V. Mazuronis: lietuviai turtingi – kasmet išmeta maisto už 300 eurų

24
2
- Reklama -

Valentinas Mazuronis. KK nuotr.

Pastangos mažinti maisto atliekų kiekius visoje Europoje yra fragmentiškos ir nekryptingos, o akcijas ir projektus dažniausiai inicijuoja tik nevyriausybinės organizacijos ir atskiros bendruomenės, trūksta valdžios institucijų įsitraukimo. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis. Politikas kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas atsakyti į opiausius maisto atliekų problemos klausimus.

„Maisto atliekos generuojamos visose maisto tiekimo grandyse, kai kur jų neįmanoma išvengti. Kreipiausi į Europos Komisiją klausdamas, kokių veiksmų ketinama imtis, kad būtų žymiai sumažinti išmetamo maisto kiekiai ir kada bus nustatyta bendra ES politika šiuo klausimu?“, – sako V. Mazuronis.

Europos Komisijos duomenimis, ES iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto, o kiekvienas namų ūkis dėl to netenka apie 300 eurų.

Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų. „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų.

Visgi namų ūkiuose susidaro tik 19 proc. maisto atliekų. Likęs maistas prarandamas žemės ūkio, maisto pramonės ir prekybos sektoriuose.

„Kovojant su šia problema labai trūksta tikslesnių stebėsenos ir apskaičiavimo sistemų, metodikų. Dauguma skaičių dabar gaunami apklausų būdu. Tačiau tai tik pirmas žingsnis. Manau, kad reikalinga bendra ES strategija kovoti su maisto švaistymo problema ir reikalingi finansinės paramos mechanizmai, kurie būtų nukreipti į efektyvesnį maisto naudojimą visoje maisto pasiūlos grandinėje, nes negalima visos problemos suversti ant vartotojų pečių – namuose išmetama tik iki penktadalio maisto“, – teigia V. Mazuronis.

Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūvantis maistas išskiria anglies dioksidą ir nuodingas metano dujas. Pastarosios teršia atmosferą 20 kartų stipriau nei CO₂ ir tuo smarkiai aštrina klimato atšilimo problemą.

Be to, gaminant maisto produktus naudojamas iškastinis kuras, trąšos ir gėlas vanduo. Vienam kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, kilogramui duonos – 1827 litrai.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą