Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU) visada didžiavosi esanti pati pragmatiškiausia Jungtinėms Tautoms organizacija. Inžinieriai visada kalba viena kalba, todėl jiems nesunku priimti sprendimus netgi esant kultūriniams ar politiniams nesutarimams. ITU vieningus sprendimus sugebėjo rasti netgi šaltojo karo metu, kuomet buvo priimtos Tarptautinės telekomunikacijų taisyklės (IRT), jomis valstybės remiasi iki šiol. Tačiau atrodo, jog internetas supriešino valstybes labiau negu anuomet tai padarė skirtingos politinės ideologijos. Ironiška, jog skirtingoms stovykloms vėlgi vadovauja Rusija ir JAV.
Pasaulinėje telekomunikacijos konferencijoje, vykusioje Dubajuje, turėjo būti atnaujinta jau minėta IRT sutartis. Tačiau iš 144 valstybių sutartį pasirašė tik 89. Pirmiausiai apie savo neketinimą pasirašyti sutarties prabilo JAV atstovas Terry Krammeris. Vėliau nepasitenkinimą sutartimi parodė ir D. Britanijos, Japonijos, Švedijos atstovai. Visos šios šalys su JAV priešakyje kovoja už kuo mažesnius interneto suvaržymus.
Pagrindinis diskusijos klausimas – kaip stipriai ši sutartis turi apimti interneto reguliavimą? Internetinės erdvės liberalai, norėtų, jog internetas sutartyje būtų minimas kuo mažiau, baiminantis, jog sutartis suteiks teisių ir ryžto vyriausybėms cenzūruoti interneto turinį. T. Krammeris teigė, jog internetas per 24 metus davė daugiau naudos nereglamentuojamas JTO, taip ir turėtų išlikti. Atrodė, jog tokį susitarimą pavyks įgyvendinti, tačiau tuo metu Rusija, Kinija ir daugelis Arabų valstybių pasirašė rezoliuciją dėl interneto taisyklių griežtinimo. Žinanti, jog rezoliucijos esmė yra tam tikri apribojimai jos pavadinimas gana ironiškas – “Puoselėti interneto augimą skatinančią aplinką”.
Vienas iš labiausiai sutartyje liberalaus interneto šalininkus papiktinęs aspektas – “Spam’o” uždraudimas. JAV atstovai iškart pareiškė, jog tokia griežta sankcija sukeltų per daug painiavos, pirmiausiai reikėtų apibrėžti, kas yra “spam’as” ir kaip jis turėtų būti draudžiamas. Naujoji sutartis taip pat siūlė pakeitimus, kuriais būtų mažinama priklausomybė nuo tinklų savininkų ir mažinami mokesčiai už naudojimąsi jais. JAV tai būtų ypač nuostolinga, kadangi dauguma tinklų priklauso būtent JAV telekomunikacijų verslininkams.
JAV kova už liberalų internetą atrodo sveikintina, tačiau neabejotina, jog taip pirmiausiai siekiama patenkinti savo ekonomikos poreikius. Kuo mažiau apribojimų turi internetas – tuo didesni yra vartotojų srautai. Neveltui į Dubajų atvyko net JAV 120 delegatų, kurie atrodė susirūpinę galimais pokyčiais vis dar itin liberalioje interneto aplinkoje. JAV, iš tiesų, gauna didžiausią naudą iš interneto industrijos, akivaizdu, jog ją tenkina dabartinis šioje srityje esantis status quo. JAV delegacijoje buvo ir Facebook bei Google atstovų, kuriems dabartinė situacija taip pat žymiai naudingesnė. Žinoma, JAV savo tikruosius siekius slepia po įtaigiomis kalbomis apie interneto laisvę. Kita pusė taip pat turi savo interesų – autoritarinio rėžimo valstybės tiesiog svajoja apie galimybę kištis ir valdyti interneto turinį.
Net jei sutartis po naujų derybų ir bus pasirašyta, jai ratifikuoti prireiks daug laiko ir niekas neturi galių priversti vieną ar kitą valstybę tai padaryti. Todėl vargu ar bus pasiektas susitarimas tarp liberaliųjų ir autoritarinių valstybių, o naujosios sutarties priėmimas nebus toks lengvas kaip šaltojo karo metais. Tokia konferencija neigiamai veikia ir ITU, kuri praras savo pozicijas po konferencijos. O tai nėra gerai, kadangi organizacija yra atsakinga už standartų vienodinimą, inicijuoja tokius sprendimus kaip vienodo pagalbos numerio visame pasaulyje patvirtinimas ir atlieka kitus gerus darbus. Nepavykusios derybos vadinamos tiesiog žeminančia nesėkme.
Tai jog valstybės nesutaria dėl naujosios sutarties dabar neatrodo itin reikšminga, ypač paprastam interneto vartotojui. Tačiau tikėtina, jog dviejų krypčių atsiskyrimas bus jaučiamas ateityje ir interneto reglamentavimas skirtingų ideologijų valstybėse vis labiau skirsis.
Net jei JAV žingsnis daromas tik iš savanaudiškų paskatų, negalima nuginčyti laisvės, kuri reikalingas internetinei erdvei. Silikono slėnio atstovė Zoja Lonfren motyvuodama JAV atsisakymą pasirašyti sutartį sakė: „Mes turime stovėti tvirtai, jeigu norime, jog internetas ir toliau išliktų kunkuliuojantis variklis inovacijoms, žmonių teisėms palaikymui, kultūriniam ir ekonominiam augimui“.
