Europos Parlamento narys Petras Gražulis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio viešus pareiškimus apie Kaliningrado sritį ir, jo nuomone, imtis teisinių priemonių dėl galimos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
Kreipimesi europarlamentaras teigia, kad teisėsaugos institucijos itin operatyviai reaguoja į įvairius politikų, visuomenės veikėjų ar piliečių pasisakymus, kurie esą gali būti interpretuojami kaip keliantys grėsmę valstybės reputacijai ar konstitucinei santvarkai. Tuo tarpu, anot jo, kur kas rimtesnio vertinimo nusipelnė užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai dėl Kaliningrado.
P. Gražulis remiasi 2026 m. gegužės 18 d. Šveicarijos leidinyje „Neue Zürcher Zeitung“ publikuotu interviu, kuriame K. Budrys kalbėjo apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos karinius pajėgumus Kaliningrado srityje. Europarlamentaro vertinimu, tokie pasisakymai gali būti suprasti kaip grasinimas panaudoti karinę jėgą ir suteikti Rusijai propagandinį pagrindą vaizduoti Lietuvą kaip agresyvią valstybę.
Kreipimesi teigiama, kad užsienio reikalų ministras nėra įgaliotas kalbėti NATO vardu ar formuluoti pareiškimų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip raginimas imtis karinių veiksmų. Pasak P. Gražulio, tokia retorika nesuderinama su diplomatine ministro misija ir gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsniui, kuriame numatyta, kad Lietuvos užsienio politika turi būti grindžiama tarptautinės teisės principais, o karo propaganda yra draudžiama.
Europarlamentaras taip pat argumentuoja, kad ministro pasisakymai galimai prieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Šiaurės Atlanto sutartį bei Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.
Kreipimesi pažymima, kad po minėtų pareiškimų sekė griežta Rusijos pareigūnų reakcija, o ministro žodžiai buvo cituojami Rusijos žiniasklaidoje ir propagandos priemonėse. P. Gražulio nuomone, ilgametę patirtį nacionalinio saugumo srityje turintis K. Budrys negalėjo nesuprasti galimų tokių pasisakymų pasekmių.
Europos Parlamento narys taip pat primena ankstesnius K. Budrio pasisakymus dėl Kaliningrado tranzito bei Baltarusijos vaidmens kontrabandos schemose, teigdamas, kad jie esą sudaro nuoseklią provokacinės retorikos liniją.
Kreipimosi pabaigoje P. Gražulis ragina Generalinę prokuratūrą įvertinti visas aplinkybes ir spręsti dėl galimos užsienio reikalų ministro baudžiamosios atsakomybės.
„Skirtingai nuo bylų dėl abstrakčios „perversmo“ retorikos, istorijos mokytojos pasisakymų ar I. Gajauskaitės raginimų, K. Budrio veikla realiai kelia grėsmę valstybės saugumui. Todėl prašau patraukti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį baudžiamojon atsakomybėn“, – rašoma europarlamentaro kreipimesi į Generalinę prokuratūrą.
