Gruzija netenka dar vieno išganytojo – B. Ivanišvilis atsistatydina

0
10
- Reklama -

Gruzijos Ministras Pirmininkas Bidzina Ivanišvili. KK nuotr.

Gruzija yra valstybė, turėjusi daug karčios patirties su valstybės vadovais, kurie į valdžią ateina pasidabinę mesijo aureole ir žadėdami rojų žemėje. Tokiais buvo visi trys pastarieji Gruzijos vadovai – Zviaadas Gamsakhurdia, Eduardas Ševardnardze ir Michaelis Saakašvilis. Kiekvieno iš jų rinkimo į prezidentus metu gruzinai patikėjo su realybe prasilenkiančiomis vizijomis ir dėjo pernelyg daug vilčių. Bidzina Ivanišvilis į valdžią ėjo maitindamas žmonės pažadais, tačiau po jau po metų valdymo ketina atsistadydinti savo noru. To priežastis – premjeras nenori būti dar vienu mesiju.

Savo pasirinkimą atsistatydinti iškart po prezidento rinkimų vyksiančių spalio 27 dieną B. Ivanišvilis išplatino atviru laišku visuomenei. Premjeras visuomet tvirtino, jog į valdžią ateina trumpam ir neketina joje siekti karjeros, tačiau niekas nesitikėjo, jog politikoje jis užsibus tik vienerius metus. Savo kelią pradėjęs prieš beveik du metus B. Ivanišvilis tikina jau padaręs ką galėjęs, tačiau nėra mesijas, kuris galėtų toliau traukti valstybę. Savo kitu tikslu vis dar esamas premjeras įvardijo užtikrinimą, jog visuomenė būtų pakankamai pajėgi prižiūrėti vyriausybės veiklą.

Įdomu, jog atvirais laiškais, kuriais buvo pradėtas politinis kelias, B. Ivanišvilis taip pat buvo linkęs perimti mesijo rolę. Siekdamas valdžios jis leido gyventojams dėti į jį pačius įvairiausius lūkesčius. Tiesa, pats kartais priekaištaudavo visuomenei, jog ši per daug besitikinti iš jo. O dabar premjeras prašo savo rinkėjų priimti jo pasirinkimą ir toliau bendrai siekti skaidrios politinės sistemos.

Nepaisant to, jog B. Ivanišvilio era premjero kėdėje truko vos vienerius metus, tačiau šie metai ir nuveikti darbai pakankamai įstabūs. Per vienerius metus buvo atimta vienvaldiška galia iš M. Saakašvilio Jungtinio Nacionalinio Judėjimo, o to padaryti nepaisant įvairių pastangų nepavyko niekam. Turėdamas turto ir populiarumą (kurį užtikrino ilgametė filantropystė) B. Ivanišvilis galėjo suvienyti opoziciją ir kibti į lygiavertę kovą dėl valdžios.

Būsimi prezidento rinkimai atrodo bus skaidresni nei bet kada anksčiau. Nacionalinis Demokratijos Institutas (NDI) konstatavo šiuos teigiamus pasikeitimus: „pirmas valdžios perleidimas pasitelkus balsadėžes, patikima opozicija, parlamente vyksta reikšmingos diskusijos ir debatai, didėjantis teisingumo sistemos savarankiškumas, aktyvesnė pilietinė visuomenė, gyvybinga žiniasklaidos aplinka“.

Visgi pokyčiai atrodo pakankamai trapūs, ypač jei iš valdžios vėl dings opoziciją suvienijęs B. Ivanišvilis. Tas pats NDI pažymėjo, jog vis dar esama daug trūkumų: „agresija kylanti dėl politinių motyvų, politiniai kvotimai ir tyrimai, valdžios pasikeitimas be rinkimų proceso savivaldos lygmenyje, tolerancijos mažumoms stoka“. Vis dar esamų trūkumų gausa kelia nuostabą, kodėl pasitraukiama jau dabar, ar B. Ivanišvilis tikrai jaučiasi nepajėgus spręsti kitų problemų?

Galima tik spėlioti, kas nutiks pasitraukus B. Ivanišviliui. Už jo suburtą Svajonių Koaliciją buvo balsuojama būtent dėl šio lyderio. Jo netekus dabartinė vyriausybė gali netekti legetimumo. Nors pagrindiniai ministrai tvirtina, jog toliau bus siekiama įgyvendinti rinkiminius pažadus, tačiau akivaizdu, jog tai padaryti be aiškaus lyderio bus itin sunku. Pirmiausiai todėl, jog koalicija yra itin daugialypė. Be B. Ivanišvilio ji vėl gali subyrėti į daug mažų partijų, kurios vėl nebus pajėgios pasipriešinti vieningesniam M. Saakašvilio flangui.

Ar nebūdamas valdžioje B. Ivanišvilis bus pajėgus padėti visuomenei stebėti ir vertinti valdžios veiksmus? Kai kurie politikos ekspertai kaltina premjerą turinti kėslų toliau dalyvauti valstybės valdyme esant už širmos ir be jokio politinio legitimumo. Tačiau tendencija išlieka – valstybė vis dar išlieka pernelyg priklausoma nuo vieno žmogaus valios ir vaidmens.

Kad ir kokie būtų tikrieji B. Ivanišvilio tikslai atsistatydinant vos po metų vadovavimo, tačiau dabartinė situacija, iš tiesų, neįprasta populizmo varginamai valstybei. Gruzijos visuomenei suteikta dar viena proga suprasti, jog vienas žmogus negali išgelbėti valstybės.

Parengta pagal Washington Post.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą