoje atsiremti?
Į ką atsiremti? Deja, pakrypo net Bažnyčia, nebėra Vaižgantų, Maironių, mirė Svarinskai, Sadūnaitės. Niekam neberūpi surišta ir išnešta mergaitė.
O ką jie dabar propaguoja vietoj dorų, lietuviškų šeimų? Dirbtinį apvaisinimą.
Vyrauja liberalios ideologijos propaganda. Ar susimoka liberalai, ar jiems ir mokėti nereikia, kad net už mūsų visų pinigus jų pažiūros taip brukamos? Bet ar tikrai liberali ta jų ideologija? Pažįstu liberalę, kuri labai nemėgsta vyrų, kurie nemyli moterų, bet bijo ir yra tarsi savo partijos „pogrindyje“. Liberalė bijo savo liberalios valdžios. Yra tokių ir kitose partijose – laisvame krašte bijoma turėti savo poziciją?
Seimas labai toli nuo liaudies. Mažiau posėdžiautų (patys save surišo), mažiau tų įstatymų reikia, dažniau pavažinėtų po Lietuvą ir po pasaulį. Vienas seimūnas pasakė: „Virš mūsų tik dangus.“ Jiems liaudies balsas nesvarbus? Vienas rinkėjas sakė, kad parašė seimūnui laišką, kitas – ministrei, bet negavo jokio atsakymo. Net sunku patikėti – nebėra ryšio tarp rinkėjų ir Seimo, valdžios? Ką veikia jų aparatai?
Vienas per TV tarė (išgirdau jau išeidamas iš kambario, neįsidėmėjau kas), kad „politikų žodžiai nieko nebereiškia“.
Tai ką jie ten veikia? Gal tik biznelius daro? O gal ir TV tik biznelius daro? O juk ji tokia svarbi tautai. Kai pasiklausai, norisi, kad kuo greičiau Žemaitaitis būtų įkištas į cypę, griūtų koalicija, būtų išstumti socialdemokratai ir pagaliau ginklų pirkimas bei karinė statyba atitektų patriotams – tiems, kurie visus moko demokratijos, tik ne savo šalį.
Visa Europos vadovybė važiuoja į Kiniją derėtis, o Lietuva moko Kiniją demokratijos. O Baltarusiją ne tik moko, bet ir baudžia, nors taip labiau nubaudžia save ir padeda Rusijai? Girdėjau kalbas, kad tik išdavikai gali taip daryti. Bet gal tik žiopliai? Gal nori įrodyti savo patriotizmą, tik nemoka?
Ar ateis galų gale padoresni politikai? O gal esamiems nusibos? Tiek šviesuolių, tiek inteligentų. R. Jankūnas ir kiti teikia vilčių. Gal bandys vienytis, rimtai politikuoti.
„Nenurašykime“ ir Karbauskio draugų, ir Tutkaus. Girdėjau kalbas, kad jie neva per daug prorusiški. Bet gal tie, kurie padarė Lietuvai daug milijardinių nuostolių ne žodžiais, o darbais, ir yra dar labiau prorusiški? Juk ir per ES gerais keliais galima vėl grįžti atgal, į Rusiją (V. Radžvilas). Juk karo metu per Ukrainą vėl tekės nafta į Europą, o eurai – į Rusiją. Tai bent karas, tai bent pagalba!
Kas gi valdo Lietuvą?
Ką galime politikams palinkėti? Kad neužsiciklintų dėl antraeilių problemų, pavyzdžiui, dėl tų skiepų – jau pasenusios istorijos. Aš pasiskiepijau ir išgyvenau. Du pažįstami nesiskiepijo ir mirė. Yra daug žymiai svarbesnių problemų: kaip Lietuvoje vystyti tikrą mokslą ir švietimą, darbą, mediciną, technologijas, taip pat karines. Reikia ne vien skolintis ir pirkti, bet kurti, dirbti patiems.
Nebūkime maži. Veržkimės į jūras, į kosmosą, į Žemės gelmes, kurkime Lietuvą lietuviams čia ir Dausuvose… Juk milijonas – jau užsienyje. Gelbėkime tautą nuo nykimo, nuo ištirpimo. Gerbkime kitas tautas, bet neleiskime, kad patys taptume mažuma savo valstybėje, kad Lietuvoje nebūtų baudžiami tie, kurie gina lietuvybę ir lietuvių kalbą, kad neatiduotume niekam savo laisvės ir Sąjūdžio rūmų.
Ne vien gryni lietuviai myli Lietuvą. Jie turėtų neslėpti savo kitokių šaknų, darbais įrodyti, kad gali būti naudingi mūsų tautai. Tada gal neatrodytų taip keista, kai Seimas beveik vienbalsiai balsuoja už tai, kad patriotai, tokie kaip V. Valiušaitis, būtų išguiti kuo toliau nuo archyvų, kai žmogui, ginančiam lietuvių kalbą, skiriamos ar planuojamos skirti tarnybinės nuobaudos. Viena moteris neseniai man šnibždėjo į ausį: kas gi valdo Lietuvą?
Ne vien mūsų padėtis sunki, bet ir visų ES tautų. Kalbama apie dešimtis milijonų atvykėlių iš buvusių Europos kolonijų. Bet mes juk neturėjome kolonijų, kodėl gi ir mus baudžia? O gal viskas gerai? Gal gerai maitina? Ir „bekonus“ šeria gerai?
Nieko blogo nenorime – tik laisvai gyventi laisvoje Tėvynėje, kuri per amžius būtų lietuviška Lietuva. Lietuva galėtų inicijuoti rimtą kovą, kad Europa netaptų nauja imperija, kad tai būtų laisvų tautų Europa – stipri, ginanti tautų ir žmonių laisvę. Ateitis labai neaiški.
J. Marcinkevičiaus herojus sakė, kad nemato joje Lietuvos…
