Konkurencijos taryba baigė pieno rinkos tyrimą: kooperacija – būdas didesniam pieno gamintojų efektyvumui pasiekti

5
5
- Reklama -

Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad net 74 proc. visų Lietuvos pieno gamintojų, parduodančių pieną perdirbti ar tiesiogiai vartoti, yra itin maži ūkiai, laikantys 1-5 melžiamas karves. KK nuotr.

Trečiadienį Konkurencijos taryba patvirtino pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimo išvadas.

Apibendrinusi rinkos tyrimo duomenis, Konkurencijos taryba nustatė, kad pieno gamintojų efektyvumą paskatintų jų derybinės galios didinimas, o tam reikia padidinti parduodamo pieno kiekius. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno kiekius – burtis į stambius kooperatyvus arba gamintojų organizacijas. Kooperacija taip pat leistų užsitikrinti sutartinių santykių su pieno perdirbėjais stabilumą, sustiprintų pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidintų eksporto galimybes.

„Ir tyrimo metu, ir ypač po preliminarių išvadų paskelbimo sulaukėme įvairių atsiliepimų – ir neigiamų, ir teigiamų. Atlikdami tyrimą KT ekspertai ne kartą buvo susitikę su ūkininkais, išklausė jų argumentus. Apibendrinę visą informaciją manome, kad bendras ūkininkų ir žemės ūkio politiką formuojančių institucijų darbas galėtų sustiprinti pieno gamintojų pozicijas ir efektyvumą.“ – sako Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Rinkos tyrimo metu Konkurencijos taryba nustatė, kad net 74 proc. visų Lietuvos pieno gamintojų, parduodančių pieną perdirbti ar tiesiogiai vartoti, yra itin maži ūkiai, laikantys 1-5 melžiamas karves, o beveik trečdalis šiuo metu Lietuvoje veikiančių kooperatyvų turi penkis ir mažiau narių.

„Rinkos tyrimo metu nustatyta, kad nemaža dalis pieno gamintojų nežino skirtumo tarp buvimo kooperatyvo nariu ir statytoju. Konkurencijos tarybos vertinimu, būtina šviesti rinkos dalyvius, nuolat jiems teikti aktualią informaciją apie ilgalaikius narystės kooperatyve privalumus.“ – pabrėžė Šarūnas Keserauskas.

Konkurencijos tarybos duomenimis, tirtuoju laikotarpiu vidutinės kooperatyvams taikomos pieno supirkimo kainos viršijo ūkininkams ir šeimos ūkiams taikomas kainas, pirmiausiai – dėl didesnių kooperatyvų disponuojamų žalio pieno kiekių.

Konkurencijos taryba po preliminarių pieno rinkos tyrimo išvadų paskelbimo iš rinkos dalyvių taip pat gavo informacijos, kad žalias pienas iš žemės ūkio bendrovių ir įmonių kartais yra perkamas brangiau nei iš kooperatyvų.

Įvertinę visą tyrimo metu surinktą informaciją, Konkurencijos tarybos ekspertai nustatė, kad pieno supirkimo kainas lemia pieno kiekis, jo kokybė ir tiekimo santykių stabilumas, nepriklausomai nuo pieno gamintojų statuso.

Konkurencijos taryba taip pat nustatė, kad, nagrinėtu laikotarpiu iš Europos Sąjungos ir iš Lietuvos biudžeto lėšų teikiant paramą kooperatyvams, galėjo būti taikomi nepakankami apsaugos ir kontrolės mechanizmai. Tai galėjo paskatinti tarpininkų, o ne tikrųjų kooperatyvų, sukuriančių naudą savo nariams, steigimąsi.

Po preliminarių pieno rinkos tyrimo išvadų pateikimo, buvo parengti LR kooperatinių bendrovių įstatymo keitimo pasiūlymai, kuriems įsigaliojus būtų skatinamas tikrųjų kooperatyvų steigimasis.

Atsižvelgdama į rinkos tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Konkurencijos taryba siūlo:

– užtikrinti, kad paramą gaunantys kooperatyvai būtų steigiami realios narystės pagrindu, o į tokius kooperatyvus žalią pieną tiekiantiems pieno gamintojams būtų užtikrinta maksimali nauda;

– peržvelgti esamus kooperatyvams teikiamos paramos tikslingumo kontrolės mechanizmus, ir, esant reikalui, juos sustiprinti. Kooperatinių bendrovių įstatymo 31 pakeitimo įstatymo projektesiūlomos pataisos bent iš dalies galėtų paskatinti „tikrųjų“ kooperatyvų steigimąsi ir tinkamesnį paramos šiems kooperatyvams paskirstymą;

– Pieno supirkimo taisyklėse, kuriose numatyta rekomenduojama pieno pirkimo-pardavimo sutarčių forma, ir (arba) kituose aktualiuose teisės aktuose įtvirtinti minimalią pieno pirkimo-pardavimo sutarčių trukmę ir taip padidinti tiekimo santykių stabilumą;

– sutartyse numatyti formulę, pagal kurią būtų apskaičiuojamos pieno supirkimo kainos – tai leistų aiškiau nustatyti kainas. Formulę sutarties šalys turėtų suderinti kiekvienos sutarties atveju atskirai;

– Žemės ūkio ministerijai, Žemės ūkio rūmams bei kitoms organizacijoms, atsakingoms už Pieno paketo įgyvendinimą, padidinti informacijos sklaidą rinkoje ir šviesti rinkos dalyvius apie gamintojų organizacijų steigimo naudą ir galimybes.

Konkurencijos taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad su kainodara susijusi informacija dažniausiai būna labai jautri, todėl tokios informacijos viešinimas gali reikšmingai apriboti konkurenciją. Dėl šios priežasties, Konkurencijos taryba siūlo Žemės ūkio ministerijai įvertinti, ar žalio pieno supirkimo kainų viešinimas pagal kiekvieną supirkėją atskirai yra būtinas, ir jeigu ne, atsisakyti jo arba skelbti tik apibendrintus duomenis, taip sumažinant konkurencijos ribojimo riziką.

Konkurencijos taryba Pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos tyrimą pradėjo 2014 m. gruodžio 23 d. Tyrimo pradžią paskatino pieno ir pieno produktų sektoriaus svarba, netolygūs kainų pokyčiai pieno produktų tiekimo grandinėje bei tai, kad pieno sektoriuje kylančias konkurencijos problemas Konkurencijos taryba jau kelis kartus analizavo tirdama įtariamus pažeidimus. Rinkos tyrimo metu Konkurencijos tarybos ekspertai analizavo visus keturis pieno sektoriaus lygius – žalio pieno gamybą, supirkimą, perdirbimą ir pieno produktų platinimą.

KT inf.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą