ES skiria milijonus eurų ES kritiškuojančios žiniasklaidos, žurnalistų, socialinių tinklų stebėjimui ir sekimui

5
10
- Reklama -
Ramūnas Alaunis

Remiantis Europos Parlamento Judėjimo už laisvą ir demokratinę Europą partijos (MELD) pareiškimu Europos Komisija rengia planus investuoti apie 2 mln. eurų, (6.8 mln. litų), kad apribotų Europos Sąjungą kritikuojančius žiniasklaidos pranešimus, taip pat reiškiamą ES kritišką nuomonę socialiniuose tinkluose tokiuose kaip Facebookas ar Twitteris 2014 metų Europos Parlamento rinkiminės kampanijos ir pačių rinkimų laikotarpiu.

MELD pranešime skelbiama, kad ES planuoja imtis priemonių tarp jų ieškoti kritišką nuomonę reiškiančia žiniasklaidą, priversti žiniasklaida atšaukti ar koreguoti publikacijas, bei neįsileisti Europos Sąjungą kritikuojančių žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių.

ES Komisarai planuoja imtis ir kitų priemonių, tokių kaip Europos Sąjungos atžvilgiu kritiškai reiškiamo balso socialiniuose tinkluose. Danijos dienraštyje MELD partija paskelbė, kad šios ES Tarybos priemonės yra nepriimtinos ir laiko jas išpuoliu prieš žodžio laisvę.

MELD partijos pareiškimas tik patvirtino dar 2013 vasario 3 dieną Britanijos dienraštyje „The Daily Telegraph“ paskelbto straipsnio informacija, kuriame „The Daily Telegraph“ matė patikimus pasiūlytų finansinių išlaidų dokumentus, kuriuose numatyta precedento neturinti didelė 2014 metų ES Parlamento rikimų propaganda.

Remiantis „The Daily Telegraph“ dienraščiu, pagrindinė sekimo strategija bus „viešosios nuomonės sekimo įrankiai“, bei “nustatyti pradines stadijas kuriose politinės diskusijos tarp pasekėjų socialiniuose tinkuose (pvz. Facebooke) ir bloguose turi galimybę pritraukti žiniasklaidos ir piliečių susidomėjimą“.

Remiantis ES dokumentu šiai „kokybinei žiniasklaidos analizei“ yra numatytas padidintas 6.8 mln. litų biudžetas, nežiūrint to, kad ES ragina kiekvieną valstybę griežtai laikytis taupymo politikos. ES kreips ypatingą dėmesį į tų šalių žiniasklaidą, kuriose yra didelis nepasitenkinimas Europos Sąjunga.

“(ES) Parlamento instituciniai komunikatoriai privalo turėti galimybę vietoje stebėti (klausyti ir pranešti) viešuosius pokalbius ir pasisakymus realiame laike, kad suprastų „svarbiausias tendencijas“ ir turėtų pajėgumų greitai reaguoti, nukreiptu į tikslą ir tinkamu būdu, prisijungti prie ir įtakoti pokalbius (diskusijas), pavyzdžiui pateikiant faktus ir duomenis mitams sugriauti“, rašoma dokumente.

Beje, galima pastebėti, kaip buvęs Lietuvos Euroderybininkas ir ES ideologijos ir vertybių propaguotojas Petras Auštrevičius savo kalbose visada yra iš anksto paruošęs „įrodymų“ galimiems argumentams, kodėl pvz. reikia būtinai leisti parduoti Lietuvos žemę ES piliečiams, kodėl Lietuvoje būtina įvesti eurą arba kodėl ES turėtų tapti konfederacine ES valstybių sąjunga.

Neatsitiktinai Europarlamentarė Laima Adrikienė savo straipsniu „Kodėl mums svarbūs Europos Parlamento rinkimai“ dar kartą įrodinėja Europos Sąjungos ir parlamento svarbą.

Prie Judėjimo už laisvą ir demokratinę Europą (MELD) pareiškimo kritikuojančio tokias priemones prisidėjo ir Didžiosios Britanijos Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partijos, dar vadinamos Euroskeptikų partijos (UKIP) pavaduotoja Paul Nuttall. Remiantis Nuttall, ši kampanija pažeistų ES tarnautojų neutralitetą ir paverstų juos „meškeriojančiais patruliais“ (ang. troll patroll), stebinčius nenorimus ir provokuojančius politinius pasisakymus internete.

Remiantis „The Daily Telegraph“ Nuttall sakė: “Leisti daugiau, nei milijoną svarų ES tarnautojams kurie darbo valandomis taptų Twitterio „troliais“ yra laiko gaišinimas ir iš tikrųjų juokinga“, sakė Nuttall.

ES planai neįsileisti kritiškai rašančius žurnalistus į spaudos konferencijas ir rinkimų renginius faktiškai rodo bandymą dirbtinai sukurti viešą politinę nuomonę Europos Sąjungos šalyse.

Šis konfidencialus dokumentas pavadinimu „Politinės nuorodos instituciniai informacijai ir komunikacinei kampanijai“ (ang. Political guidelines for the institutional information and communication campaign) ES parlamento administracijos buvo priimtas 2012 metų liepos mėnesį. ES parlamento tarnautojų apmokymai kaip vadovautis šiuo dokumentu prasidėjo 2013 metų sausio mėnesio pabaigoje.

Dokumentas pabrėžia „didelį kontrastą” tarp augančio suvokimo, kad socialinė gerovė yra pavojuje, kylančio nesaugumo ir finansinio nestabilumo”, o ES pažada garantuoti “laisvę, saugumą ir socialinį teisingumą su klestinčia (ES) vidaus rinka“.

“Dabartinė ekonominė ir finansinė krizė kartu su aukštu bedarbystės skaičiumi, ypatingai jaunų žmonių tarpe piliečiams kelia didina nepasitikėjimą ES institucijomis… Tai įrodymas, kad kenčia ES įvaizdis,” rašoma dokumente.

“Tam, kad pakeistume suvokimą „Europa yra problema“ mums reikia komunikuoti taip, kad atsakymas egzistuojantiems iššūkiams būtų… „daugiau Europos“, bet ne „mažiau Europos“

“Galios iškilimas sutinkamas su išaugusia įtaka, atsakomybe ir skaidrumu, kurie turėtų atsispindėti padidintu matomumu, patikimumu ir geresne reputacija,” rašoma dokumente.

“Nežiūrint neginčijamos Europiečių integracijos sėkmės istorijos, viešas ES ir Europarlamento įvaizdis yra nepakankamas ir reprezentuoja pastoviai mažėjantį rinkėjų dalyvavimą balsavimuose nuo 1979 metų“.

Dar 2013 metais Europarlamentarai padidino išlaidas reklamai būsimuose EP rinkimuose, nežiūrint ES griežto taupymo politikos.

Išlaidos apima 37.6 mln. litų naujam Europos muziejui, 329 mln. litų “Europos Istorijos Namams“, kurie atvers duris 2015 metais švęsti ES „istorinę atmintį“ ir „reklamuoti Europietiško identiteto supratimą“

ES politika yra nukreipta į žodžio laisvę į ES politiką kritikuojančią žiniasklaidą, kurios pačioje Europos Sąjungoje yra nedaug.

Taip yra todėl, kad ES niekada nebuvo demokratinė sąjunga. Europos Sąjunga nevirto diktatūrine sąjunga. Ji nuo pat pradžių dar po II-ojo Pasaulinio karo buvo įkurta kaip diktatūrinė sąjunga, kaip fašizmo, kuris šiais laikas yra vadinamas korporatyvizmu, tęsinys.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą