Dr. Nida Vasiliauskaitė
JAV liepą pradėjo kampaniją prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT, International Criminal Court), reziduojantį Hagoje, mėgina jį demontuoti: spaudžia sąjungininkes (ir Lietuvą) iš jo išstoti (išstojus daugeliui šalių, tarptautinis teismas liautųsi būti tarptautiniu ir taptų politiškai nebefunkcionaliu, atsidurtų izoliacijoje), rengia įvairias politines bei ekonomines sankcijas. Mat, pasak dabartinės JAV administracijos, TBT kelia „netoleruotiną grėsmę JAV suverenumui“.
Kokiu būdu kelia, kas turima omenyje? Juk TBT – respektabili tarptautinė institucija, užsiimanti vien paieška nusikaltėlių, kuriems išduotas tarptautinis arešto orderis dėl baisių tarptautinio masto nusikaltimų, tokių kaip karo nusikaltimai (kryptingas, organizuotas civilių gyventojų žudymas, vaikų žudymas, žalojimas, kankinimai ar net genocido vykdymas).
TBT 2002 m. įkurtas tiems ir tik tiems atvejams, kai nacionalinės teisinės sistemos valstybių, kuriose arba kurių piliečiai tokius nusikaltimus daro, nesiima priemonių tokius nusikaltimus sustabdyti ir nusikaltėlius nubausti. Jeigu imasi, TBT įsikišti nėra jokio reikalo ir jis nesikiša, todėl JAV administracijos pareiškimai apie TBT keliamą „grėsmę JAV suverenumui“ skamba analogiškai Rusijos protestams dėl TBT išduoto tarptautinio arešto orderio Vladimirui Putinui (esą, tai netoleruotinai pažeidžia Rusijos suverenumą).
Kadangi nerealistiška tikėtis, jog dabartinė Rusija galėtų nubausti savus piliečius, dariusius karo nusikaltimus Ukrainoje, arba Kinija – Kinijos vyriausybės pavedimu žudžiusius ugūrus, arba kad Turkija nubaustų kaltuosius dėl kurdų naikinimo, tokiems ir panašiems atvejams ir reikalingas TBT, kaip tarptautinio kriterijaus, jog tam tikri dalykai peržengia pavienių valstybių jurisdikciją ar netgi karo teisę kaip netoleruotini, efektyvumo garantas (be tarptautinio baudžiamojo persekiojimo sistemos visi panašių dalykų pasmerkimai liktų tik žodžiais, į kuriuos galima nekreipti jokio dėmesio; nebeliktų netgi pozicijos, iš kurios jais galima piktintis, ir tektų pritarti kelsenizmui, teisės teorijai, teigiančiai, jog viskas gera, leistina ir moralu, ką įsako valstybės įstatymai, pvz., žydų naikinimas Trečiajame Reiche arba tremtys ir įkalinimas dėl politinių pažiūrų Sovietų sąjungoje).
Kaip demokratinė šalis, JAV irgi sutartinai smerkė nusikaltimus žmoniškumui ir neproblemiškai buvo tarp TBT steigėjų, kol galėjo užtikrintai pasakyti, kad tokius nusikaltimus daro tik kiti (Rusija, Kinija, Iranas, Irakas, Šiaurės Korėja, Uganda…). Bet kai paaiškėjo, jog tarp kaltinamųjų nusikaltimais žmoniškumui yra ir JAV piliečių ar proteguotinių, prisireikė patį TBT paskelbti JAV priešu (tiek valdančių respublikonų, tiek opozicinių demokratų akimis – šioje vietoje jie sutaria). Pretekstas – TBT išduotas arešto orderis (toks, pat, kaip V. Putinui) Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu.
Bet ne dėl jo paties JAV administracija pajuto „grėsmę savam suverenitetui“ ir sureagavo pradėdama TBT demontavimo kampaniją bei spaudimą pasitraukti iš jo Lietuvai. O dėl to, kad šalys, nepasitraukusios iš TBT, privalės išduoti tarptautiniam baudžiamajam persekiojimui pareikalautus savo teritorijoje esančius nusikaltimų žmoniškumui ir genocidui vykdytojus, kurių, kaip JAV nerimauja, gali būti tarp Lietuvoje dislokuotų JAV karių. T.y. JAV administracija, regis, turi pagrindo manyti, jog tarp į Lietuvą siunčiamų kaip mūsų saugumo garantas JAV piliečių gali būti tokių, kurie padėjo Izraeliui vykdyti genocidą Gazoje, tad nori užtikrinti šių genocido vykdytojų saugumą nuo teisinio persekiojimo.
Spaudimas remiasi tiesiai kol kas neišsakyta, bet aiškiai numanoma prielaida, jog antraip JAV apskritai iš Lietuvos išves savo karius: „Amerikos pareigūnai reiškia susirūpinimą ir net kelia klausimą, kaip Romos statutą pasirašiusios šalys, priimančios amerikiečių karius, laikysis Amerikos karius priimančios šalies įsipareigojimų?“ (tokia formuluotė diplomatiniais kanalais pasiekė Lietuvos institucijas).
Lietuvos Teisingumo ministerija pademonstravo kiek netikėtą valią priešintis JAV valiai ir skelbia pasitraukti iš TBT neketinanti (bet, nuspėjamai, tik dėl to, kad pasitrauktus būtų prarastas instrumentas pačiai spausti tarptautinę bendruomenę dėl V. Putino), nes tikisi rasti kitų būdų užtikrinti savo teritorijoje JAV karių (t.y. būtent tų iš jų tarpo, kurie vykdė nusikaltimus žmoniškumui ir dalyvavo genocide, nes kitiems niekas ir negresia) saugumą…
Yra ir komiškas momentas šioje visai nelinksmoje istorijoje: JAV ne tik pati skundžiasi prarandanti savo nacionalinį suverenumą dėl trukdymo globoti tarptautinius nusikaltėlius, bet bando manipuliuoti savo sąjungininkėmis, argumentuodama TBT esą keliamu pavojumi ir šių suverenumui. Supraskime, jūsų vyriausybės bei teismai yra nepriklausomi tik su sąlyga, jeigu gali be trikdžių slapstyti nuo teismo tarptautinius nusikaltėlius (implikacija: tuomet ir daryti nusikaltimus, pagal logiką: o kam apskritai būti suverenia valstybe, jeigu net nusikaltimų žmoniškumui savo nuožiūra daryti negali?).
Atviras grasinimas (karių išvedimu) būtų kur kas pagarbiau: tai reikštų tik tiek, kad JAV administracija mus laiko lemtingai priklausomais (kaip de facto ir yra), bet protaujančiais, o (apeliacijomis į „nacionalinį suverenitetą“ (pati čia pat į jį tiesiogiai ir pasikėsindama šiuo šantažu) JAV atvirai demonstruoja Lietuvai panieką.
Žodiniu spaudimu ir užuominomis neapsiribota: po kelių dienų Trumpo administracija NATO valstybėms narėms (taigi, ir Lietuvai) išsiuntė anketą, kuria siekiama įvertinti paramą Donaldo Trumpo politikai. Pirmiausia, ar šalis „viešai rėmė“ JAV užsienio politiką (pirmiausia – intervenciją į Iraną bei paramą Izraeliui)? Kokius „apribojimus“ šalis nustatė JAV kariuomenei, naudojančiai jos bazes? Ir galiausiai – ar šalis leidžia lėšas JAV gynybos rangovams?
Šį JAV ėjimą griežtai pasmerkė tiek Europos Sąjunga (ES), tiek kitos NATO narės, JAV sąjungininkės. Jos tai vertino kaip bandymą priversti parodyti ideologinį lojalumą mainais už JAV apsaugą, t.y. kaip šantažą. Ir netgi kaip pastangą pakeisti pačią NATO esmę. Mat po Antrojo pasaulinio karo susiformavus aljansui, JAV karinės garantijos leido valstybėms narėms politiškai nesutarti tarpusavyje, nekeliant pavojaus pačiam Aljansui. Toks buvo NATO sąjungos pagrindas ir sąlyga.
Įvardinkime padėtį tikraisiais vardais: JAV, regis, pageidauja Lietuvoje tarp savo karių dislokuoti ir slapstyti ieškomus karo nusikaltėlius. Jeigu demontuoti TBT pavyktų, tai taip kartu būtų demontuota trapi iliuzija, kad egzistuoja ir turi bent minimalią, bent reguliatyvinę politinę galią civilizuotas pasaulis. O Lietuva – jo dalis.
