Naujas vėžio gydymo būdas: pirmą kartą Lietuvoje atlikta radioembolizacija

3
9
- Reklama -

sxc.hu nuotr.

Kovo 19 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute pirmą kartą Lietuvoje panaudotas naujas šiuolaikinis kepenų navikų gydymo metodas – radioembolizacija.

Sudėtingą procedūrą atliko VUOI gydytojų komanda – intervenciniai onkoradiologai dr. Mantas Trakymas ir dr. Ramūnas Ambrozaitis, branduolinės medicinos gydytojas radiologas Sigitas Tiškevičius, inžinierius radiochemikas Marius Stalnionis, talkino kolegos iš Vokietijos.

Radioembolizacija – vėžio gydymo metodas, kai atliekama kepenų naviko kraujagyslių embolizacija radioaktyviomis dalelėmis. Tos dalelės, turinčios savo sudėtyje radionuklidą itrį, patenka į kepenų naviką, lokaliai jį apšvitina ir sunaikina.

„Radioembolizacija – tai naujas, mažai pacientą traumuojantis kepenų navikų gydymo būdas, naudojamas, kai paciento negalime gydyti kitais šiuo metu taikomais gydymo metodais, – pasakė dr. M. Trakymas. – Tikimės, kad ši technologinė vėžio gydymo inovacija pagelbės daugeliui pacientų, kurie anksčiau neturėjo vilties pasveikti. Šiems pacientams tai bene vienintelė priimtinausia radikalaus gydymo alternatyva.“

Pasak dr. M. Trakymo, tai kokybiškai naujas etapas Lietuvos onkologijoje. Atliekant radioembolizaciją, panaudojama nauja technologija, kai pro kateterius, įstumtus į kepenų naviko arterijas, suleidžiamos su radioaktyviuoju itriu sujungtos dalelės. Patekęs į naviką radioaktyvusis preparatas jį apšvitina ir sunaikina.

Didelis šios sudėtingos technologijos privalumas yra tai, kad ji leidžia sunaikinti naviką mažiausiai pažeidžiant sveikus audinius. Radioembolizacijos metodas taip pat pasižymi tuo, kad, nepasisekus pirmajai procedūrai, ją galima pakartoti dar kartą, ko negalima daryti taikant kitus gydymo būdus.  Tokią sudėtingą procedūrą atlikti gali tik specialistų komanda, o ne vienas kurios nors srities specialistas.

„Branduolinė medicinos dalis yra tik viena iš tos sudėtingos procedūros dalių, – sako branduolinės medicinos gydytojas radiologas S. Tiškevičius. – Kadangi radionuklidas itris yra atviras jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, jis buvo atgabentas į Branduolinės medicinos skyrių. Čia inžinierius radiochemikas pagal paciento duomenis, naviko dydį, sveikos kepenų dalies dydį apskaičiavo ir paruošė individualią dozę konkrečiam pacientui. Tada paruošta dozė nugabenta į intervencinės radiologijos kabinetą, kur intervenciniai onkoradiologai tiksliai sušvirkštė tą dozę į kepenų naviką.“

Po procedūros radiacinės saugos sumetimais pacientas perkeltas į specialią Branduolinės medicinos skyriaus terapinio poskyrio palatą, kur praleis tam tikrą laiką.

Pasak dr. Ramūno Ambrozaičio, radioembolizacijos procedūra neturi papildomo spinduliuotės pavojaus personalui. „Per kirkšnies arteriją buvo pasiekta kepenų arterija ir taip pasiektos kepenys, – pasakė dr. R. Ambrozaitis. – Prieš tai pacientas buvo išsamiai ištirtas ir nustatyta, kiek kraujagyslių maitina naviką, kiek kraujagyslių išeina iš naviko.“

Pasak dr. R. Ambrozaičio, procedūros metu radioaktyviosios dalelės pateko į naviką ir apie 11 parų vietiškai švitins naviką.

Radioembolizacija yra taikoma Vakarų Europoje, o Baltijos šalyse šis gydymo metodas tik pradedamas taikyti Lietuvoje.

Tikimasi, kad daugeliui pacientų, sergančių pirminiu kepenų vėžiu arba į kepenis metastazavusiu kitų organų vėžiu, šis gydymo būdas suteiks naujų pasveikimo galimybių.

Juventa Sartatavičienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą