Sociologai: apklausos nėra skirtos prognozuoti rinkimų baigtį

19
2
- Reklama -
(KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas Rimantas Rauleckas
KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas Rimantas Rauleckas

„Dalis rinkėjų nebalsavo, kita – kaip tik balsavo (mobilizavosi), o dar dalis neapsisprendusiųjų apsisprendė paskutiniu momentu“, – komentuodamas apklausų neprognozuotą ir daugeliui netikėtą JAV prezidento rinkimų rezultatą teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto tyrėjas Rimantas Rauleckas.

Pasak jo, panašiai galima aiškinti ir neseniai įvykusių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rezultatų prasilenkimą su prognozėmis: žinodami pirmojo turo rezultatus, Valstiečių ir žaliųjų partijos gerbėjai mobilizavosi, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – atsipalaidavo.

Vaidas MorkeviciusR. Raulecko kolega, KTU tyrėjas Vaidas Morkevičius primena, jog Hillary Clinton surinko daugiau rinkėjų balsų (47,7 proc.) nei jos konkurentas rinkimuose Donaldas Trumpas (47,5 proc.), tačiau rinkimų baigtį lemia ne tik rinkėjų balsai, bet ir rinkimų sistemos. D. Trumpas JAV prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 279 rinkikų kolegijos balsus, H. Clinton pralaimėjo, surinkusi 228.

„Kaip, kad Lietuvoje daugelis linkę pamiršti, kad partijų rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo konservatoriai (balsai išsidėstė daugmaž taip, kaip prognozuota nacionalinėse apklausose, jei žiūrėtume į bendrąsias tendencijas), taip pat ir JAV, daugiausiai balsų surinko tas kandidatas, kurį ir nurodė apklausos, tiesiog tai nėra išrinktasis prezidentas. Ir tai įvyko tikrai ne pirmą kartą istorijoje“, – teigia V. Morkevičius.

Pasak jo, nacionalinės apklausos, dėl rinkimų sistemų ypatumų, tiesiog nelabai tinka prognozuoti „kas gaus valdžią“.

Paklaida išlieka visada

Patys sociologai teigia nepasitikintys apklausomis 100 procentų – pasak jų, net ir gerai atlikta apklausa turi statistinę kelių procentų paklaidą, o 5 proc. tikimybė, kad rezultatai bus netikslūs visada išlieka.

„Jei norime pasitikėti apklausa, turime žinoti, kaip ji buvo atliekama, o ne tik analizuoti surinktus duomenis. Prastai atliktos apklausos gali būti dėl respondentų atrankos procedūros pažeidimų, prastai suformuluotų, nevienareikšmių klausimų ir panašiai“, – teigia R. Rauleckas.

KTU Socialinių humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Viešosios politikos ir administravimo instituto mokslo darbuotojo V. Morkevičiaus teigimu, apklausos yra tik tam tikras indikatorius, kuris rodo tendencijas. Galutinius faktinius rezultatus lemia daugelis veiksnių, susijusių su rinkimų sistemomis, rinkėjų nusiteikimu eiti balsuoti ir panašiai.

„Skeptiškai žiūriu ne į sociologines apklausas, bet į partijų ir politikų populiarumo tyrimus, rinkimines apklausas. Jei tendencijos labai aiškios, tai rinkimus ir laimi tie, kas „turėtų“. Tačiau taip būna ne visada“, – teigia V. Morkevičius.

Būtų naivu tikėtis nuspėti ateitį

Paklausti, kodėl šiemet stebime ypatingą apklausų neatitikimą realiems rezultatams, sociologai šio fakto nesureikšmina – apklausos negali būti tikslios 100 procentų.

„Apklausų ir rinkimų rezultatų atitikimas priklauso nuo neapsisprendusiųjų dalies ir jų elgesio, visuomenės nuomonės kitimo paskutinėmis dienomis prieš rinkimus, rinkėjų grupių aktyvumo, jų gaunamos informacijos apie preliminarius balsavimo rezultatus, apklausos atlikimo techninės „virtuvės“, – komentuoja R. Rauleckas.

Pasak tyrėjo, apie 10–20 proc. apklausos dalyvių sudaro neapsisprendusieji, kas iš esmės rezultatus gali paveikti nenuspėjamai, o šimtaprocentinių teorijų ar metodų nuspėti, kaip elgsis neapsisprendusieji, nėra. Be to, sociologas teigia, jog skirtingos rinkėjų grupės balsuoja nevienodai aktyviai.

„Rinkėjų elgesys yra lemiamas psichologinių veiksnių: jie gali neiti balsuoti už savo kandidatą, kuriam pranašaujama pergalė, arba mobilizuotis, nusprendę, kad kandidatui iki pergalės trūksta nedaug balsų“, – teigia KTU tyrėjas.

Pasak jo, tuo būtų galima iš dalies paaiškinti Lietuvos Seimo rinkimų baigtį. Sociologas teigia, kad tikėtis visiškai tiksliai numatyti ateitį praktiškai neįmanoma.

„Visos prognozės remiasi prielaidomis. Galima sakyti, kad reikia geresnių duomenų, geresnės teorijos apie rinkėjų elgesį. Iš tiesų– reikia daugiau investuoti į prognozavimą. Tačiau dėl žmonių elgesio ir ateities įvykių neapibrėžtumo, naivu tikėtis 100 proc. nuspėti ateitį“, – teigia R. Rauleckas.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą