Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų įstatymo projektas, de facto įteisinantis dvikalbystę

18
3
- Reklama -

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, pataikaudama V.Tomaševskio vadovaujamai Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, siekia įteisinti dvikalbystę. KK nuotr.

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMAS

2013 m. d. Nr.

Vilnius

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas

būdamas pasiryžęs savo teritorijose saugoti tautines mažumas;

laikydamasis nuomonės, kad Europos istorijos pokyčiai parodė, jog tautinių mažumų apsauga turi esminę reikšmę šio kontinento stabilumui, demokratijos išsaugojimui ir taikai;

manydamas, kad pliuralistinė ir demokratiška visuomenė turėtų ne tik gerbti visų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų tautinį, kultūrinį, kalbinį ir religinį savitumą, bet ir sudaryti tinkamas sąlygas tam savitumui reikštis, jį saugoti ir plėtoti;

atsižvelgdamas j tautinių mažumų apsaugos įsipareigojimus, numatytus Europos Tarybos konvencijose ir rekomendacijose, Jungtinių Tautų konvencijose ir deklaracijose, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos dokumentuose,

priima šį įstatymą.

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Tautinių mažumų įstatymas reglamentuoja tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija ar kalba, arba bent vienas iš šių požymių, ir kuriuos vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.

2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija ar kalba, arba bent vienas iš šių požymių, ir kurį vienija siekis išsaugoti savo tautinę tapatybę.

3. Tautinės mažumos organizacija (bendrija) – juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, atstovaujantis ir tenkinantis Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems būdinga kitokia nei tautinei daugumai kultūra, religija ar kalba, tautinių mažumų integracija ir (ar) tarpkultūrinis dialogas, interesus bei ginantis jų teises.

4. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė kalba vartojama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų, kaip gimtoji.

ANTRAS SKIRSNIS ASMENŲ PRIKLAUSYMAS TAUTINEI MAŽUMAI

3 straipsnis. Tautinės mažumos

1. Lietuvos Respublikoje pripažįstamos šios tautinės mažumos:

1) lenkai;

2) rusai;

3) baltarusiai;

4) ukrainiečiai;

5) žydai;

6) totoriai;

7) vokiečiai;

8) romai;

9) latviai;

10) armėnai;

11) azerbaidžaniečiai;

12) moldavai;

13) gruzinai;

14) estai;

15) karaimai.

4 straipsnis. Laisvė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai arba ne

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo laisvai pasirenka savo tautybę.

2. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo gali laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje.

3. Draudžiama versti įrodinėti savo priklausomybę tautinei mažumai arba versti viešai atskleisti savo išpažįstamą religiją, kilmę, mažumos kalbą.

5 straipsnis. Asimiliacijos draudimas

1. Draudžiama asimiliuoti tautines mažumas prieš jų valią.

2. Draudžiama taikyti priemones, kurios keistų gyventojų procentinį santykį vietovėse,

kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys.

6 straipsnis. Teisė naudotis numatytomis teisėmis atskirai arba kartus su kitais

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali naudotis teisėmis, numatytomis šiame įstatyme, individualiai arba kartu su kitais.

TREČIASIS SKIRSNIS DISKRIMINACIJOS DRAUDIMAS IR LYGIOS GALIMYBĖS

7 straipsnis. Diskriminacijos draudimas

Draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija.

8 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės veiksmai užtikrinant lygias teises

1. Valstybės ir savivaldybės institucijos imasi veiksmų, kurie:

1) užtikrintų tautinei daugumai priklausančių asmenų ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę ekonominiame, socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime;

2) skatintų tarpkultūrinį dialogą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS KULTŪRA, RELIGIJA IR ŽINIASKLAIDA

9 straipsnis. Teisė puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas, kalbą ir religiją.

2. Valstybė teikia finansinę paramą tautinių mažumų organizacijoms (bendrijoms), -sudaro sąlygas puoselėti ir plėtoti savo kultūrą bei išsaugoti kultūros paveldą, kalbą, religiją, tradicijas, ypatingą dėmesį skirdama vaikų ir jaunimo tapatumo išsaugojimui ir puoselėjimui.

10 straipsnis. Teisė steigti organizacijas ir rūpintis paveldo išsaugojimu

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę steigti bibliotekas, muziejus, kultūros centrus ir kitas organizacijas tenkinančias jų kultūros poreikius, puoselėti ir vystyti profesionalų ir mėgėjų meną, rūpintis svarbaus jiems paveldo išsaugojimu.

2. Tautinėms mažumoms ir Lietuvos Respublikai reikšmingos kilnojamos ir nekilnojamos kultūros vertybės yra Lietuvos Respublikos kultūros dalis ir saugomi valstybės.

11 straipsnis. Minties ir religijos laisvė, ryšiai su asmenimis kitose valstybėse

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę išpažinti savo religiją, atlikti religines apeigas gimtąja kalba, turėti įsitikinimus ir nevaržomai juos reikšti, ir steigti religines organizacijas.

2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę švęsti savo tautines šventes ir istorines datas, dalyvauti apeigose, viešai naudoti tautinius simbolius.

3. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę užmegzti ir palaikyti ryšius su asmenimis gyvenančiais kitose valstybėse, su kuriais juos vienija etninis, kultūrinis, kalbinis ar religinis savitumas arba bendras kultūrinis paveldas.

12 straipsnis. Žodžio laisvė ir galimybė skleisti informaciją

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę į žodžio ir pažiūrų laisvę bei teisę gauti ir perduoti informaciją tautinės mažumos kalba nepaisant sienų.

2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę kurti ir naudoti savo visuo¬menės informavimo priemones, o valstybė tam teikia paramą.

3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi skirti transliavimo laiką informacijos apie tautines mažumas ir tautinių mažumų kalbomis sklaidai, vadovaudamasis proporcingumo ir reguliarumo principais.

KETVIRTASIS SKIRSNIS ŠVIETIMAS

13 straipsnis. Švietimo prieinamumas ir lygios galimybės

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę į švietimo prieinamumą ir lygias galimybes švietimo sistemoje.

2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę mokytis gimtąja kalba arba gimtosios kalbos bendrojo ugdymo arba (ir) neformaliojo švietimo mokyklose, arba pas kitą švietimo tiekėją.

14 straipsnis. Teisė steigti privačius švietimo tiekėjus

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę steigti nevalstybinės bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, neformaliojo švietimo mokyklas ir kitus švietimo tiekėjus. Ši teisė nesietina su valstybės finansiniais įsipareigojimais.

PENKTASIS SKIRSNIS TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBŲ VARTOJIMAS

15 straipsnis. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbų vartojimas

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą.

2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę viešai pateikti ženklus, įrašus ir kito pobūdžio informaciją tautinės mažumos kalba.

3. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę gauti ir skleisti informaciją tautinės mažumos kalba.

4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jei nemoka valstybinės kalbos, turi teisę gimtąja kalba nedelsiant gauti informaciją apie jų sulaikymo priežastis, ir gintis ta kalba.

16 straipsnis. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su valstybinio administra-

vimo ir savivaldybių administravimo subjektais

1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, bendraujant su valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektais esančiais savivaldybės teritorijoje, tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą.

2. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba, įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę kreiptis raštu arba žodžiu į valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektus, ir raštu arba žodžiu gauti atsakymą.

3. Savivaldybių, kurioms taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teisę kreiptis dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo įgyvendinimo turi savivaldybės administracijos direktorius arba gyvenamosios vietovės bendruomenė.

17 straipsnis. Informacijos ir pirminės teisinės pagalbos teikimas tautinės mažumos kalba.

1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, vieša informacija apie sveikatos apsaugą, viešosios tvarkos užtikrinimą, asmenų saugumą teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.

2. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, pirminė teisinė pagalba teikiama ir tos tautinės mažumos kalba.

3. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę teikti skundus Lygių galimybių kontrolieriui, Seimo kontrolieriams, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, Žurnalistų etikos inspektoriui tautinės mažumos kalba.

4. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, rinkiminė informacija teikiama ir rinkiminė kampanija vykdoma valstybine ir tos tautinės mažumos kalba.

18 straipsnis. Teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba.

1. Gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendro gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, gyvenamosios vietovės pavadinimas šalia pavadinimo valstybine kalba rašomas ir tos tautinės mažumos kalba.

2. Gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendro gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, gatvių esančių gyvenamosios vietovės teritorijoje pavadinimai šalia pavadinimų valstybine kalba rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

3. Gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendro gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, valstybinio administravimo ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių gyvenamosios vietovės teritorijoje, pavadinimai šalia pavadinimų valstybine kalba rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

4. Gyvenamojoje vietovėje, kurioje tautinė mažuma sudaro ne mažiau 25 procentų nuo bendro gyvenamosios vietovės gyventojų skaičiaus po paskutinio visuotinio gyventojų surašymo, topografiniai ženklai šalia užrašo valstybine kalba rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.

5. Pavadinimų tautinės mažumos kalba suteikimo būdus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Teisę kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo turi savivaldybės administracijos direktorius arba gyvenamosios vietovės bendruomenė.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS TAUTINIŲ MAŽUMŲ DALYVAVIMAS KULTŪRINIAME, SOCIALINIAME, EKONOMINIAME, POLITINIAME IR VISUOMENINIAME GYVENIME

19 straipsnis. Teisė dalyvauti sprendžiant klausimus susijusius su tautinėmis mažumomis

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę burtis į asociacijas, politines partijas, steigti kitus juridinius asmenis ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, kurie juos liečia bendruomenės, savivaldybės ar valstybės lygmeniu.

2. Valstybės ir savivaldybės institucijos turi sudaryti sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims spręsti ar kitaip išsakyti nuomonę tais klausimais, kurie juos liečia, ir konsultuotis tokioje stadijoje, kad tautinių mažumų teisės būtų efektyviai įgyvendintos, taip pat sudaryti sąlygas dalyvauti vykdant šių sprendimų įgyvendinimą.

20 straipsnis. Tautinių bendrijų taryba

1. Valstybė, siekdama įgyvendinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus, kurie juos liečia, įsteigia tautinių mažumų organizacijų tarybą, kurios pavadinimas – Tautinių bendrijų taryba.

2. Tautinių bendrijų taryba yra patariamoji institucija veikianti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje, kuri atstovauja tautinių mažumų interesams institucijose, dalyvauja teisėkūros procesuose, įvairiose komisijose ir darbo grupėse, atlieka patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės klausimus, teikia pasiūlymus institucijai įgyvendinančiai ir koordinuojančiai valstybės politiką tautinių mažumų srityje dėl politikos tautinių mažumų srityje tobulinimo ir veiklos organizavimo.

3. Tautinių bendrijų taryboje tautinei mažumai atstovauja asmuo (asmenys), – Lietuvos Respublikos pilietis (piliečiai) arba asmuo (asmenys) nuolat gyvenantis (gyvenantys) Lietuvoje, išrinktas (išrinkti) į Tautinių bendrijų tarybą savo bendruomenės nevyriausybinių organizacijų susirinkimuose.

1) Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje viršija 150 tūkstančių žmonių, renkami penki Tautinių bendrijų tarybos atstovai.

2) Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje yra nuo 10 tūkstančių iki 150 tūkstančių žmonių, renkami trys Tautinių bendrijų tarybos atstovai.

3) Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje yra nuo 1 tūkstančio iki 10 tūkstančių žmonių, renkamas vienas Tautinių bendrijų tarybos atstovas.

4) Nuo tautinės mažumos, kurios skaitlingumas pagal paskutinius visuotinio gyventojų surašymo duomenis Lietuvos Respublikoje yra mažesnis nei 1 tūkstantis žmonių, bendrame susirinkime renkami trys asmenys, kurie Tautinių bendrijų taryboje atstovauja tas tautines mažumas.

4. Tautinių bendrijų taryba renkama ne ilgiau nei trijų metų kadencijai.

5. Tautinių bendrijų tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje vadovas.

SEPTINTASIS SKIRSNIS FINANSAVIMAS

21 straipsnis. Finansavimas

1. Valstybės ir savivaldybės institucijos skiria finansavimą tautinei mažumai priklausančių asmenų integracijai, kultūros ir tapatumo išsaugojimui bei puoselėjimui.

2. Savivaldybės institucijos skiria finansinę paramą tautinių mažumų organizacijoms savo nustatyta tvarka.

3. Valstybės institucijos skiria finansinę paramą tautinių mažumų organizacijoms, kurių sąrašą (registrą) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos įgyvendinančios ir koordinuojančios valstybės politiką tautinių mažumų srityje vadovas.

4. Finansavimas, numatytas šio straipsnio 3 dalyje, skiriamas atviro konkurso būdu, kurio taisykles nustato poįstatyminiai teisės aktai.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pareigos

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir gerbti kitų žmonių teises.

23 straipsnis. Valstybės politika ir tarptautinis bendradarbiavimas

1. Valstybės politiką tautinių mažumų srityje prižiūri ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija remdamasi tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais ir norminiais aktais.

2. Lietuvos Respublika bendradarbiauja su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijo¬mis, siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises.

24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 ir 4 dalis, įsigalioja 2013 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 ir 4 dalys įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija iki 2013 m. birželio 15 d. priima šio įstatymo – išskyrus 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 ir 4 dalis – įgyvendinamuosius teisės aktus, o įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 ir 4 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus, – iki 2014 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą