- Reklama -

Legendiniam rašytojui Vytautui Petkevičiui (1930-2008) gegužės 28 d. sukanka 85. Nuotr. iš L.Petkevičiūtės archyvo
Mudu su Viktoru Čmiliumi ruošiamės pirmajam rašytojo Vytauto Petkevičiaus vardo Lietuvos vaikų šachmatų turnyrui. 2013 gegužės 26 d.
Nugalėtojai, be kitų dovanų, gauna gražių ir naudingų knygų
Kruopščiai ruošėsi ir šventės rengėjai
Šauniausi – ne būtinai didžiausi. Vytautas Petkevičius visad mėgo kartoti: „Nežiūrėk, kad mažas, o žiūrėk, ką nešas!“

Ir vėl gegužis, vėl žydi sodai, ir vėl gegužės 28. Tą dieną šįmet rašytojui Vytautui Petkevičiui (1930-2008) sukanka 85.

Negana to, pernai suėjo 50 metų, kai pasaulį išvydo nemari jo knyga „Gilės nuotykiai ydų šalyje“, kuri per tą laiką tapo viena labiausiai skaitomų, sulaukė šešeto leidimų Lietuvoje ir buvo išversta į visą pluoštą kitų kalbų, tarp jų – rusų, latvių, estų, ukrainiečių, uzbekų, bulgarų, armėnų, gruzinų.

Šias dvi gražias sukaktis daiktan suliejus gimė graži, pavasariška šventė, kuriai pamatas padėtas dar 2013. Būtent tais metais, atitokus po rašytojo netekties ir visų užgriuvusių nelaimių, prisiminus jo linksmą, veržlų būdą, jo žaismingą, valiūkišką „gyslelę“ vaikams ir gražiausią jiems skirtą kūrybos gėlyną – nepakartojamus „Gilės nuotykius“ (1964), „Sieksnį Sprindžio vaiką“ (1966), „Miką Pupkų“ (1969), „Kodėlčių“ (1974), „Molio Motiejų, žmonių karalių“ (1978) bei visą pluoštą kitų, apėmė noras jo gimtadienius, kaip ir jam gyvam esant, paminėti džiugiai ir šviesiai, prasklaidžius tuos niūrius debesis, kurie paskutiniais gyvenimo metais buvo tirštai aptraukę šiaipjau giedrą ir spindulingą Rašytojo padangę.

Bemąstant, kaip čia deramai pagerbus Vytauto Petkevičiaus pamėgtus dalykus (proto aštrumą, vaikus, gegužio žiedynų vainikus bei kūrybos džiaugsmą) ir praskaidrinus jo vardą užgulusias slogias nuotaikas, radosi savitas ir kiek netikėtas sumanymas kasmet gegužės pabaigoje rengti Vytauto Petkevičiaus vardo vaikų šachmatų turnyrus skambiu pavadinimu „TEGYVUOJA VAIKAI, ŠACHMATAI IR KNYGOS!“ – juk be kita ko, Rašytojo būta ir neblogo šachmatininko, „vertusio ant menčių“ ne vieną meistrą.

Šio sumanymo tėvas ir parengėjas – Šiaulių miesto šviesuolis, nusipelnęs Lietuvos treneris Viktoras Čmilis, išugdęs nemažą būrį šachmatininkų, tarp jų ir savo dukrą Viktoriją Čmilytę, šachmatų didmeistrę bei 2011 metų Europos moterų šachmatų čempionato nugalėtoją.

Pirmajam turnyrui sėkmingai praėjus Šiauliuose, jau kitais, „Gilės“ pusamžio metais, šiai nemariai knygai pagerbti sukūrėme „Gintarinės gilės“ garbės ženklą, kurio šūkis – rašytojo Vytauto Petkevičiaus pamėgtas priežodis „IŠ MAŽOS GILĖS DIDIS ĄŽUOLAS IŠAUGA!“ Tą nepaprastą, ilgus metus giliai širdy išnešiotą apdovanojimą skiriame šauniausiems ir gabiausiems. Kas kartą jį įteikiant giedama tam tikra „Gintarinės gilės“ giesmė, o apeigoms pasibaigus – Vytauto Petkevičiaus iškilmių giesmė, jo itin mėgta 1863 metų sukilėlių daina.

Šiais, 2015 metais greta Lietuvos vaikų šachmatų turnyro išaugo dar viena rašytojo Vytauto Petkevičiaus kūrybos ąžuolo šaka – jo vardo Lietuvos vaikų rašinio ir piešinio varžybos, skirtos „Gilės nuotykiams“ apdainuoti. Jas paskelbus mažieji prirašė kalnus rašinių, pripiešė antra tiek piešinių, sukūrė knygų, o Šiaulių vidurinės mokyklos antrokai – netgi filmą!

Visas tas gėrybes apžiūrėsime ir įvertinsime gegužės 30 dieną Naisiuose, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Mat tenai ugningą ir kibirkštingą, kaip ir pats Rašytojas, mūsų šventę drauge su apeigomis, parodomis, dainomis, šokiais ir žaidimais mielai sutiko priglausti ir paremti dar vienas puikus mūsų gimtinės sūnus, šviesuolis ir garsus Lietuvos geradaris, fondo „Švieskime vaikus“ įkūrėjas ir Lietuvos šaškių federacijos prezidentas Ramūnas Karbauskis. Šventė nuo ryto 11 truks visą dieną ir baigsis vakarone prie laužo.

Taigi laukiame visų, kas nepatingės atvažiuoti Naisiuosna ir į vešlų Vytauto Petkevičiaus kūrybos ąžuolyną pasodinti savo gilę – kad ir mažytę.

Prisiminkime Rašytoją buvus žvalų, gyvenimo džiugesio kupiną kūrėją, šmaikščiu sąmojumi ir širdies karščiu šildžiusį bičiulius, artimuosius ir tautą. Nepamirškime visi išvien, kas tik gyvas, gerais darbais ir giedromis mintimis paminėti šviesaus Rašytojo vardo – tegu jis ir toliau teikia mums vilties ir moko dvasios tvirtybės.

Baigdama norėčiau paklausti Rašytojo „gimtosios“ rašytojų sąjungos ir visos kultūrinės Lietuvos „terpės“: negi niekas taip ir nesusiprotės deramai pagerbti vieno iškiliausių mūsų tautos dvasios didžiūnų? Negi tik mudu su ponu Viktoru ir būriais Lietuvos vaikų tepaminėsim šią gražią sukaktį?

Liudmila Petkevičiūtė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!