Kam baudžiamasis persekiojimas, o kam – viešųjų pirkimų „klondaikas“

5
8
- Reklama -

Du kartus už tą patį nusikaltimą nebaudžiama? Tik ne Lietuvoje! KK nuotr.

Jau net darželinukas šiandien tikriausiai žino, kad du kartus už tą patį nusikaltimą nebaudžiama. Tačiau mūsų teisėsaugos, kaip ir tos Rusijos, „umom nie poniat“ („protu nesuprasti“): bus taip, kaip reikia (kaip tame anų laike anekdote: „Kiek bus du kart du?“ „O kiek reikia?“).

Tokios mintys kyla skaitant Juliaus Gudavičiaus, UAB „Talvita“ vadovo, baudžiamąją bylą.

Apie tai, kaip ji per valandą „išsamiai“ buvo išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, ir Juliui Gudavičiui buvo paskirti iš pradžių vienas, o paskui kitas valstybės advokatas, kurie net nebuvo susipažinę su byla (apie valstybės skirtą advokatą J.Gudavičius sužinojo tik kelios minutės prieš teismo posėdį), „Karštame komentare“ buvo išsamiai aprašyta lapkričio mėnesio numeryje.

Aišku, teismui pilnai pakako valandos, kad žmogų, nesant gynybos (nes imitacinė gynyba, t. y. popierinė, kad byloje dalyvauja advokatas, nors realiai jis tik sėdi dėl akių ir nėra net bylos perskaitęs, nėra tikroji gynyba, apie kurią kalbama ir Konstitucijoje) nuteistų.

Tačiau bylos medžiaga rodo, kad tai – jau pakartotinis nubaudimas: Julius Gudavičius už tą patį nusikaltimą jau buvo baustas administracine bauda, todėl baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą negalėjo būti traukiamas ir juo labiau baudžiamas.

Įdomiausia, kad lygiai tą patį jau buvo išaiškinusi ir prokuratūra. Ir jeigu teismas būtų įdėmiau perskaitęs baudžiamąją bylą, įsiklausęs į tai, ką apie šios bylos eigą kalbėjo Julius Gudavičius, tai teismui neabejotinai turėjo kilti klausimas: kodėl prokuroras, net keletą kartų nutraukęs ikiteisminį tyrimą, galiausiai pakeitė nuomonę ir pareiškė kaltinimus? Pagal tyrimo chronologiją, gali susidaryti įspūdis, jog prokuroras galimai patyrė spaudimą. Tačiau šitas klausimas, nesant gynybos (o Juliaus Gudavičiaus, susidaro įspūdis, niekas girdėti nenorėjo), nebuvo keliamas.

Apie kokią čia baudžiamąją bylą kalbama, greičiausiai galvoja skaitytojai. Kai paskelbsime, kuo kaltinamas J.Gudavičius, daug kas bus kaip ir aiškiau.

Kaltas, nes „galėjo būti“

Julius Gudavičius buvo kaltinamas tuo, kad „laikotarpiu nuo 2008-10-13 iki 2009-11-30 sukrovė lauke, laikė ir saugojo pavojingas atliekas (netinkamus naudoti pesticidus ir pakuotes užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis), dėl ko galėjo būti padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“.

Atkreipkite dėmesį – „galėjo būti padaryta“. Tačiau galėjo būti ir nepadaryta, tiesa?

Kaip jau supratote, byla – apie pavojingų atliekų saugojimą.

Šitoje aplinkosauginėje srityje sukasi nemenkos lėšos, todėl Julius Gudavičius šią bylą supranta savaip – kaip konkurencinę kovą. Dar daugiau – jis puikiai supranta, kur ir kokios korupcinės galimybės čia yra. Tik viena problema – jo pareiškimų prokuratūra netiria. Priešingai – tiriamas jis.

Ir nors J.Gudavičius buvo jau nubaustas administracine bauda, vis tiek Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) skundais buvo „pritrauktas“ prie baudžiamosios bylos.

Nors, J.Gudavičiaus nuomone, tirti iš tiesų reikėtų patį Vilniaus RAAD – viešus pirkimus.

Ką sako chrolonogija?

Pažiūrėkime, ką sako baudžiamojoje byloje esantys dokumentai.

Ikiteisminis tyrimas J.Gudavičiaus atžvilgiu pradėtas 2009 m. vasario 4 d.

2009 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta.

Vilniaus RAAD prokuroro sprendimą apskundė.

Ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau 2010 m. rugsėjo 30 d. nutraukiamas. „Ikiteisminį tyrimą nutraukti, nesant padarytų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 245 str. ir 270 str. 1 d.“, – konstatavo prokuroras G.Vaivada.

Vilniaus RAAD prokuroro sprendimą apskundė aukštesniam prokurorui. 2011 m. gegužės 27 d. aukštesnysis prokuroras RAAD skundą atmetė. „Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, tiek administracinis persekiojimas, tiek ir baudžiamasis persekiojimas buvo pradėti dėl to paties fakto. Pažymėtina tai, jog draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina LR Konstitucijos 31 str., BK 2 str. 6 d., taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojimas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. <…> Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio <…>. EŽTT konstatavo, jog dvigubo baudimo draudimo principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimas ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei persekiojimas arba teisminis procesas pradedamas dėl tų pačių faktų, kurie buvo asmens patraukimo atsakomybėn pagal pirmąjį pažeidimą pagrindas, arba jeigu faktinės pirmojo pažeidimo aplinkybės iš esmės yra identiškos arba labai panašios į antrojo pažeidimo faktines aplinkybes“, – savo nutarime Vilniaus RAAD išaiškino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr.prokuroro pavaduotojas Eugenijus Papučka.

Tačiau toks prokuratūros atsakymas Vilniaus RAAD netenkino ir jis tokį prokuroro nutarimą apskundė teismui.

2011 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu RAAD skundas buvo patenkintas, prokuratūrai nurodyta atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

2012 m. gegužės 11 d. tas pats ikiteisminį tyrimą vykdęs prokuroras G.Vaivada dar kartą nutraukia ikiteisminį tyrimą, motyvuodamas tuo, kad J.Gudavičiaus veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos požymio – kaltės, be to, prokuroras nurodė, kad dėl BK 270 str. 1 d. numatomų veikų J.Gudavičius jau buvo baustas administracine tvarka(už pavojingų pesticidų nesutvarkymą), o administracinis ir baudžiamasis persekiojimas dėl to paties dalyko yra negalimas, todėl jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal 270 str. 1 d. būtų dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimas.

Ir vėl skundas, kuris 2012 m. birželio 27 d. prokurorės R.Pečkaitytės nutarimu buvo atmestas. Paliktas galioti 2012 m. gegužės 11 d. prokuroro G.Vaivados nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Tačiau 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas patenkino Vilniaus RAAD skundą ir panaikino prokurorės R.Pečkaitytės nutarimą.

Ir ką mes skaitome 2012 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apylinkės prokuroro G.Vaivados surašytame kaltinamaje akte? Tas pats prokuroras, kuris, kaip matėme, net kelis kartus nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes „J.Gudavičiaus veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos požymio – kaltės“, be to, buvo nurodęs, kad dėl BK 270 str. 1 d. numatomų veikų J.Gudavičius jau buvo baustas aministracine tvarka (už pavojingų pesticidų nesutvarkymą), o administracinis ir baudžiamasis persekiojimas dėl to paties dalyko yra negalimas, todėl jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal 270 str. 1 d. būtų dvigubo baudžiamumo draudimo principo pažeidimas, 2012 metų gruodį jau pakeitė nuomonę – patraukė baudžiamojon atsakomybėn J.Gudavičių pagal BK 270 str. 1 d.

O toliau – jau rašėme, kaip vyko nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme: valanda – ir nuosprendis.

Dabar dėl šios bylos dar turi pasisakyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

O kas tirs viešuosius pirkimus?

Tuo tarpu Julius Gudavičius siekia, kad Generalinėje prokuratūroje būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo valstybės lėšų švaistymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, galimo protegavimo ir papirkimo, bei dėl galimo dokumentų klastojimo atliekų tvarkymo srityje.

Kaip rašoma J.Gudavičiaus pareiškime Generalinei prokuratūrai, galimas nusikaltimo padarymo laikas – 2009-2011 m., galimų nusikalstamų veikų objektas – valstybės lėšos, galimai nepagrįstai panaudotos/iššvaistytos objekte Vilniuje, tvarkant tariamai užterštą nuo pesticidų teritoriją. Atsakomybė, anot J.Gudavičiaus, dėl to tenka Vilniaus RAAD atsakingiems pareigūnams. Nukentėjęs asmuo – valstybė.

J.Gudavičius pateikė prokuratūrai nuotraukas, kuriose užfiksuota viena teritorija Vilniuje. „Kaip matome, praktiškai visa aikštelė yra asfaltuota, tačiau remiantis įvairiais gautais duomenimis apie Vilniaus RAAD skelbtus viešus pirkimus, dėl šios aikštelės tariamo sutvarkymo vien 2010 m. buvo išleista apie 800 tūkst. litų“, – savo rašte Generalinei prokuratūrai rašė J.Gudavičius.

Nors J.Gudavičiaus raštas buvo atmestas, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, J.Gudavičius vis dar nepraranda vilties, kad vis dėlto jo pareiškime nurodyti faktai bus ištirti. Nes kalbama apie viešuosius pirkimus ir galimą valstybės lėšų išsvaistymą, organizuojant pesticidų tvarkymo darbus Vilniuje. O kas turi tuo rūpintis – privatūs asmenys, kaip, pvz., J.Gudavičius, ar vis dėlto valstybinės institucijos?

Be to, J.Gudavičiaus nuomone, būta galimai fiktyvaus pesticidų atliekų išvežimo. Tačiau šio fakto niekas rimtai netiria.

Situacija – paradoksali

Taigi, situacija teisėsaugoje, kaip rodo J.Gudavičiaus baudžiamosios bylos medžiaga, pakankamai kuriozinė: tai keletą metų prokuratūra laikosi įstatymų ir atsimušinėja Vilniaus RAAD įstatymais bei EŽTT sprendimais, kad du kartus už tą patį nebaudžiama, tai galiausiai pakeičia nuomonę – „ai, gerai, jeigu jau taip norite, tai, nepaisant administracinės atsakomybės, mes patrauksime tą J.Gudavičių ir baudžiamojon atsakomybėn, ir tegu jau teismas tuo klausimu pasisako, o mes nuo to „nusiplauname rankas“. Mes jau čia „ne prie ko“. Bet ar iš tiesų taip? Ir kur, eidami tokiu keliu, nueisime? Į teisinę ar „džiunglinę“ valstybę – kas įtakingesnis, to ir viršus?

Beje, teisėsaugai korupcinės periperijos aplinkosaugoje gal ir neįdomios, tačiau atkreipiame dėmesį į čia aprašytos bylos foną: kai J.Gudavičius kėlė nejaukius klausimus dėl Vilniaus RAAD viešųjų pirkimų, o Vilniaus RAAD „užatakavo“ prokuratūrą skundais dėl J.Gudavičiaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (juk kaip sakoma, kai turėsi pats galvos skausmą, tai neturėsi laiko kada kitiems sukelti galvos skausmo), Aplinkos ministerijai vadovavo tuometinis „valinskininkas“ G.Kazlauskas. Prezidentė jo vadovautos Aplinkos ministerijos atžvilgiu buvo ne kartą itin griežtai pasisakiusi, o pačiam ministrui 2011 m. Seime net buvo surengta interpeliacija, tačiau ministras poste išliko – priešingu atveju būtų sugriuvusi tuometinė valdančioji dauguma ir A.Kubiliaus Vyriausybė.

Taigi tie nešvarūs purslai – J.Gudavičiaus byla – dar iš to korupcinį tvaiką aplinkosaugos srityje skleidusio laikotarpio.

Kiek dar tas „anos“ Aplinkos ministerijos veiksmų šleifas vilksis? Ar visus taškus ant „i“ sustatys Aukščiausias Teismas, ar prireiks Europos Žmogaus Teisių Teismo Strasbūre? Tai bus matyti jau netolimoje ateityje.

Pagal laikraštį “Karštas komentaras”

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą