Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Apmąstymai po Kovo 11-osios

13
8
- Reklama -
Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Apmąstymai po Kovo 11-osios
Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Apmąstymai po Kovo 11-osios

Kuo galiu prisidėti, Tėvyne? Tokį klausimą kėlė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai, prieš atsisėsdami į vienoje iš auditorijų įsikūrusio Nacionalinio kraujo centro kėdę. „Ar nebijai adatų?“ – klausiu jaunuolio, kruopščiai pildančio donoro lapelį. „Šiandien kažkas tokias adatas kenčia kas dieną su viltimi gyventi. Tarp jų – vaikai ir jaunuoliai“, – atsako. Tradiciškai šį pavasarį 40 LEU studentų, būsimųjų pedagogų, pasirinkusių savanorystės programą, pabiro po mokyklas. Jie talkino mokytojams, padėjo vaikams, esantiems socialiniuose centruose, vaikų namuose, seneliams –paliatyviosios slaugos įstaigose. Būsimieji psichologai kiekvieną vakarą kelia „Vaikų linijos“ telefono ragelį.

Kas yra šis universitetas? Tai bloga, nusigyvenusi aukštoji mokykla ar savo veiklos teritorijas išplėsti siekiančių universitetų kovos arena? O gal dar vienas menkai pamatuotas šalies vadovų daromų reformų akibrokštas. Būkime budrūs, saugodami Lietuvos laisvę, nes liečiamės prie jautriausios visuomenės srities – jos ugdymo. Kokias vertybes, žinias ir gebėjimus sudėsime į jaunų žmonių širdis, tokią Tėvynę turėsime.

Kokio mokytojo reikia Lietuvai?

Tai labai retai keliamas klausimas. Veikiau, atsakymas pateikiamas klausimo net neuždavus. Atrodytų, logiška, kad mokytojui reikia suteikti kuo daugiau ir kuo kokybiškesnių žinių, kuriomis jis vėliau praturtins jaunąją kartą. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šiandien mokytojo uždavinys – ne žinias perduoti, bet mokyti jų ieškoti, suvokti, operuoti.

Pavyzdžiui, Irvino universiteto (JAV) mokslininkai Santagata ir Yeh (2015) įrodė, kad esminė matematikos mokytojo kompetencija šiandien yra organizuoti ugdymo procesą taip, kad jis skatintų mokinį suvokti matematinius reiškinius, juos interpretuoti ir priimti su jais susijusius sprendimus įvairiuose situaciniuose kontekstuose. Šią mokytojo kompetenciją lemia ne matematinių žinių gausa ar gilumas, bet gebėjimas organizuoti mokinių mokymosi veiklą ciklo „suvokimas–interpretacija–sprendimų priėmimas“ pagrindu. Mokslininkai pagrindžia, kad šitaip ugdydamas mokinius mokytojas kartu su jais ir pats vis atranda kažką naujo. Mūsų tyrimai rodo, kad šiandien mokinių ir mokytojų prioritetas siekiant ugdymo sėkmės – mokytojo gebėjimas kurti pasitikėjimu grindžiamus tarpusavio santykius, paskui – profesinis meistriškumas, t. y. gebėjimas organizuoti ugdymo(si) veiklas, ir tik tada – dėstomo dalyko išmanymas.

Kaip parengti mokytoją, atliepiantį šiuolaikinės visuomenės lūkesčius?

Prieš atsakant į šį klausimą, pirmiausia verta jį suvokti, interpretuoti ir priimti sprendimą mūsų visuomenės lūkesčių kontekste. 2015 m. gruodžio 10 d. pasirodė Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašas (ŠUSK), patvirtintas švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1264. Negalima nepritarti jame keliamiems reikalavimams dėl pedagogo kompetencijos. Ši kompetencija, kaip nė viena kita, yra įvairiapusė, veikla – dinamiška, susijusi su jos įgyvendinimo kontekstu, o svarbiausia – paveiki asmens, per jį – ir visuomenės sėkmei.

Kyla natūralus klausimas, kiek laiko reikia ir kokios turi būti studijos, kad būsimasis pedagogas pasirengtų tokiai veiklai? Bėda ta, kad šiai profesijai vien žinių ir išsiugdytų gebėjimų nepakanka. Reikia dar ir tam tikrų asmens savybių. Padėti skleistis žmogui ir įkvėpti jam saviraiškos dvasią yra ne techninis darbas, bet pati subtiliausia mokinio ir mokytojo tarpasmeninė sąveika. Sėkmingiausių ugdymo sistemų kūrėjai Europoje tai suvokė jau seniai. Pavyzdžiui, Suomijoje pedagogai studijuoja 4–5 metus. Nuo pirmųjų studijų metų jie tyrinėja, išbando ir reflektuoja realias ugdymo situacijas mokytojus rengiančių universitetų sudėtyje veikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose (Lakkala (2013), Honkasalo (2015).

Akibrokštas, jog Lietuvoje, kuri bando išeiti iš direktyvaus mokytojo vadovavimo ugdymo procesui į mokinio ir mokytojo sąveika grindžiamą ugdymąsi, siūloma būsimajam pedagogui išsiugdyti esminę pedagoginę kompetenciją per 60 studijų kreditų apimties kursą, t. y. per vienerius studijų metus. Per šias studijas studentas turės įgyti gilų ugdymo mokslų suvokimą istoriniu, filosofiniu ir kitais aspektais, gerai žinoti asmens raidos ypatumus, reikšmingus jo ugdymosi veiklai, atpažinti individualius besimokančiojo poreikius, gebėti personalizuoti jo ugdymo turinį, organizuoti integralias ugdymo veiklas, telkti tarpdisciplinines specialistų grupes galimos mokinio nesėkmės prevencijai, vykdyti pedagoginius tyrimus ir jų pagrindu vertinti ugdymo veiklos efektyvumą, generuoti idėjas ir kurti jo ugdytiniams palankius ugdymosi modelius. Visi šie ir čia nepaminėti gebėjimai pedagogui yra būtini ir lemia mokiniui ugdymosi, o pedagogui – profesinę sėkmę. Tačiau šiam rezultatui pasiekti reikia laiko ir sistemingo darbo.

Kaip studijuoja LEU studentai?

Čia būsimieji pedagogai susitikimui su mokiniu sistemingai rengiasi ketverius arba šešerius metus. Kokie rezultatai? Jie priklauso nuo trijų dalykų: studijų proceso; studento angažavimosi pasirinktai profesinei veiklai; kryptingai kuriamos opinijos.

Jaunųjų pedagogų pasirengimo kokybę atspindintys rezultatai kalba už save. Naujausi duomenys yra tokie. 2016 m. kovo 1 d. Lietuvos mokslo akademija apdovanojo geriausius Lietuvos universitetų jaunuosius mokslininkus. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje buvo paskirtos keturios premijos. Dvi iš jų gavo LEU magistrai, parengę darbus matematinių gebėjimų ugdymo ir istorinės atminties įamžinimo temomis. Taip pat LEU magistrui buvo įteiktas vienas iš trijų pagyrimo raštų už darbą istorinės atminties puoselėjimo tema. 2016 m. kovo 8 d. Lietuvos Vyriausybėje buvo įteiktos penkios Metų mokytojo premijos. Keturi nominuoti Lietuvos mokytojai – LEU absolventai.

2011–2014 m. Lietuvoje buvo apgintos 102 edukologijos mokslų krypties daktaro disertacijos. Iš jų LEU edukologijos mokslų daktarai apgynė 30. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Vilniaus universitete (VU) apgintos 4 šios krypties daktaro disertacijos, o Mykolo Romerio universitete – nė viena. Jaunieji edukologijos mokslo daktarai 2015 m. gvildeno mokymo metodikų ir mokinių pasiekimų vertinimo, paauglių savigarbos ugdymo, edukacinės sąveikos, epilepsija sergančiųjų socialinės įtraukties ir kitas edukologijos problemas, apgynė 9 daktaro disertacijas.

2015 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktame tarptautiniame mokslo ekspertiniame vertinime LEU švietimo sritis įvertinta kaip lyderiaujanti Lietuvoje. Aukštesniu apibendrintu įverčiu socialiniuose moksluose nebuvo įvertintas nė vienas Lietuvos universitetas. Taip pat pastebėta labai perspektyvių ryšių ankstyvosios vaikystės, mokytojų ugdymo, ugdymo didaktikos, įtraukiojo ugdymo sričių tyrimuose.

2015 m. tarptautiniai ekspertai puikiai įvertino 6 LEU studijų programas, 2 – labai gerai. Pastebima, kad studentams patraukliausios yra tos studijų programos, kuriose mokomasis dalykas yra studijuojamas kartu su jo didaktika. Nesunku pastebėti, kad studijų programos, kuriose tikslas ugdyti pedagogo kompetenciją persmelkia žinių, gebėjimų ir vertybių ugdymo sritis nuo pirmųjų studijų metų, yra populiarios, rentabilios, jose studijuoja labai motyvuoti studentai.

Tos programos, kurios pirmiausia ugdo gerą dalyko žinovą, o 60 kreditų pedagoginių studijų porcija – atskira, kaip studijas bando organizuoti kiti universitetai, praranda patrauklumą, o kartu ir rentabilumą. Ugdant mokytojus labai svarbu suteikti sąlygas pažinti ugdytinį realiuose kontekstuose. Tokiu būdu būsimasis pedagogas ne tik atlieka pedagoginę praktiką mokykloje ir ją reflektuoja su savo dėstytojais, tačiau įsitraukia į natūralius ugdymo veiklos organizavimo procesus ir įgyja neįkainojamos patirties.

LEU studentai ne tik gvildena mokomojo dalyko žinias, jas interpretuoja įvairiose ugdymo situacijose, tačiau yra aktyvūs įvairiausių veiklų su vaikais organizatoriai. Pavyzdžiui, LEU studentų mokslinio klubo „Idėjų laboratorija“ dalyviai sistemingai rengia konferencijas ir įvairius susitikimus, kartu su Lietuvos mokiniais vykdo projektus, susijusius su gamtosaugos įgūdžių ugdymu, teatro ir kino pedagogikos studentai baigiamuosius darbus rengia kartu su mokiniais iš įvairių mokyklų, taip sudaro sąlygas vaikams iš tolimiausių Lietuvos vietų pabūti Vilniuje, kartu su studentais kurti meną scenoje.

Nuo 2010 m. LEU studentai yra aktyvūs socialinės klounados „Raudona nosis“ organizatoriai. Tikslas – taikant juoko terapiją, kurti socialiai pažeidžiamam vaikui tarsi saugesnį pasaulį. Tai padeda studentui pažinti ir suprasti vaiko jausmus. Efektyvus studijų projektas „Profesorius klasėje“ – dėstytojai ir studentai veda pamokas mokyklose, o pedagogai juos stebi. Po pamokų įvyksta pedagogų, mokslininkų ir studentų diskusija, visi keičiasi naujausiomis pedagogikos žiniomis ir gerąja patirtimi. Studentas daro išvadas, ruošiasi savarankiškam darbui.

Kaip gyvena LEU?

Mažiausia, ką galima pasakyti, – labai keistai. Universitetas turi nenuginčijamą pedagogų rengimo patirtį, nuolat ieško būdų, kaip tobulėti, atsinaujinti ir sietis su nūdienos aktualijomis. Vien 2016 m. kovo–gegužės mėnesiais įvyks daug renginių ir susitikimų, kuriuose bus keičiamasi patirtimi. Pavyzdžiui, vyks LEU akademinės bendruomenės forumas, skirtas studijų programų atnaujinimui, vadovaujantis ŠUSK aprašu ir diskutuojant dėstytojams, studentams, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistams, mokyklų vadovams, Lietuvos verslo organizacijų atstovams. Taip pat vyks Izraelio mokslininkų iš nevyriausybinės organizacijos NITZAN ir universiteto ILAN paskaitos studentų, didaktų, pedagogų iš bendradarbiaujančių mokyklų susitikimas mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, ugdymo tema. Gegužės mėnesį vyks diskusija reflektyviųjų studijų organizavimo tema su mokslininkais iš Laplandijos (Suomija) universiteto, balandžio mėnesį – apskrito stalo diskusija, kurioje dalyvaus LEU dėstytojai ir Lietuvoje reziduojančių JAV diplomatų žmonos pedagogės. Bus keičiamasi ugdymo skirtinguose kontekstuose patirtimi.

Universitetas neabejotinai tarnauja Lietuvos švietimui, tačiau kiekvieną pavasarį, kai mokiniai svarsto, kokį kelią pasirinkti, sulaukia nepagrįstų šmeižto atakų. Kas tai daro? Labai aiškiai suinteresuotos grupės. Baisiausia yra tai, kad šie išpuoliai žemina čia sąžiningai ir inovatyviai dirbančių mokslininkų ir studentų orumą, žlugdo mokytojo autoritetą, trikdo pedagogo veiklai pašaukimą turinčių mokinių apsisprendimą.

Ko reikia Lietuvos laisvei?

Visų pirma, bendro darbo dėl savo Tėvynės gerovės ne vieniems kitus neigiant, bet, kaip Lietuvoje buvo įprasta, mąstant apie tai, kuo galima pasidalyti. Nekomentuosiu pedagogų rengimo modelio VU. Gyvenimas jį pakomentuos. Šis modelis yra išbandytas ir menkai pasiteisina.

Noriu paneigti VU kolegų statistiką apie LEU absolventų įsidarbinamumą švietimo įstaigose. Teigiama, kad jų įsidarbina apie 8,6 proc. Statistika rodo, kad per 2015 m. Lietuvos švietimo įstaigose darbą pradėjo 43 proc. LEU absolventų, kiti jų dirba bibliotekose, socialinės globos ir kitose įstaigose. VU skelbia faktą, kad LEU nebeturi atskirų programų būsimiems fizikos, matematikos ir chemijos mokytojams, bet turi dvigubas chemijos ir fizikos, matematikos programas. Tai yra tiesa ir šį sprendimą lemia realybė Lietuvos mokyklose.

Minėtiems dalykams yra skiriama nedaug pamokų, todėl dažnai nesusidaro net minimalus krūvis. Kita vertus, ugdymo turinio specialistai skatina integralų šių dalykų mokymą. Atrodo, kad sprendimas pasiūlyti dvigubą mokytojo specialybę pasiteisino, nes 16 būsimųjų abiturientų pasirašė ketinimų protokolus studijuoti šią specialybę tikslinio valstybės finansavimo būdu.

Šį rašinį noriu pabaigti IV kurso studento žodžiais, pasakytais savo mokytojui, kompozitoriui doc. Vytautui Barkauskui (jaun.) po misterijos „Kelias“, dedikuotos tiems, kas kūrė ir kovojo už Lietuvos laisvę. „Mums garbė būti tokių iškilių pedagogų mokiniais. Norisi kuo ilgiau būti šalia jų ir mokytis iš jų“, – teigia Tomas.

LEU Ugdymo mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Alvyra Galkienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą