Vašingtonas: į Baltarusiją – per Lietuvą

45
7
- Reklama -
Ypatingą vaidmenį, nuverčiant A.Lukašenką, Vašingtonas yra numatęs Lietuvai – kaip valstybei-lyderei regione. KK nuotr.

Prieš Baltarusijos prezidentą – specialus įstatymas

JAV Atstovų rūmų narys, žmogaus teisių gynimo, sveikatos apsaugos ir Afrikos reikalų pakomitečio pirmininkas K.Smitas 2011 m. inicijavo „Demokratijos ir žmogaus teisių Baltarusijoje įstatymą“. Kongrese šį įstatymą be jokių prieštaravimų priėmė žemieji rūmai ir persiuntė į Senatą.

Šis dokumentas turėjo pakeisti analogišką 2004 metų įstatymą, kurio galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs.

Naujajame įstatyme JAV siūlė nepripažinti 2010 metų Baltarusijos prezidento rinkimų ir reikalauti naujų „laisvų ir teisingų prezidento rinkimų“.

K.Smit taip pat pasisakė už antiprezidentinių akcijų Baltarusijoje pratęsimą ir opozicijos aktyvistų, veikiančių socialiniuose tinkluose, palaikymą.

K.Smit taip pat manė, jog ypatingai svarbu finansuoti V.Ivaškevičiaus judėjimą „Žmonių sueiga“, kuri organizuos protesto akcijas.

JAV ir ES – išvien kovoje prieš Baltarusiją

JAV valstybės institucijų užsienio politikos ir užsienio ekonomikos ekspertai Baltiesiems rūmams rekomendavo didinti tolesnį sankcijų spaudimą Baltarusijai, kad šalyje būtų išprovokuotos ir didėtų protestinės nuotaikos prieš Baltarusijos valdžią.

Ypatingai svarbus vaidmuo realizuojant šitą Vašingtono strategiją skirtas JAV ir ES veiksmų koordinavimui.

JAV Valstybės departamente šiuo klausimu su palengvėjimu pažymėta, kad Vašingtonui nereikės įdėti pernelyg didelių pastangų, jog įtikintų Europą dėl būtinumo užimti griežtą poziciją A.Lukašenkos atžvilgiu.

JAV Valstybės departamente pasidžiaugta, jog atskirų Europos centrinių ir rytų šalių – pirmiausia Lietuvos ir Italijos – praktikuotas palaipsninis Baltarusijos įtraukimas į ES orbitą per „Rytinės partnerystės“ programą prarado „raktinių“ ES žaidėjų paramą.

Tai, pasak Valstybės departamento, išryškėjo atsisakant Lietuvos ir Italijos tarpininkavimo, A.Lukašenkai bandant atstatyti dialogą su Briuseliu.

Svarbiausias vaidmuo – Lietuvai

JAV administracija artimiausiu laikotarpiu numato itin vaisingai padirbėti antibaltarusiška kryptimi su Pabaltijo šalimis (Lietuva ir Latvija), kurios ne visada palaimina spaudimą Minskui.

Čia ypatingą vaidmenį Vašingtonas yra numatęs Lietuvai – kaip valstybei-lyderei regione, prastumiant savas amerikietiškos demokratijos nuostatas į Baltarusiją.

Lankydamasi Lietuvoje, JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton pasisakė apie būtinybę plėsti amerikietiško pobūdžio demokratiją Baltarusijoje ir pasisakė už sankcijų Baltarusijai išplėtimą. H.Clinton taip pat pareiškė, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos pasiruošusios „investuoti“ naujas idėjas, stiprinant Baltarusijos opozicijos potencialą.

Būdama Lietuvoje, H.Clinton taip pat rekomendavo Baltarusijos opozicijai palaikyti glaudų ryšį su Lietuvoje veikiančiomis žmogaus teisių gynimo organizacijomis, žinančiomis, kad jų iniciatyvos bus rimtai įvertintos Vakarų valstybių vadovybių.

H.Clinton vizito metu Lietuvoje Baltarusijos opozicijai buvo perduotas Vašingtono sprendimas finansuoti A.Lukašenkos oponentus per įsteigtą tarptautinį fondą skubiai pilietinės visuomenės pagalbai.

Ką tokiu būdu pasieks JAV ir ES?

Planuojama, kad JAV ir ES politinės vadovybės sprendimas padidinti spaudimą Minskui šį kartą duos pageidaujamų rezultatų.

JAV ir ES politinė valdžia mano, jog šį kartą A.Lukašenkai nepavyks sužaisti Rusijos ir Vakarų susipriešinimo korta ir iš Europos Sąjungos bei tarptautinių rinkų gauti finansinę paramą, imituojant „plataus dialogo visuomenės ir politikos jėgų“ procesą, ką Baltarusijos prezidentui per praėjusį dešimtmetį ne kartą yra pavykę padaryti.

Ypatingai pažymima, kad Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimas ir reabilitavimas turi būti įgyvendintas ne mainais į sankcijų nuėmimą ar sumažinimą ir kreditų suteikimą – tai besąlyginė sąlyga dialogo atnaujinimui.

Baltarusija ir Lietuva

Lietuvai Baltarusija yra artimiausia kaimynė, su kuria būtina palaikyti draugiškus santykius, paremtus pagarba vienas kitu ir nesikišimu į vidaus politiką.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė visada užėmė santūrią poziciją dėl sankcijų Baltarusijai ir jos vadovybei.

Tačiau susiklosčiusioje situacijoje Lietuva priversta elgtis ne pagal nacionalinius kaimynystės su Baltarusija prioritetus, o turi veikti griežtuose JAV geopolitikos interesų rėmuose, kuriuos palaiko ES. Nes Lietuva – ES narė.

Deja, realybė tokia, kad būtent JAV formuoja Rytų Europos užsienio politiką. Ir ta užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu privaloma (!) visoms šio regiono valstybėms – nepaisant to, kad tarp Lietuvos ir Baltarusijos yra draugiški kaimyniniai ir puikūs ekonominiai santykiai, ir kad tokia užsienio politika gali turėti (ir jau turi) įtakos pačios Lietuvos ekonomikai.

Be abejonės, JAV vers Lietuvą eiti Baltarusijos izoliavimo ir Minsko spaudimo keliu, o taip pat vers vykdyti „demokratizavimo“ procesus, suplanuotus JAV Valstybės departamento ir diriguojamus griežtos Vašingtono rankos.

Taigi Lietuva turi “peržiūrėti” prioritetus:   vardan JAV geopolitinių interesų turi būti paaukoti kaimyniniai ir verslo santykiai su Baltarusija.

Lietuvos verslas jau signalizuoja: Lietuvos įsivėlimas į tarptautinius žaidimus jau pakenkė Lietuvos verslui Baltarusijoje.

O jeigu Baltarusija pasitrauks iš Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių, kas šiuos milijardinius nuostolius Lietuvai kompensuos?

JAV tikrai to nedarys. Nes JAV motto: „Svarbiausia – visiems susivienyti prieš Aleksandrą Lukašenką, o visa kita – ta jūsų ekonomika ir t.t. – tik detalės.“

Parengta pagal „Karštą komentarą“

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą