V. Baltraitienė: „Kad Skverneliui nereikėtų klonuoti pareigūnų“

14
4
- Reklama -

V.Baltraitienė. KK nuotr.

Per ketverius praėjusios Vyriausybės valdymo metus Lietuvos policija buvo visiškai sužlugdyta. Policijos reformatoriai šiandien slepia galvas, nes pastarųjų įvykių, kai policija tinkamai nesureagavo į pranešimus, šešėlis krenta būtent ant jų — drastiškai nurėžusių finansavimą policijai ir nė piršto nepajudinusiems, kad policijos sistema nenukraujuotų.

Dar praėjusioje Seimo kadencijoje ne kartą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) svarstėme policijos darbą ir biudžetą, kreipėmės į Vyriausybę, kad būtų padidintas policijos finansavimas, nesutikome su taupymu Lietuvos žmonių saugumo sąskaita. Didžiausias nusikaltimas mažinti finansavimą jėgos struktūroms krizės metu, nes nusikalstamumas tik didėja.

Tačiau tuometė Vyriausybė neatsižvelgė nei į NSGK, nei į pakartotinius pačių policijos darbuotojų prašymus nemažinti finansavimo. Atvirkščiai, per penkerius metus Lietuvos policijos biudžetas sumažėjo 200 milijonų, to pasekmė — sužlugdyta policija, išaugęs nusikaltimų skaičius, visuomenės nepasitenkinimas.

Man be galo keista, kad tie patys žmonės, tuomet buvę valdžioje, šiandien Seime kelia klausimą dėl nepasitikėjimo policijos generaliniu komisaru, vidaus reikalų ministru. Kur jie buvo tada, kai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis įtemptą policijos situaciją „nurašė“ staigiam degalų kainų pakilimui, o atsakomybę dėl viešojo saugumo perleido finansų ministrei ir Seimui? Iš tiesų, galima pakeisti ir ministrą, ir policijos generalinį komisarą, tačiau kas nuo to pasikeis? Ar nuo to atsiras policijos mokykla, ar nuo to padaugės policijos darbuotojų, ar pagerės nuo to jų socialinės garantijos?

Problemų tai neišspręs. Būtina keisti požiūrį į policiją — tai nėra ta struktūra, kuri gali būti gyva pažadais. Būtina greita ir efektyvi injekcija — tinkamas finansavimas bei policininkų rengimo ir jų išlaikymo sistemoje programa. Visa tai atsipirktų šimteriopai.

Regionai-reformų įkaitai

Puikiai pamenu savivaldybių policiją, tai buvo pati geriausia struktūra sprendžiant konfliktus, kilusius vietose. Po to vyko viena, kita reforma, kurių rezultatai akivaizdūs — trūksta ne tik finansavimo, bet ir pareigūnų, ypač regionuose. Seimui priėmus įstatymą dėl smurto artimoje aplinkoje darbo policijai padaugėjo, tačiau finansavimas proporcingai mažėja.

Aš netgi stebiuosi, kad esant tokiam finansavimui policija dirba ir išnagrinėja labai daug rezonansinių bylų, perduoda jas teismui, tačiau apgailestauju, kad nespėja reaguoti į smurtą, ypač kaimiškose vietovėse. Puikiai suprantu, kad vienas automobilis negali vienu metu būti dviejose ar trijose vietose, o vandeniu kuro bako neužpilsi.

Todėl aš nesutinku su Prezidente, kuri visai neseniai pareiškė suprantanti, kad policijai trūksta finansavimo, bet pabrėžė, jog tiesioginio ryšio tarp finansavimo ir funkcijų atlikimo nėra, o pareigas reikia atlikti gerai esant bet kokiam finansavimui. Įdomu, kaip eiliniame Lietuvos rajone budintis ekipažas gali spėti nuvykti į visus iškvietimus? Galbūt policininkai turėtų dirbti savo iniciatyva, nemokamai, į iškvietimus vykti savo automobiliais, patys pirkti kurą?

Pirmasis žingsnis reanimuojant policiją, ypač regionuose — finansavimo didinimas. Tai neišvengiama. Nekalbu apie tiesioginį atlyginimų didinimą. Kalbu apie apmokėjimą už darbą švenčių dienomis ir viršvalandžius. Kito kelio nėra. Nebent norime, kad kartotųsi tragedijos, kuomet policija nepajėgi vykdyti savo pareigų.

Deficitas-pareigūnai

Finansavimas yra pagrindinė, tačiau ne vienintelė šio pūlinio priežastis. Net jei bus užtikrintas tinkamas policijos finansavimas, visų problemų iš karto tai neišspręs, nes paprasčiausiai nebus kam dirbti. Policijos pareigūnų skaičiaus mažėjimas yra katastrofiškas. Jei prieš 5 metus Lietuvoje dirbo 12731 policijos pareigūnas, tai dabar — 9523. Generalinis komisaras Saulius Skvernelis įvardija konkrečiai — trūksta bent 1500 pareigūnų. Labiausiai — patrulių ir tyrėjų. Dėl šio trūkumo kai kuriuose rajonuose sunku sukomplektuoti reikiamą skaičių patrulių ekipažų.

Nieko keisto — policininko profesija tiesiog nepatraukli. Pradedančio policijos pareigūno alga tesiekia 1240 litų, po 20 metų ji gali siekti iki 2300 litų.. Kaip siūlant tokią algą ir neapmokamus viršvalandžius galima prisivilioti jaunus, dorus policininkus dirbti? Ypač regionuose? Štai Telšių apskrityje trūksta apie 80 pareigūnų, Kėdainiuose — daugiau kaip 20. Yra 30 policijos darbuotojų, kurie bet kuriuo momentu gali išeiti į pensiją ar privačias struktūras. Jiems visiškai nėra pamainos. Per pastaruosius dvejus metus neatėjo dirbti nė vienas naujas pareigūnas, baigęs Mykolo Romerio universitetą. O juk Kėdainiai nėra Lietuvos užkampis.

Mums, politikams, reikia prisiimti didžiausią atsakomybę ir nedelsiant, nelaukiant kitų metų, jau dabar spręsti, kaip pagerinti esamą situaciją. Ne vien atlyginimų padidinimas išspręstų šią problemą, svarbiausia, kad į policiją norėtų ir galėtų ateiti tie, kurie suvokia, jog policijos darbas ne vien bausti, bet padaryti viską, kad būtų kuo mažiau nusikaltimų. Sieksiu, kad pareigūnai būtų suinteresuoti ateiti dirbti į regionus — neabejoju, kad turi būti sukurta būstų nuomos kompensavimo sistema, kuri regionus darytų patrauklesnius Policijos mokyklą baigusiems pareigūnams.

Ši Vyriausybė turi ir gali nedelsiant spręsti, taisyti biudžetą, ne tik kelti atlyginimus, bet ir užtikrinti budėjimą naktimis, pilnus kuro bakus, kad rajonuose patruliuotų ne viena mašina, kad būtų apmokama už viršvalandžius ir šventines dienas, nes kitaip situacija taps nevaldoma ir generalinis komisaras S. Skvernelis privalės klonuoti pareigūnus, kurie ne tik puikiai dirbtų, bet dar ir nieko nereikalautų.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė,

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė

Virginija Baltraitienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą