N.Venckienės apkalta: arba pagal proceso nelygiateisiškumą Lietuva krenta žemiau Kambodžos ir Zimbabvės?

187
1
- Reklama -

KT neturi teisės nagrinėti Seimo prašymo dėl Neringos Venckienės apkaltos. KK nuotr.

Kodėl KT neturi teisės nagrinėti Seimo prašymo dėl Neringos Venckienės apkaltos?

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, jeigu jis yra teismas, o ne šiaip įstaiga, gavęs prašymą su paklausimu ištirti atvejį, turi įsitikinti, ar šalys veiksnios, ar gyvos, o gal dingę be žinios, ir nežinoma jų buvimo vieta.

Nes priimtas sprendimas byloje, kurioje asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas, nieko nežino – o teisine kalba žinojimo momentas prasideda sulig procesinių dokumentų įteikimu į rankas, kitaip, per Facebooką ar per skype išgirsta žinia nėra laikoma „žinojimu“ – gali automatiškai pagal asmens skundą būti pripažintas negaliojančiu.

Jau dabar Seimo nutarimas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl apkaltos Neringai Venckienei yra absoliučiai negaliojantis, nes jis priimtas:

1.Neišsiaiškinus, ar Seimo narė Neringa Venckienė gyva.

2 . Ar Neringa Venckienė veiksni ir teisni, ar ji sveika.

3. Ar ji nėra dingusi be žinios.

Be to, Seimas nesiėmė jokių priemonių įteikti kvietimą Seimo narei dalyvauti specialios komisijos posėdžiuose – nes Seimas iš viso nesinaudojo jokiais teisiniais instrumentais: o teisinės pagalbos sutartį su JAV Lietuva turi.

Į beprotišku greičiu sudarytą konstitucinės jurisdikcijos bylą taip pat nėra pateikti Šiaulių apygardos prokuratūros darbo rezultatai: ko ėmėsi prokurorė Nina Raugienė, stengdamasi sužinoti Neringos Venckienės buvimo vietą?

Į JAV neišsiųstas nei vienas teisinės pagalbos prašymas, nėra užsiklausti JAV teismai, ambasados, oro uostai dėl bet kokių įrodymų, susijusių su Neringa Venckiene.

Galų gale, jeigu Neringa Venckienė yra gyva ir sveika, tačiau pasikeitusi tapatybę, nėra užklausti ni FTB, nei CŽV, nei kitos slaptosios tarnybos dėl galimybės sužinoti, ar N.Venckienė pasikeitė tapatybę ir gal dėl šios priežasties nėra pasiekiama.

Taigi, nepadaryti jokie „namų darbai“ – o Seimas kaip kokioje diktatorinėje valstybėje, verčia Konstitucinį Teismą pažeidinėti įstatymus, nors joks save gerbiantis teismas už akių jokio prašymo nenagrinėja, jeigu pareiškėjas neišnaudoja visų įmanomų procesinių dokumentų įteikimo galimybių Tokį pareiškimą, kai pareiškėjas pateikia, nenurodydamas atsakovo buvimo vietos, teismas atsisako priimti nagrinėti.

Visuomenė girdėjo, jog stengiamasi neva informuoti Seimo narės vyrą Aidą Venckų – tačiau pagal konstitucinę teisę, Seimo narės vyras nėra tinkama šalis, nes jis nėra tas pats, kas jo žmona, be to, ji jam nepaliko jokio dokumento, kuris jam leistų atstovauti šioje konkrečioje konstitucinėje byloje, nes jai dingstant be žinios, tokia byla dar nebuvo pradėta.

Be to, remiantis teismų įstatymu bei Konstitucija, teismai laikosi šalių lygiateisiškumo principo. Seimas jau pažeidė šitą pamatinį teisinės ir demokratinės valstybės principą, dabar KT yra verčiamas paminti Konstituciją.

Jeigu KT išnagrinės už akių šitą konstitucinę bylą, jis pats gali būti pripažintas grubiai sulaužęs priesaiką, pažeidęs Konstituciją, ir pačiam KT gali būti pradėta apkaltos procedūra.

Seimo nariai, kurie inicijavo šį klausimą ir balsavo už apkaltos N.Venckienei pradėjimą, galimai patys sulaužė Seimo nario priesaiką, ir normalioje valstybėje jiems būtų pradėtos apkaltos procedūros. Kadangi tokią procedūrą gali pradėti tik Seimo nariai, tai įstatymuose reikia numatyti, kas, daugybei Seimo narių sulaužius priesaikas, gali inicijuoti apkaltą. Kadangi Lietuva – semiprezidentinė valstybė, logiškai išplaukia, jog tokią teisę turi Prezidentė – nes niekas neturi teisės būti teisėju savo byloje.

Taip pat tokią teisę turi mažuma Seimo narių, kurie atsisakė mindyti Konstituciją. Lietuvoje galimai bręsta nauja konstitucinė praktika: jeigu mažuma Seimo narių, kurie nepamynė priesaikos, surašytų savo teikimą dėl anstikonstitucinių veiksmų, kurių ėmėsi dauguma Seimo narių, pažeisdami Konstituciją, ir priimdami nutarimą Seimo nariui, savo kolegai, už akių, net neišsiaiškinus, ar tas Seimo narys gyvas.

Seimo nariai, inicijuodami apkaltą savo kolegei, puikiai žino KT praktiką ir išaiškinimus, jog apkalta Seimo nariui už akių negalima.

Taip pat tai išplaukia iš bendrųjų bylinėjimosi taisyklių, nes teismų sprendimai, kurie priimami asmeniui nedalyvaujant, ir kuriam nepranešta apie bylos nagrinėjimą, yra absoliučiai negaliojantys nuo jų prėmimo – ad initio, ir pagal to asmens skundą bet kada dali būti tokiais pripažinti.

Todėl Seimo nariams persistengus, Konstituciniam teismui reikia nepamesti galvos, atsisakyti priimti nagrinėti tokį teikimą, nes nėra nei apie apkaltos procedūrą, nei apie kreipimsi į KT pranešta teisių ir pareigų subjektui – Seimo narei Neringai Vencienei, ir nesiimta jokių priemonių, kad tai būtų padaryta.

Pabaigai – ištrauka iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimo:

10. Kaip pažymėta, Seimas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti diferencijuotą apkaltos proceso tvarką, yra saistomas apkaltos konstitucinės sampratos. Ši samprata suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame asmens teisių apsaugai teikiamas prioritetas. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Tai įmanoma, tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių,

sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama. Kadangi Seimas, spręsdamas asmens pašalinimo

iš pareigų ar jo mandato panaikinimo klausimą, veikia kaip jurisdikcinė institucija, apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai.

11. Sprendžiant konstitucinės arba kitokios teisinės atsakomybės klausimą minėtieji teisinės valstybės principai realizuojami per asmens, kuriam ši sankcija taikoma, procesines

teises ir jų garantijas. Asmens teisių pripažinimas – būtinas teisės viešpatavimo elementas.“

Taigi – ar Seimo nariai, skubos tvarka kreipęsi į Konstitucinį teismą, kada nors akyse regėjo šitą KT nutarimą – kad Seimas veikia lygiai kaip ir teismas, ir turi paisyti asmens lygiateisiškumo principo, bei nesvarstyti klausimų asmeniui už akių?

O gal Seimo nariams demokratija tiek nesvarbi, jog galima kristi žemiau Kambodžos ir Zimbabvės?

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą