- Reklama -

Prof. Ona Voverienė. KK nuotr.

Krizės, kaip ir pralaimėjimai, parodo mums, ką padarėme klaidingai ir ko dar turime mokytis, kad galėtume pasiekti tikslą. Joseph Kirshner

Po kelis dešimtmečius trukusio šaltojo karo tarp Rytų ir Vakarų ir ilgo politinio chaoso byrant ir subyrėjus komunistinei imperijai, atėjęs į Rusijos valdžią V.Putinas politinę situaciją Rusijoje, o vėliau ir ir visą geopolitinę situaciją Europoje kardinaliai pakeitė. Jis sugrąžino Rusiją į Antrojo pasaulinio karo pabaigą, kai Rusija tapo nugalėtoja, užvedė ir paleido maksimaliu pajėgumu dirbti galingiausią pasaulyje politinę agitacinę-propagandinę mašiną, kuri be perstojo diena iš dienos kartoja: „Štai kokia puiki buvo mūsų sistema, kuri atnešė mums pergalę. Rusija tapo lygiaverte didžiosioms pasaulio galiūnėms valstybe“. Per savo valdymo laikotarpį V.Putinas daug pasiekė – į Rusiją ir Europą grįžo Stalino dvasia.

Pasaulis – dviejų valstybių įtakos zonose

Prof. Fransuaza Thom teigia, kad daugelis prancūzų (ir ne tik prancūzų) yra įsitikinę, kad dabartinis pasaulis yra padalintas į Amerikos įtakos zoną ir Rusijos įtakos zoną, tarsi kitų valstybių ir nebūtų. Prancūzijoje laisvė jau seniai nustojo būti vertybe. Didžiosios Europos galybės – Prancūzija ir Vokietija paralyžiuotos socializmo. Italija ir Ispanija eina jų keliu, o Graikija jau komunistų suvirškinta. Niekas ten nenori dirbti, tik linksminasi gatvių mitinguose, streikuose ir riaušėse, naikindami valstybės ir žmonių turtą. Ir tai tęsiasi mėnesių mėnesiais.

Prancūzija ir Vokietija – abi pripažįsta, kad pasaulio geopolitikoje V.Putino iniciatyva pagrindinėmis varžovėmis vėl tapo Amerika ir Rusija. O Europoje rusai vaikšto kaip po savo kiemą. Nuvalęs nuo Stalino dvasios laiko dulkes ir naudodamas stalinistinius bendravimo metodus, V.Putinas Europoje užvaldo valstybę po valstybės. Kaip rašytojas Jonas Mikelinskas savo knygoje „Niurnbergo šešėlyje“ (V., 2009) rašė apie Stalino elgesį Teherane ir Jaltoje , Vakarų valstybių vadovai V.Čerčilis ir D.Ruzveltas, „susidūrę su hipnotizuojančiu budelio, tarsi kokios barškuolės gyvatės žvilgsniu, kaustančiu gyvūno judesius ir protus“ tapo „ne tik raudonosios armijos ginklanešiais, bet ir Stalino trubadūrais“.

Hipnotizuojančiu žvilgsniu pažvelgus

To hipnotizuojančio Stalino žvilgsnio neatlaikė ir kitas Amerikos prezidentas H. Trumenas Potsdamo konferencijoje. Ir V.Čerčilis, ir D.Ruzveltas, ir H.Trumenas atidavė Rusijai net ir tai, kas jiems patiems niekada nepriklausė.

Todėl šiandien nėra pagrindo stebėtis, kad po teheranų, jaltų, potsdamų ir niurnbergų Vakarų žmonės, išprievartauti savo vadų ir sovietinio komunizmo, iki šiol gyvena tokiame pasaulyje, kuriame viešpatauja nugalėtojų moralė ir dvejopo reiškinių vertinimo standartai – Jupiterio ir jaučio teisė, pagal kurią – tiesa yra tai, kur yra jėga. (O. Voverienė Naujas žvilgsnis į Niurnbergo procesą. // XXI amžius. – 2010, geg.26).

„Virvės“ pranašystė pildosi

Dr. Leonidas Donskis, pasidairęs nuo aukštų Europos bokštų, savo straipsnyje cituoja Lenino pranašystę, „kad jiems (Rusijai) naudingi idiotai (Vakarai) patys nuvys sau virvę, kuria ir bus pakarti“ (Leonidas Donskis Ar Rusija pakirs ES ir NATO eilių solidarumą? // Lietuvos Aidas. – 2010, birž.19).

Dabar ta pranašystė jau pradeda pildytis. Kaip plačiai informavo mūsų spauda, Prancūzija Rusijai parduoda strateginę puolamąją ginkluotę, kartu su 4 laivais „Mistral“, gelbėdama su bankrutuojančias laivų statyklas ir „sykiu siekdama atimti strateginės partnerystės su Rusija monopoliją iš Vokietijos, taip pat ES ir NATO narės“ (L.Donskis. Ten pat).

Taigi Prancūzija ėmė modernizuoti vienos iš dviejų XXI amžiaus galingiausių valstybių ginkluotę. „Kas tai, – klausia straipsnio autorius – beprotybė ar išdavystė? Juk ES ir NATO narių solidarumo pakirtimas ir visko pervedimas į dvišalius valstybių santykius ir yra didžioji Rusijos siekiamybė“ (L.Donskis Ten pat).

Filosofui kol kas nelabai aišku: ar tai prancūziškasis išskirtinumo siekis, ar tai jau atviras tarnavimas Rusijai, stiprinant jos karinę galybę. (prieš Ameriką!). Rašytojui J. Mikelinskui – aišku: tai Stalino dvasios paralyžiuojanti įtaka prancūzams.

O Rusija, praturtėjusi iš dujų ir naftos eksporto, tas lėšas naudoja ne savo badmiriaujančių žmonių gerovės kėlimui, o moderniai ginkluotei iš Izraelio, Olandijos, Prancūzijos ir kitų NATO šalių pirkti. Vadinasi, Vakarai vardan savo trumpalaikių tikslų ir ekonominės naudos ginkluoja Rusiją jos galimam konfliktui su Amerika ir NATO rytoj, o šiandien – su Gruzija, Moldova, kas žino, gal ir su Baltijos šalimis.

Vokietija, paralyžiuota socializmo ir šrioderizmo, jau seniai tapo istorine Rusijos ir jos imperinės politikos ištikimiausia rėmėja Apie tai labai įtikinamai rašė politologas antikomunistas Vilius Bražėnas savo straipsnyje “Kodėl nežygiavo vokiečiai? (Lietuvos Aidas. -2010, geg. 29, p. 1,3). Iš čia ir skubi Vokietijos ekonominė parama komunistinės ideologijos “suvirškintai” Graikijai.

Akivaizdu, kad Vokietija ir Prancūzija rimto ir sunkiai išvengiamo Rusijos ir Amerikos politinio konflikto atveju, liks Rusijos įtakos zonoje, per daug įklimpusios ekonominės naudos išskaičiavimuose ir supančiotos ekonominio “dvišalių sutarčių”voratinklio.

Apie ką reikėtų gerai pagalvoti

Mums belieka tik pasidžiaugti ir padėkoti Dievui, kad dvidešimt metų turėjome sąlyginę ramybę dėl pavojų iš išorės ir galėjome ją panaudoti tam, kad, kaip rašo L.Donskis, “mūsų valstybė atsistotų ant kojų ir mes galėtume kurti savo ateitį patys” (Ten pat).

Taip pat reikėtų ne burnoti dėl materialinių skriaudų, o padėkoti mūsų Prezidentei, buvusiai Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir buvusiam Premjerui Andriui Kubiliui už pasiaukojimą, atsisakius asmeninių ambicijų, siekiant išlaikyti mūsų valstybę stabilią, po socialdemokratų savo klanui surengtos tautiečių skurdo sąskaita “puotos maro metu”.

Kai kyla pavojus pačiam “ Europos Sąjungos projektui, NATO ir atlantizmui – patiems moderniųjų Vakarų saugumo pamatams” (L.Donskis. Ten pat), mums reikia gerai pagalvoti, kaip išsaugoti mūsų valstybę.

Geopolitinė situacija kardinaliai keičiasi

Laimėjus Ukrainoje prorusiškoms jėgoms, ir Rusijai jau baigiant per trumpą laiką Ukrainą “suvirškinti”, geopolitinė situacija Europos Rytuose vėl kardinaliai keičiasi. Neabejotinai, visas dabartinis Rusijos militaristinis potencialas ir jėgos struktūros, kurios buvo ruošiamos Rusijos karui su Ukraina Kryme, apie ką garsiai buvo prašnekęs vienas talentingiausių Rusijos žvalgybininkų Antonas Surikovas (1961-2009) ir dėl to buvo nužudytas, bus dabar permesti Gruzijos užkariavimui. Jo duomenimis, “… karas Gruzijoje vėl neprasidėjo tik todėl, kad JAV viceprezidentas Joe Bidenas pranešė apie ryžtingą JAV poziciją, kuri išgąsdino Kremlių” (Rima Krupenkovaitė. Kas Rusijoje įtakingiausias? // Lietuvos žinios. – 2010, birž.3, p.7)

Lietuvos diskreditacija – bedantis Seimas

Toks chaosas ir išglebimas, kokį dabar matome Seime, diskredituojantis ne tik Seimą, bet ir visą mūsų valstybę pasaulio akyse, kai mėnesių mėnesiais Seimas murkdosi dviejų chuliganų nešvarių marškinių skalbime, komisijose ir diskusijose, demonstruodamas visišką Seimo bejėgiškumą ir gėdingą bedantystę, o borisoviniai-uspaskiniai ir tomaševskiniai politiniai šeškai smardina visą Europą šmeižtais prieš Lietuvą, ir niekas tai nedrįsta įvardinti, kaip valstybės interesų išdavystę, ilgiau tęstis negali.

Akivaizdu, kad tokio bedančio Seimo mums nereikia. Ir tai juk ne tik šio Seimo kadencijos valdančiosios daugumos bėda, bet ir visų iki šiol buvusių Seimų.

Matyt, kad iki parlamentinės demokratijos dar nesame pribrendę. Tai gal, jos dar ir nereikia? Gal žymiai tikslingiau būtų įvesti prezidentinį valdymą, pataisius Konstituciją referendumu?

Kas nuteikia viltingai?

Viltingai nuteikė Prezidentės atgaivintas, buvęs populiarus Lietuvoje pirmajame atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetyje, politinis “3 plius 5: Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimo” projektas..

Jo strateginės kryptys: energetikos ir transporto jungtys, žmonių ryšiai ir aplinkosaugos plėtra – dabar Lietuvai pačios aktualiausios. Patraukliai atrodo ir VILNIAUS DEKLARACIJA, kurioje, pagal projektą “3 plius 5” (Lietuva, Latvija, Estija plius Suomija, Švedija, Norvegija, Danija ir Islandija) iki 2020 metų “įsipareigojama gerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, siekti pažangos skatinant investicijas, integruoti energetikos rinką, plačiau vartoti atsinaujinančius energijos išteklius, veiksmingai spręsti nedarbo, socialinės atskirties ir nelygybės darbo rinkoje problemas” (Roberta Tracevičiūtė. Ateities vizijos reikalauja susitelkti // Lietuvos žinios. – 2010, birž. 3, p. 2).

Pirmas darbas – išravėti piktžoles iš Seimo

Viltingas mūsų politikos posūkis skatina pirmiausiai išravėti piktžoles iš Seimo, sutvarkant jo statutą ir įstatymus taip, kad žmonės, sėdintys aukštame stikliniame akvariume, į kuriuos žiūrima per padidinamąjį stiklą, elgtųsi taip, kaip dera tokio rango pareigūnams; nediskredituotų ir šios institucijos, ir visos Lietuvos pasaulio akyse, neardytų mūsų valstybingumo pamatų, kaip dabar daro, kai kurie, iš apačios puikiai matomi seimūnai, o pažeidę Seimo orumą ir rimtį seimūnai būtų tuojau pat ir negailestingai šalinami iš jo, kaip sukėlę konfliktines situacijas, trukdančias Seimo darbui.

Inteligentiškas liberalus ištižimas Seime ir kitose valdymo institucijose – dabar yra pats pavojingiausias piktybinis auglys, galintis pražudyti visą mūsų valstybę.

prof. Ona Voverienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!