- Reklama -

Anatolijus Lapinskas. Asmeninė nuotr.

Seimo nariai socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Greta tradicinio rašymo lietuviškais rašmenimis jame nustatytos išimtys dėl pavardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, t.y. vartojant nelaimingas (žvelgiant iš lietuvių varpinės) lotyniškas raides W, X, Q.

Išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir susijusiems su užsieniečiais giminystės ryšiais, pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams.

Tiesą sakant, užsieniečiai, turėję kitos valstybės pilietybę ir tapę Lietuvos piliečiais gali išlaikyti savo originalią pavardę ir pagal galiojantį 1991 01 31 LR AT nutarimą. Vis dėlto šio nutarimo kūrėjai nenumatė situacijos, kad kasmet keli tūkstančiai Lietuvos moterų ištekės už užsieniečių ir pasirinkę vyro pavardę turės problemų su naujosios pavardės užrašymu.

Šios pavardės rašomos ne pagal skambesį, bet perrašant vyro pavardę, tačiau, šiukštu, be jokių W, X, Q. Tokiu būdu pavardė be tų nelaimingų raidžių lietuviškame pase išlieka tokia pati, pvz., angliška Scott ar vengriška Szabo, nors jų tikrasis skambesys skiriasi nuo paraidinio “lietuviško” skaitymo. Tačiau jei pavardėje bus “uždraustos” raidės, pavardės įgaus tiesiog karikatūrišką išvaizdą, pvz., vokiečio Westerwelde žmona taps Vestervelde, olando Ahlqvist žmona – Ahlkuvist, o prancūzo Brasseaux – Brasseauks (nors to „x“ prancūzai tiesiog netaria…).

Su Lietuvos raštininkų pagalba gavus tokias pavardes, užsieniečių žmonoms lietuvaitėms atsiranda daug problemų įrodant santuokinį ryšį, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius, tiesiog norint įrodyti asmens tapatybę.

LR Konstitucinis Teismas savo 2014 02 27 nutarimu nustatė, kad „gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios… 1991 01 31 nutarimo 2 punkte, kai jas keisti siūlo… iš profesionalių kalbininkų… sudaryta valstybės institucija“, t.y. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Šiuo nutarimu remiantis (gal teisingiau – gyvenimui reikalaujant) atsirado naujasis vardų ir pavardžių rašymo įstatymas. Artimiausiu metu VLKK ketina apsvarstyti šį įstatymą ir pateikti savo išvadas. Tačiau dar prieš tai pasipylė šio įstatymo kritikos ugnis, jei nepasakyti ugnies uraganas. Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas, šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys šiame įstatyme įžvelgė nei daugiau, nei mažiau, kaip „galimą nacionalinių interesų išdavystę“.

“Atrodo, kad rimtai rengiamasi Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties dvidešimtmečiui. Tiesa, su kaupu ir ypatingu vasališkumu… Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovai, palaikomi Lenkijos politikų, nori būti išskirtiniai”.

Drįsiu pastebėti, kad nors apie šios frakcijos atstovus ir jų idėjinį vadą esu parašęs dešimtis žiaurios kritikos straipsnių, šį kartą jie tikrai ne prie ko. Įstatyme nieko apie lenkus nesakoma, o už Lenkijos piliečių, jei įdomu, pernai ištekėjo 65 Lietuvos pilietės, iš viso už užsieniečių pernai ištekėjo per du tūkstančius Lietuvos moterų. Būtent joms aktualus pavardės užrašymo klausimas.

Kuo dar susirūpinęs V.Stundys? Įsikarščiavęs jis aiškina, kad sutuoktuvėms su lietuvaite vyrui užteks bet kokio dokumento: “net lenko kortos ar šiaip neraštingo biurokrato popiergalio”. Tai bent! “Paradoksalu – siekiama įteisinti visoje valstybės administracinėje sistemoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis”. Leiskite paklausti – prie ko čia lenkiški rašmenys? Iš visų užsieniečių, “pasigrobusių” lietuvaites nuotakas, tik 3 procentus sudaro Lenkijos piliečiai, jie tikrai nevaidina lemiamo vaidmens.

“Socialdemokratai siūlo kurti paralelinę asmenvardžių sistemą valstybinėse institucijose,” tvirtina V. Stundys. Prie ko čia socialdemokratai, juk analogišką įstatymą prieš keletą metų teikė konservatorius Česlovas Stankevičius, dar anksčiau pats konservatorių lyderis Andrius Kubilius. Beje, dabar, projektą pateikus socialdemokratams, jis tą projektą jau kritikuoja.

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė, kuri pagal KT išaiškinimą kaip tik ir turėtų tarti lemiamą žodį, žurnalistų paklausta, kaip čia bus, atsakė, kad tai yra ne kalbinis, o teisinis klausimas. Dėl kalbos normų atitikties Konstitucijai, taip pat turėtų spręsti ne kalbininkai, o KT. Jos asmenine nuomone, turint dokumento šaltinį, t.y. pagrindą pavardės užrašymui, originalią pavardės rašybą galima būtų svarstyti, kita vertus, lietuviškas pasas rodo jo savininko santykį su valstybe, taip pat ir valstybinės kalbos įstatymu, o apskritai, viskas turi būti nustatyta įstatyme. Ar aišku?..

Pabaigai – įdomiau. Šiek tiek panaši padėtis dėl nelaimingų moterų pavardžių (nelaimingų ne moterų, bet nelaimingų pavardžių…) susiklostė Čekijoje ir Slovakijoje. Čia ne tik savo šalies moterims, bet ir viso likusio pasaulio dailiosios lyties atstovėms prie jų turimos pavardės būtinai yra priklijuojama galūnė –ova. Tuo būdu Vokietijos kanclerė čia rašoma kaip Merkelova, Anglijos premjero žmona kaip Cameronova, Prancūzijos kino aktorė kaip Bardotova, o šių eilučių autoriaus anūkės Salomėjos pavardė būtų rašoma kaip Lapinskaitėova.

Čekijoje ir Slovakijoje merginos irgi teka už užsieniečių ir susiduria su ta pačia galūnės problema, kuri jų pačių bei jų jaunikių manymu visiškai nereikalinga. Nenori tos nuotakos būti, pvz., Maxwellova ar Chateaubriandova. Kaip problemą išsprendė čekai ir slovakai? Labai paprastai: ištekančioms čekėms ar slovakėms pavardę LEIDŽIAMA rašyti be galūnės –ova, JEIGU vyras nėra Čekijos ar Slovakijos pilietis. Viskas, problema išspręsta.

Lygiai taip pat užtektų Lietuvos Civilinės metrikacijos taisyklėse įrašyti, kad „registruojant LR piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, LR piliečio pavardę leidžiama perrašyti paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis“.

Taigi, Čekijos ir Slovakijos pavyzdys diktuoja visiškai paprastą problemos sprendimą. Pasinaudokime juo, tokiai iniciatyvai įteisinti reikėtų jau ne Seimo, kuriame tokio įstatymo likimas tikrai būtų neaiškus, bet tik teisingumo ministro parašo.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!