Amerikietiška pasaka apie savigyną

2
2
- Reklama -

Ginklai

Protestai dėl ginklų įsigijimo ir politikų pažadai, jog kažkas turi būti keičiama tęsiasi tol, kol yra prisimenamas naujausias incidentas susijęs su šaudymais. Deja, žmonės gana greitai pamiršta sukrečiančius įvykius, su lyg tuo dažniausiai pasibaigia kova dėl griežtesnės ginklų laikymo politikos. Nėra tikslaus atsakymo, kodėl būtent JAV taip dažnai vyksta beprasmiškos žudynės, tačiau akivaizdžiausias dalykas, kuo ši šalis skiriasi nuo visų kitų, kuriose šaudymo problema nėra tokia didelė, yra pernelyg liberalios ginklų įsigijimo sąlygos.

Kažkodėl teisė laikyti ginklus yra vienas iš Amerikos identiteto dalių, kuri siejasi su laisve ginti savo turtą. Tai lyg relikvija iš tų laikų, kuomet žmonės buvo išsigandę dėl centrinės kolonistų valdžios ir jautėsi saugesni laikydami ginklą. Nuo to laiko Konstitucijos Antroji pataisa garantuoja teisę laikyti ginklą. Tačiau liberalios ginklų politikos šalininkų mintis apie ginklus naudojamus savigynai vadina pramanais arba tiesiog pasakojimais. Tyrimai atskleidžia, jog daugumai civilių, kurie bando gintis šūviais tiesiog nepataiko. Kiti ginklą įsigiję neva savigynos tikslais tiesiog „pasirenka ne tuos taikinius“. Pavyzdžiui, 17 metų vaikinuką iš Floridos, kuris prie degalinės buvo nušautas tik todėl, jog per garsiai klausėsi muzikos savo automobilyje.

Ginklų beprotybė tęsiasi. Šalyje nuo šūvių kasmet miršta maždaug 30000 civilių žmonių, šis rodiklis didesnis negu bet kurioje kitoje valstybėje. Deja, tokie makabriški įvykiai ir kalbos apie ginklų uždraudimą sukelia atvirkštinį procesą. Nors daugelis pasisakytų, jog ginklų įsigijimas turėtų būti griežtinamas, tačiau po žudynių ginklų pardavimai tiesiog žaibiškai šokteli. Tie patys žmonės, kurie pasisako prieš ginklų įsigijimą ima pirktis juos patys neva savigynai.

Rimtų debatų apie ginklų kontrolę nepaskatino ir pastarosios savaitės žudynės. Politiniame lygyje viskas geriausiu atveju pasibaigdavo žodžiais, jog ginklų politika turi būti peržiūrima. New York Times statistikas Nate Silver pateikė įdomią statistiką. Jo duomenimis žodžių junginys „ginklų kontrolė“ yra vartojamas rečiau negu „ginklų teisė“. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja amerikiečių požiūrį į ginklus.

Šioje temoje neapsieinama ir be ginklų lobistų šešėlio. Pavyzdžiui, Nacionalinė ginklų asociacija šiemet prezidento rinkimams išleido 3 milijonus dolerių. Ši asociacija visuomet remia respublikonus, kurie yra laikomi liberalios ginklų prekybos šalininkais. Tačiau atsargiai apie griežtesnę ginklų kontrolę kalba ir demokratai, kuriems gera pamoka buvo 1994 m. Billo Klintono pasirašytas įstatymas, nurodantis, jog asmenys įsigyjantys šaunamuosius ginklus turėtų būti patikrinami. Manoma, jog tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl demokratai pirmąkart po 50 metų pralaimėjo rinkimus į Atstovų rūmus. 2011 m. po Arizonos žudynių, kuriose žuvo 19 žmonių, demokratai buvo paruošę planą dėl ginklų kontrolės, tačiau gana greitai paslėpė jį stalčiuje.

Politika ir emocijos yra neatsiejamas dalykas, todėl nenuostabu, jog po tokių įvykių visų akys krypsta į politikus. Negalima teigti, jog laisva prekyba ginklais yra vienintelė tokių žiaurių įvykių priežastis, tačiau kol kas tai vienintelis atsakymas ir JAV ypatybė, kurie paaiškina, kodėl masiškos žudynės nuolat vyksta būtent šioje šalyje. Už ginklų kontrolę toliau kovoja tik tie, kurie nuo jų nukentėjo, pavyzdžiui G. Gibsonas, kurio sūnus žuvo 1992 m. žudynėse.  Jis teigia, jog po daugelio metų gilinimosi į šaudymo problemą atsakymą mato tiktai ginklų prekyboje.

Parengta pagal užsienio spaudą

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą