„Lebensborno“ žiedai
Išvertus iš vokiečių kalbos – „lebensbornas“ – tai „gyvybės šaltinis“. Taip buvo pavadintas vienas iš Trečiojo reicho projektų, numatęs selekcinius darbus, paverčiant vokiečių naciją viešpataujančia rase. Kiekvienos vokiečių merginos pareiga buvo gimdyti santuokoje ar nesusituokus rasiškai pilnaverčius vaikus. Pageidautina nuo „tikrų arijų“ – SS narių. Kartu visoje Europoje Hitlerio žinybos žmonės ieškodavo ir atrinkdavo azijietiškos išvaizdos vaikus ir siųsdavo juos adaptuotis į rasiškai patikimas vokiečių šeimas.
Kas nutiko „Lebensborno“ auklėtiniams po Antrojo pasaulinio karo? Kokią paslaptį saugojo ir tebesaugo lig šių dienų ši nacistinė programa? Į šį klausimą sutiko atsakyti karo analitikas, RF nacionalinio saugumo problemų tyrimo akademijos narys – korespondentas, nuskambėjusios knygos „Trečiojo Reicho slaptos genetinės, finansinės ir žvalgybinės programos“ autorius Aleksandras Rudakovas.
-Gerbiamas Rudakovai, vardan ko nacistai sukūrė „Lebensborną“? Juk jie negalėjo siekti vien vokiečių tautos grožio…
-Nūdien net toli gražu ne visi specialistai nutuokia, jog gerai žinomą aukščiausios rasės teoriją lydėjo rimčiausieji tyrimai ir bandymai. „Lebensborno“ programos gelmėse buvo numatytas pirmųjų idealių ateities žmonių, naujos rasės žmonių sukūrimas. Šioje programoje būta ir paprogramių – itin uždarų struktūrinių priemonių, nūdien nežinomų ne tik plačiai visuomenei, bet ir daugumai specialistų.
Pati programa buvo dviejų dalių – naujosios rasės, turėjusios nuo 2012 metų pradėti kitų Žemės gyventojų išstūmimą, sukūrimas, ir sistemos valdininkų, vadovausiančių teritorijoms, rengimas.
Vaikai užaugo – ir valdo pasaulį
-Tačiau Hitleris pralaimėjo karą, ir buvo nelemta šių sumanymų įgyvendinti…
-Ne visai taip. Nacistams sumanymas pavyko. Programa buvo pradėta po 1930 metų, o 1950-1990-aisiais metais kildino pirmus rezultatus. Visas teritorijas, kurias Trečiasis Reichas ketino užvaldyti, nūdien valdo SS ordinas: vaikai, išugdyti pagal „Lebensborno“ programą, atėjo į valdžią ir valdo ne tik finansų srautus, bet ir politines bei ideologines kombinacijas visame pasaulyje.
-Tačiau, sutikite, sunku tuo patikėti…
-Galbūt. Tačiau – miestų merai, gubernatoriai, aukšti vadovai Europoje bei buvusios Tarybų sąjungos teritorijoje – visa tai „Lebensborno“ programos darbo rezultatas.
Žinoma, jog vykdant „Lebensborno“ programą keli šimtai tūkstančių vaikų buvo atskirti nuo savo šeimų.
-Ar yra žinoma, kas ir kaip tapdavo išrinktuoju?
-Pateiksiu pavyzdį. Didžiojo Tėvynės karo metais prieš okupuojant Charkovą, vokiečių agentūra surinko informaciją apie tam tikros išvaizdos merginas šiame mieste. Ir vos tik SS divizija įžengė į Charkovo srities teritoriją, zonderkomandos motociklais važinėjo pagal surinktus adresus, surinko visas šias merginas ir atidavė SS elitiniams padaliniams. Vaikus, kurie gimė nuo šių ar panašių kontaktų, kartu ir motinas, vokiečiai išsiųsdavo į Vokietiją. Ten jiems atlikdavo kraujo plazmos perpylimą. Štai iš šių kūdikių ir buvo auginama naujoji ateities rasė.
SS ordino atstovai, netaikydami tiesioginių kontaktų, globojo juos, finansavo, parūpindavo geras pareigas. Taip „Lebensborno“ programa sukūrė žmones, pradėjusius kontroliuoti Europos ir daugelio buvusios TSRS valstybių teritorijas.
-Išeitų, jog nacistai iš anksto rengė slaptus įtakos agentus, kad įgyvendintų pasaulio užvaldymą finansiniu keliu, jei tik pralaimės karą?
-Trečiasis Reichas susikūrė iš kelių slaptų mistinių bendrijų, tarp kurių „Tulė“, „Anenerbe“, „Juodoji saulė“, „Vril“ ir „Berlyno bendrija“. O slaptų bendrijų tikslai visuomet pranoksta banalų karinį pasaulio užvaldymą… Kaip ten bebūtų, „Lebensborno“ vaikams atsiverdavo vienas iš dviejų kelių.
Trečiojo Reicho karinės pergalės atveju jie būtų tapę elitu ir atvirai valdytų pasaulį. O pralaimėjus – valdytų slaptai, taikydami psichotropinę įtaką pasąmonei, finansų srautams ir prekybai technologijomis. Tą mes ir stebime šiandien.
Slaptos bazės
-Tai kaipgi šie vaikai buvo ruošiami pasaulio valdymui?
-Tai buvo specialaus parengimo daugialygmeninė sistema, kuriai buvo pritaikomos SS valdymo pilys. SS suklestėjimo momentu ji valdė 117 pilių. Tai mistinis skaičius, kurį savo ezoterinėse programose naudojo dar senovės inkų šventikai. Kiekviena pilis buvo atsakinga už savo kryptį. Vienoje rengė žvalgybą karo laivynui, kitoje – sabotažo ir diversijų profesionalus, trečioje – psichologinio karo specialistus, ketvirtoje – mokslininkus, penktoje – aristokratinį elitą. Beje, nūdien Trečiojo reicho atstovai susigiminiavo praktiškai su visomis Europos aristokratų giminėmis. Tai itin delikati ir uždara tema, tad konkrečių pavardžių neminėsiu… Na ir, aišku, visi bankai, visos gamyklos, draudimo įstaigos, mokslo institutai nūdien turi nominalius šeimininkus, bet iš tikrųjų yra valdomi to paties „gyvybės šaltinio“. Ir realizuoja SS ordino žvalgybines, informacines-psichologines ir genetines programas.
-Kodėl mokymai vyko būtent pilyse, o ne paprastuose internatuose ar uždaro tipo mokyklose?
-Beveik tokį pat klausimą 2006 metais aš pateikiau Trečiojo reicho politinės žvalgybos veteranui Haincui Felfei.
Jis paaiškino, jog pilys buvo pastatytos galios vietovėse, t.y. tose vietose, kur išsilaisvina energija, intensyviausiai veikianti žmogų, jo psichiką ir gebėjimus.
-Yra gyva versija, kad vokiečiai sukūrė ne tik slaptus valdytojus bei aristokratus, bet ir jiems skirtas slaptąsias bazes, išblaškytas visame pasaulyje, taip pat ir Antarktidoje. Kaip jūs pakomentuotumėte šią teoriją?
-Tada, po karo, naujieji vokiečiai iš tikrųjų pasitraukė į vietoves Lotynų Amerikoje, Antarktidoje, Indijos vandenyne, Artimuosiuose ir Vidurio rytuose, ties Viduržemio jūra. Būtent todėl Vokietijoje nūdien yra daugybė arabų ir turkų emigrantų, kuriems niekas ypatingai netrukdo gyventi, kaip atrodytų, „arijų“ teritorijoje. Trečiojo reicho ir SS Juodojo ordino įpėdiniai dabar turi kitų uždavinių – visuotinių finansinių srautų valdymas, naujų medicininių programų bei ginkluotės kūrimas, žmogaus atjauninimas bei gyvenimo trukmės ilginimas. Labai svarbu, kad šis ordinas neketina kariauti su šiuolaikine Rusija.
Hitleris mirė tik 1981-aisiais
-2007 metų pavasarį beveik viso pasaulio spauda rašė apie argentiniečio rašytojo Abelio Basčio unikalių knygų seriją. Rašytojas, remdamasis faktais, skelbė, jog Adolfas Hitleris ir Eva Braun išsigelbėjo ir daugelį metų gyveno įvairiuose pietinio Žemės pusrutulio kampeliuose. Tačiau ši versija, nors ir sukėlė platų rezonansą, visuomenės pritarimo nesulaukė. Tuo tarpu Jūs savo knygoje tiesmukiškai teigiate, jog Hitleris sulaukė 1981 metų. Kur semiatės tokių žinių?
-Aš, daugelį metų dirbdamas tarybinėse, o vėliau – Rusijos spec.tarnybose, daug bendraudavau su įvairiais neįprastais žmonėmis, taip pat ir su tais Trečiojo reicho buvusiais vadovais, kuriems pavyko išvengti Niurnbergo tribunolo. Ir taip, po trupinėlį kaupdamas operatyvinę informaciją, kurios šaltinių, aišku, neįvardinsiu, aš atkūriau viską, kas nutiko XX šimtmečio didžiausiam piktadariui 1945 metų pavasarį.
-Papasakosite mums?
-Mielai. Esmė ta, jog jau nuo 1943 metų Adolfo Hitlerio nei Berlyne, nei apskritai Vokietijoje nebuvo. Visą tą laikotarpį, iki pat karo pabaigos, jis tūnojo Lenkijos teritorijoje savo jūros rezidencijoje – Darlou pilyje. Ir ne Hitleris pasirodydavo demonstracijose, posėdžiuose, pasitarimuose, o jo antrininkai, kurių jis turėjo net keturis. Tai jie važinėdavosi po Vokietiją šarvuotais traukiniais, tai prieš juos rengdavo pasikėsinimus JAV ir Anglijos žvalgybos. O tikrasis fiureris viešpatavo vienoje iš savo požeminių rezidencijų Lenkijoje. Hitlerio būstinių milžinišką kompleksą sudarė 12 sausumos ir 12 jūrų bazių. Savo knygoje aš aprašiau tik vieną iš jų – jūrų bazė Darlou, kurioje tūnojo fiureris. Manau, kad apie kitas bazes dar ne laikais prabilti – jos užkonservuotos, yra darbinės būsenos ir kelia didžiulį susidomėjimą mokslininkams.
-Tai visgi, 1945 metų pavasarį Adolfui Hitleriui pavyko pasprukti ar ne?
-Taip! 1945 metų balandį naujausios konstrukcijos povandeniniu laivu Adolfas Hitleris išplaukė jūron. Laivą lydėjo submarinai (povandeniniai laivai – vert.pastaba) su Valterio varikliais, neturinčiais analogų nei Anglijoje, nei JAV, nei Rusijoje.
Išplaukę iš Darlou į Baltijos jūrą, povandeniniai laivai nusitaikė link Kanarų salų. Ten nacistai buvo įrengę tarpinę bazę. Povandeninis laivas su svarbia persona apsilankė Vakarų Afrikoje, o vėliau nuplaukė į Argentiną. Ten Adolfas su savo palyda buvo išlaipintas, to tarpu lygiagrečiai buvo surengta priedangos operacija.
Tie, kas domisi istorija, žino, jog po karo keturių povandeninių laivų, kurių numeriai U-534, U-465, U-530, U-977, įgulų nariai pasidavė Argentinos valdžiai. Daugelis jų ne tik pasakojo visiems smalsavusiems, bet ir paskelbė memuarus apie tai, kaip jie plaukė iš Vokietijos į Argentiną vieni, be Trečiojo reicho vadovo, neva panorėjusio likti Berlyne. Šią dezinformaciją jie nuolat skleidė ištisus 65-erius metus…
Argentinos bazėje Hitleris užtruko neilgai – gan greitai jis persikėlė į tarpinę bazę Haityje. O po 1970-ųjų metų (nenoriu įvardinti tikslią datą, nes dar yra gyvų tos operacijos dalyvių) Hitleris vėl perskrodė vandenyną ir iš bazės Vakarų Afrikoje buvo perkeltas į Maldyvų salas. Ten buvo įrengta pagrindinė – požeminė-povandeninė bazė. Ten, Maldyvų salose, jis ir mirė savo mirtimi 1981-aisiais metais.
-O kaip Eva Braun?
-Ji jau seniai buvo mirusi. Specialiai Hitleriui atvežė iš Ispanijos vieną baronesę, kuri ir tapo fiurerio antrąja žmona. Tarp kitko, ją į Maldyvus kažkur 1974-75 metais atvežė įžymusis Otas Skorcenis, kuris kadaise išlaisvino iš sąjungininkų patį Benitą Musolinį. Beje, baronesė ir Hitleris sulaukė vaikų.
-Bet juk jis buvo labai senas tuo metu!
-Vokiečių medicinos pasiekimų dėka jis galėjo turėti vaikų įprastu keliu. Aš visiškai tiksliai žinau, jog vokiškosios atnaujinimo technologijos tikrai leido tai pasiekti…
P.S. Beje, neseniai Europą užtvindė banga publikacijų apie tai, jog Norvegijos periferijoje buvo aptikta gyvenvietė, kurios gyventojai – „Lebensborno“ programos dalyviai ir jų palikuonys. Jie susieti puikiais saitais su daugeliu pasaulio galingųjų, tad būta pagrindo manyti, jog egzistuoja ir kitos senos nacistinės programos kuopelės, o svarbiausia – jų įtaka nūdienos Europos gyvensenai. Ir dar. Mūsų skaitytojai skvarbaus proto! Tai gal pasvarstykime klausimą, o ar Latvija nebuvo patekusi „Lebensborno“ programos orbiton?
Parengta pagal užsienio spaudą
