Devintieji V. Putino metai prezidento kėdėje ir naujas politinis kursas

6
13
- Reklama -

Rusijos prezidentas V.Putinas. kremlin.ru nuotr.

Lygiai prieš metus iškart po priverstinės pertraukos Vladimiras Putinas grįžo į aukščiausią šalies postą. Gana greitai jis apribojo protestų teisę, palaužė teismų sistemą ir pristatė save kaip patriotišką tautos žmogų. V. Putinas pasitiki savo galiomis labiau nei bet kada anksčiau. Atrodo, jog dabar jis nori dar labiau atsiriboti nuo partijos ir parlamento bei tapti visiškai savarankišku lyderiu. Tam 2011 m. jis įkūrė Visų Rusijos Žmonių Frontą.

Pirmojoje šio fronto konferencijoje dalyvavo darbininkai iš Uralo, mokytojai iš Volgos regiono, menininkai iš Maskvos, pareigūnai iš Sahalino bei ministrai, kariuomenės atstovai. V. Putinas į konferenciją kaip visada įžengia valandą vėluodamas, tačiau išdidus. Frontas turi ypatingą tikslą – „sujungti įvairios pasaulėžiūros žmones ir sukurti strategiją Naujai Rusijai“. Pirmosios konferencijos tema: socialinis teisingumas.

Visi dalyviai prieš konferenciją turėjo pateikti savo nusiskundimus. Mokytojai buvo nepatenkinti atlyginimų sistema. Maskvoje mokytojai uždirba nuo 1200 iki 1500 dolerių, tuo tarpu provincijoje atlyginimas yra net triskart mažesnis. Mokytojai taip pat nepatenkinti tuo, jog nėra standartizuotos istorijos programos ir nežinoma, kaip tiksliai įvertinti ir perteikti mokiniams Stalino vaidmenį Sovietų Sąjungoje. Rostelecom darbuotojai skundėsi, kad atlyginimai mažėja, nors vadovybė švaistosi pinigais, pavyzdžiui, buvęs įmonės vadovas buvo apdovanotas 233 milijonų rublių išeitine kompensacija. Taip buvo paliestos vaikų skurdo, pagalbos smulkiam verslui, socialinio draudimo temos.

Kremliaus atsakymas kaip visada įspūdingas, kalba pilna pompastikos, pažadų ir nostalgijos sovietams. V. Putinas neprieštarauja kalbantiems, jis įdėmiai klausosi net ir ilgiausių skundų, tuomet pats klausinėja, vysto diskusiją. Ir visa tai po ką tik buvusio 12 valandų skrydžio iš Pietų Afrikos. Tačiau niekas neklausė V. Putino nepatogių klausimų, nei apie Pussy Riot, nei apie skandalingus santykius su jauna pareigūne. Apskritai salėje niekas neabejojo prezidento autoritetingumu.

Atrodo, jog prezidentas pats pamiršo, jog dar prieš metus gatves užpildė tūkstančiai gyventojų, kurie buvo nepatenkinti jo perrinkimu. Per šiuos metus V. Putinas radikaliai pakeitė savo kursą ir lyderystės stilių. Išsiaiškinti, kas yra naujasis Putinas padeda trys asmenys – Genadijus Gutkovas, buvęs KGB veikėjas dabar esantis opozicijoje, naujasis Kremliaus idealas Dmitrijus Badovskis, ir Aleksandras Prokhanovas, stalinistas padėjęs V. Putinui grįžti į politinę areną.

A.Prokhanovas mano, jog V. Putinas pagaliau pribrendo rimtiems pokyčiams, ilgus metus prezidentas kalbėjo apie tautai reikalingą sukrėtimą judėjimui į priekį, tačiau tik dabar imasi realių veiksmų. A. Prokhanovas save pristato kaip kairiųjų jėgų patriotą, arba socialistinį ortodoksą. Rašytojas ir žurnalistas mano, jog rusai iš prigimties yra stalinistai, kuriems svarbiau valstybės, o ne asmeninė gerovė.

Ilgą laiką A. Prokhanovas ir jo idėjos buvo išstumtos iš politinės virtuvės, tačiau dabar jis vėl pagarbiai kviečiamas į įvairias konferencijas. Kyla klausimas, kam V . Putinui prisireikė seno stalinisto, kalbančio apie naująją Rusijos imperiją, nuolat įspėjančio dėl geopolitinių katastrofų skylant Rusijai ir skleidžiančio antisemintines idejas savo nedideliame vietinės reikšmės laikraštyje. Visgi vertėtų įverinti A. Prohkanovo ryšius ir pažintis. Šių jis turi tiek tarp Rusijos pareigūnų, tiek tarp užsienio pareigūnų.

Žurnalistas mano, jog V, Putinas yra itin dinamiškas ir apsukrus politikas. Įspūdingas ir jo kelias į prezidento postą. Kažkada buvęs tik numatyta oligarcho Boriso Berezovskio marionete keičianti B. Jelciną, tik tapęs prezidentu parodė, kuo iš tikrųjų esąs. Anot A. Prokhanovo, prezidentas pasiekė itin daug, jis perėmė valdžią iš oligarchų, užvaldė žiniasklaidos priemones, sustabdė buvusių Sovietų Sąjungos valstybių tolimą, Gazpromo pagalba sugebėjo priklausoma paversti kone visą Europą. Vienintele klaida jis laiko nesugebėjimą 2008 m. pakeisti Konstituciją leidžiant prezidentui valdyti neribotą skaičių kadencijų. Metai kuomet šalį formaliai valdė D. Medvedevas buvo prarasti, o autoritetas per juos taip pat smuko.

V. Putinas nėra strategas, jis greičiau žmogus su stipriais politiniais instinktais. Vos pajutęs, jog sąjunga su D. Medvedevu neatnešė nieko gero, jis stengėsi vėl perimti valdžią į savo rankas. O prasidėjus streikams tuoj pat kriminalizavimo bet kokią kritiką valdžios veiksmams. Šiuo metu žodžio laisvė buvo uždrausta net ir interneto platybėse. Dar vienas reikšmingas pokytis – nevyriausybinių organizacijų funduojamų užsienio valstybių pinigais, paskelbimas „užsienio agentais“.

V. Putino sprendimai, iš tiesų, veikia. Patriotizmas ir šūkiai, jog reikia stengtis dėl tėvynės geriausiai įkvepia visuomenę, kaip anuomet Kaizerinėje Vokietijoje buvo įkvėpti vokiečiai. Nors pats prezidentas teigia, jog tai tiesiog noras išsaugoti tradicijas, šaknis, tautinį identitetą, o ne agresyvumo skatinimas.

Prezidentas veikia ir prieš parlamento narius bei oligarchus. Pirmiesiems nuo šiol draudžiama turėti sąskaitas užsienio bankuose. Oligarchai įvairiomis teisinėmis priemonėmis priversti savo kapitalą grąžinti į tėvynę. Ateityje planuojami dar radikalesni pokyčiai apsaugant savo tautą. Pavyzdžiui, yra diskutuotinas draudimas Rusijos moterims tekėti už užsieniečių. Šiuo metu parlamente jau svarstomas pakeitimas uždrausti valdžios įstaigų darbuotojų vaikams studijuoti užsienyje. A.Prokhanovui atrodo prie širdies tokie pokyčiai, juos jis vadina tiesiog priminimu apie valstybės jėgą ir atsaku į Jungtinių Amerikos valstijų bandymą užkariauti pasaulį.

Žinoma, naujojo kurso atžvilgiu baiminamasi verslininkų be finansų magnatų, kurie tradiciškai buvo V. Putino rėmėjais, pasipriešinimo. Jeigu Rusija vėl užsidarys nuo pasaulio tai reikš dabartinio verslo modelio, kuris paremtas globalizacija, pabaigą. Nepatenkinti ir Vieningosios Rusijos nariai. Jie jaučiasi apgauti, nes dėl V. Putino užsiiminėjo rinkimų spekuliacijomis, dusino opoziciją, o dabar nuo jų tolstama kaip nuo niekam nebereikalingos uodegos.

Apie tai kalbėjo ir minėtas Genadijus Gutkovas. Jis buvo išspirtas tiek iš partijos, tiek iš parlamento, kadangi pradėjo piktintis rinkimų klastojimų bei buvo pastebėtas demonstracijose prieš V. Putiną. Toks pat likimas laukė ir jo sūnaus, kuris taip pat buvo parlamento narys. G. Gutkovas teigė: “Grįžo Stalinistinės represijos. Legali sistema yra sustabdyta. Vienintelis skirtumas, kad žmonės dar nėra šaudomi ir uždaromi į gulagus“. Tai retas atvejis, kuomet buvęs KGB narys ir V. Putino valdžios šalininkas, dešimtmečiais besimėgaujantis visomis privilegijomis stotų į opozicijos pusę. Tuo pačiu jis tapo daug pavojingesnis už įprastus opozicionierius, kadangi rėžimą ardyti galėjo iš vidaus.

Naujasis V. Putino favoritas D. Badovskis teigia, jog pagrindinis Putino tikslas yra išlaikyti valstybę vieningą bei išvengti jos suskilimo. Anot jo, V. Putinas ir jo komanda valdo Rusiją globalinio nestabilumo laikotarpiu. B. Badovskis tiki, jog demokratija buvo veikianti sistema, tačiau jos dienos pasaulyje jau baigėsi.

Parengta pagal užsienio spaudą.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą