Kinai atrodo ištroškę Arkties gėrybių

0
9
- Reklama -

Arktis (sxc.hu)

Kinijos politika rodo, jog šalis yra ištroškusi gamtos išteklių, o kur daugiau jei ne Arktyje jų slypi visa gausybė. Aliarmas dėl agresyvių Kinijos veiksmų privertė Pekiną sušvelninti savo politiką. Ekspertai įspėja, jog kinai su savo atsidavimu ir gebėjimu vykdyti ilgalaikes strategijas gali sumaišyti Arkties tarybai priklausančių šalių kortas.

Vienas iš akiplėšiškiausių Kinijos veiksmų buvo dar 1999 m. Iki tų metų vasaros prie Mackenzio upės krantų nebuvo girdėti ką nors kalbant kiniškai, kol šiauriausios Kanados teritorijose esančiame uoste netikėtai prisišvartavo laivas pavadinimu Xue Long, reiškiantis „sniego drakonas‘. Tai buvo didelis 170 metrų ilgio ir 21 000 tonų ekspedicinis laivas pasiruošęs Arkties tyrinėjimams. Pasirodo, jog Otava buvo informuota apie Kinijos ketinimus, tačiau dėl kažkokių priežasčių žinutė nepasiekė tikslo, todėl Kinijos laivo pasirodymas tapo tikru tarptautiniu skandalu.

Šiandien tokie incidentai veikiausiai būtų negalimi. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui pasikeitė požiūris į Arkties vandenų saugojimą. Šiandien visos valstybės esančios prie poliarinio rato atsakingai saugo savo vandenis, intensyviai stebimi ir lankytojai iš Kinijos. Susirūpinimą išreiškė ir Stokholme įsikūręs Tarptautinis taikių tyrimų institutas.

Tiesa, kinai įsigudrino dangstytis po moksliniai tyrinėjimais, susijusiais su klimato pokyčiais. Būtent toks yra oficialiai skelbiamas visų ekspedicijų tikslas.

Šalis bent jau oficialiame lygmenyje neturi jokių Arkties strategijų. Tačiau viskas atrodo akivaizdu –  tokiai galingai supervalstybei būtini milžiniški gamtos išteklių kiekiai. Stokojant jų vietoje lieka dvi realios galimybės – Arktis arba Afrika.  Nors patys kinai nemėgsta kalbėti apie išteklių stygių arba jų paieškas užsienyje. Kinija suprato, jog Arkties politika turi būti subtilesnė ir Šiaurinio poliaus valstybių erzinti daugiau nevalia.

Kinijos ambasadorius Norvegijoje Zhao Yun patikino, jog Kinija šiuo metu zonoje nevykdo ir neketina vykdyti jokių tyrinėjimų. Anot jo, Kinija labiau susidomėjusi galimybe prisidėti prie kitų valstybių vykdomų tyrinėjimu tame paslaptingame ir daug žadančiame. Zhao Yun užsiminė, jog Kinija norėtų gauti vietą Arkties Taryboje turėdama tyrinėtojo statusą. Pareiškimas skambėjo labai šiltai ir diplomatiškai.

Ir vis vien Kinijai labai sunku ar beveik neįmanoma nuslėpti savo susidomėjimo Arkties gėrybėmis. Fridtjof Nansen Instituto vadovas Leiv Lunde teigė: „Jie tapo labai atsargūs siųsdami savo žinutes“. Pats buvęs Kinijoje ir ruošęs kalbą Kinijos Energetikos Klubui po to buvo bemaž dvi valandas kamantinėjamas apie Arktyje slypinčius turtus. Visgi L. Lunde tikisi, jog Kinijos kompanijos suprato, kad net jei Arkties ištekliai bus pasiekti, tačiau jie nebus pigiai gaunami, todėl strimgalviais kovoti dėl prieigos prie šio regiono nereikėtų. „Kinija turės žaisti pagal kapitalizmo taisykles“ – teigė jis.

Kinijos žaliavų pramonė taip pat nusitaikiusi į Grenlandiją. Šiuo metu saloje jau dirba per 2600 Kinijos energetikos bendrovės darbuotojų, kurie dabar sudaro per 4 proc. populiacijos. Viso šalyje investuota apie 1,7 milijardus eurų. Tačiau Grenlandijai to reikia, jeigu ji tebepuoselėja viltis išsikovoti nepriklausomybę, todėl kinų susidomėjimas laikomas galimybe. Kinų investicijos dešimteriopai didesnės už visą salos metinį biudžetą.

Danijos parlamento narė atstovaujanti Grenlandijos separatistams Sara Olsvig kalbėjo: „Mes suinteresuoti išlaikyti užsienio investicijas. Kur dar mums ieškoti jų jeigu ne greičiausiai augančioje pasaulio ekonomikoje?“. Kita vertus, dalis vietinių yra nepatenkinti, jog į salą atvyksta pigi darbo jėga iš Kinijos.

Kinija labai norėtų būtų vadinama Šiaurės poliaus valstybe ar bent jau netolima jai. Norėdama tapti artimesne šiam regionui primena, jog šiauriausia šalies vieta siekia 50 šiaurės platumos laipsnį, o tai labai arti poliaus. Tačiau net ir negalėdama būti viena iš Arkties Tarybos narių toliau puoselėja viltis. Šanchajuje specialiai arktinėms sąlygoms ruošiami būsimi regiono tyrėjai, o kartu su suomiais buvo pastatytas ypač galingas 120 metrų ledlaužis. Iki šiol pradžioje minėtas laivas Xue Long yra padaręs penkias ekspedicijas. Paskutinė iš jų vykdyta praėjusią vasarą, kuomet buvo pasiektas Beringo sąsiauris.

Tas pats L. Lunde pažymėjo, jog valstybė dar daugiau tyrimų nukreipia Antarktidos link, tačiau kol kas jų išteklių naudojimas yra negalimas remiantis Antarkties susitarimu. Tačiau per dešimtmečius viskas gali pasikeist, kuomet bus pristingama gamtos išteklių visose kitose pasaulio vietose. O tada ir gali išmušti kantriųjų kinų valanda, kurie bus nuosekliai ištyrinėję Antarkties prieigas. „Galbūt jie tiesiog ruošiasi‘, – kalbėjo L. Lunde – „Jie labai stiprūs ilgalaikiu mąstymu“.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą