Atsargos generolas leitenantas, 2004–2009 metais Lietuvos kariuomenei vadovavęs ir NATO kariniame komitete dirbęs Valdas Tutkus viešai kreipėsi į NATO generalinį sekretorių Marką Rutte. Asociacijos „Alternatyva Lietuvai“ prezidentas prašo oficialiai paaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas yra susijęs su NATO reikalavimais ir gynybos planais, ar tai – savarankiška Lietuvos politinės valdžios iniciatyva.
Kreipimosi kopijos taip pat adresuotos Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijoms, Lietuvos nuolatiniam atstovui prie NATO bei NATO Parlamentinės Asamblėjos Lietuvos delegacijai.
Parama NATO – nekvestionuojama
Savo kreipimesi V. Tutkus pirmiausia pabrėžia, kad remia Lietuvos narystę NATO ir kolektyvinę gynybą laiko vienu svarbiausių šalies saugumo garantų.
Pasak jo, NATO reikšmę Lietuvos saugumui jis vertina ne tik kaip pilietis, bet ir remdamasis ilgamete profesine karine patirtimi.
„Lietuvos kariuomenėje tarnavau nuo jos atkūrimo, 2004–2009 metais buvau Lietuvos kariuomenės vadas ir tuo pačiu laikotarpiu – NATO karinio komiteto narys. Lietuvos narystė NATO man nėra vien politinės konjunktūros klausimas – tai esminė Lietuvos valstybės saugumo architektūros dalis“, – teigiama kreipimesi.
Tačiau būtent todėl, V. Tutkaus įsitikinimu, visuomenė turi gauti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus, kodėl siūloma panaikinti vieną iš Konstitucijoje įtvirtintų nacionalinio saugumo nuostatų.
Seimas jau žengė pirmąjį žingsnį
Konstitucijos 137 straipsnyje šiuo metu nustatyta:
„Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
2026 metų liepos 7 dieną Seimas po pateikimo pritarė siūlymui šį straipsnį panaikinti. Už balsavo 89 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 6.
Kad Konstitucija būtų pakeista, Seimas dėl pataisos turės balsuoti du kartus. Per kiekvieną balsavimą už pakeitimą turi pasisakyti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių – bent 94 parlamentarai. Tarp balsavimų privaloma ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Viešojoje erdvėje Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas grindžiamas pasikeitusia saugumo padėtimi, NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo poreikiais. Taip pat teigiama, kad galiojantis draudimas tam tikromis aplinkybėmis galėtų riboti Lietuvos dalyvavimą Aljanso gynybos planuose.
V. Tutkaus nuomone, tokie argumentai visuomenei gali sudaryti įspūdį, kad Konstitucijos keitimo reikalauja pati NATO.
„Mano turimomis žiniomis, NATO nėra oficialiai pareikalavusi iš Lietuvos panaikinti šį Konstitucijos straipsnį“, – pažymi buvęs kariuomenės vadas.
Todėl jis prašo NATO generalinio sekretoriaus viešai paaiškinti tikrąją Aljanso poziciją.
Ar Konstituciją keisti rekomendavo NATO?
Pirmasis NATO vadovui pateiktas klausimas – ar kuri nors Aljanso institucija inicijavo, rekomendavo arba pareikalavo pakeisti ar panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį.
V. Tutkus klausia, ar į Lietuvos institucijas dėl to oficialiai kreipėsi Šiaurės Atlanto Taryba, NATO generalinis sekretorius, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, Branduolinio planavimo grupė arba kita Aljanso institucija.
Taip pat prašoma atsakyti, ar Konstitucijoje įtvirtintas draudimas kuriame nors NATO gynybos planavimo, kolektyvinės gynybos arba atgrasymo dokumente yra įvardytas kaip kliūtis Aljanso kariniams planams ar visaverčiam Lietuvos dalyvavimui NATO gynybos sistemoje.
Buvęs kariuomenės vadas prašo aiškiai pasakyti, ar straipsnio panaikinimas yra NATO iniciatyva, Aljanso rekomenduotas sprendimas, ar išimtinai Lietuvos valdžios pasirinkimas.
Kodėl naikinamas ir cheminio bei biologinio ginklo draudimas?
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad siūloma panaikinti visą Konstitucijos 137 straipsnį, o ne tik tą jo dalį, kuri galėtų būti siejama su sąjungininkų karine infrastruktūra ar NATO branduoline politika.
Vadinasi, kartu būtų panaikintas konstitucinis draudimas Lietuvos teritorijoje laikyti ne tik branduolinius, bet ir kitus masinio naikinimo ginklus – cheminius bei biologinius.
Todėl NATO generalinio sekretoriaus klausiama, ar Aljansas turi, planuoja turėti arba savo gynybos planuose numato galimybę dislokuoti cheminį ar biologinį ginklą NATO valstybių teritorijoje.
Jeigu NATO politika tokios galimybės nenumato, o cheminius ir biologinius ginklus draudžia tarptautinė teisė, prašoma paaiškinti, koks karinis ar kolektyvinės gynybos poreikis pateisintų šio draudimo pašalinimą iš Lietuvos Konstitucijos.
Klausimas dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties
V. Tutkus primena, kad Lietuva yra branduolinio ginklo neturinti valstybė ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalis.
Todėl NATO prašoma teisiniu ir principiniu lygmeniu paaiškinti, kaip branduolinio ginklo dislokavimas tokios valstybės teritorijoje būtų suderinamas su sutarties I ir II straipsniuose įtvirtintais įsipareigojimais. Šios nuostatos reglamentuoja branduolinio ginklo arba jo kontrolės perdavimą ir priėmimą tiesiogiai ar netiesiogiai.
Pabrėžiama, kad neprašoma atskleisti įslaptintos informacijos, konkrečių dislokavimo vietų ar operacinių planų – siekiama viešo teisinio NATO išaiškinimo.
Ar Lietuva dėl to taptų saugesnė?
Ketvirtasis klausimų blokas skirtas galimam Konstitucijos pakeitimo ir branduolinio ginklo dislokavimo poveikiui Lietuvos saugumui.
NATO prašoma informuoti, ar buvo atliktas politinis, karinis arba strateginis vertinimas, kaip Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas ir galimybė ateityje Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą ar su juo susijusią infrastruktūrą paveiktų šalies saugumą.
V. Tutkus prašo atsakyti, ar toks sprendimas:
* realiai padidintų Lietuvos saugumą;
* pakeistų Lietuvos vaidmenį NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos sistemoje;
* padidintų Lietuvos, kaip potencialaus karinio taikinio, reikšmę;
* turėtų įtakos karinės ir politinės eskalacijos rizikai Baltijos regione;
* galėtų paskatinti priešiškas valstybes imtis papildomų karinių, branduolinių ar kitokių atsakomųjų priemonių.
NATO taip pat klausiama, ar branduolinio ginklo dislokavimas visais scenarijais sustiprintų atgrasymą, ar tam tikromis aplinkybėmis kartu padidintų karinės konfrontacijos pavojų.
Pasak V. Tutkaus, vertinant tokį sprendimą būtina atsižvelgti į ypatingą Lietuvos geografinę padėtį, artumą Rusijai ir Baltarusijai bei viso Baltijos regiono karinį pažeidžiamumą.
Prašo atsakyti per 30 dienų
Kreipimosi autorius pripažįsta, kad dalis NATO branduolinės politikos ir karinio planavimo informacijos yra įslaptinta. Tačiau, anot jo, pateikti klausimai nėra susiję su konkrečiomis dislokavimo vietomis, pajėgų struktūra ar operaciniais duomenimis.
„Jie susiję su principine ir vieša NATO pozicija, tarptautiniais įsipareigojimais bei atsakymu į esminį Lietuvos visuomenei klausimą: ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimas yra susijęs su NATO poreikiu ir Aljanso iniciatyva, ar tai yra savarankiškas Lietuvos politinės valdžios sprendimas“, – rašoma kreipimesi.
V. Tutkus prašo NATO generalinio sekretoriaus arba jo įgaliotos institucijos pateikti rašytinį atsakymą per 30 kalendorinių dienų. Gautą atsakymą jis įsipareigoja paskelbti visą ir nekeistą.
„Jeigu šis sprendimas nėra NATO reikalavimas ar rekomendacija, Lietuvos visuomenei tai turi būti aiškiai pasakyta. Jeigu NATO mano, kad galiojantis Konstitucijos 137 straipsnis realiai trukdo Lietuvos kolektyvinei gynybai ar Aljanso atgrasymo politikai, Lietuvos piliečiai taip pat turi teisę žinoti tokio vertinimo argumentus“, – teigia buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo įsitikinimu, aiškus NATO atsakymas padėtų užkirsti kelią spekuliacijoms, sustiprintų visuomenės pasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir pačiu Šiaurės Atlanto Aljansu.
