VPT kerpa „Lietuvos pašto“ ir reklamos agentūros bambagyslę [Įžvelgia ir sisteminės ydingos praktikos, todėl tarsis su rinka]

4
22
- Reklama -
VPT duomenimis, visus „Lietuvos pašto“ rengtus viešuosius reklamos agentūros paslaugų pirkimus nuo 2010 metų laimėdavo viena ir ta pati bendrovė. KK nuotr.
VPT duomenimis, visus „Lietuvos pašto“ rengtus viešuosius reklamos agentūros paslaugų pirkimus nuo 2010 metų laimėdavo viena ir ta pati bendrovė. KK nuotr.

Per šešerius metus – šeši „Lietuvos pašto“ viešieji pirkimai reklamos paslaugoms pirkti, vienas laimėtojas bei šešios jo sutartys su „Lietuvos paštu“ už bendrą 1,6 mln. eurų sumą. Dar vieną, jau šiemet vykdytą, analogišką pirkimą už 289,6 tūkst. eurų Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nutraukti, konstatavusi, jog „Lietuvos paštas“ neišsiaiškino perkamų paslaugų poreikio bei apimčių ir nustatė netinkamas bei nepagrįstas kainodaros taisykles.

VPT duomenimis, visus „Lietuvos pašto“ rengtus viešuosius reklamos agentūros paslaugų pirkimus nuo 2010 metų laimėdavo viena ir ta pati bendrovė – „Lukrecijos reklama“ (2010 m. – pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“). Šiemet vykdytas naujas pirkimas patikrintas gavus pretenziją.

„Labiausiai šiame pirkime užkliuvo kainodara, kuria vadovaujamasi: reklamos paslaugos perkamos nenurodant bent preliminarių apimčių ir kiekių, remiamasi tik agentūros nurodytais valandiniais darbuotojų įkainiais, nebandant apsibrėžti, kiek konkrečiai galėtų kainuoti vienas ar kitas agentūros sukurtas produktas, suteikta paslauga“, — sako Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė. Pasak jos, iš pirkimo sąlygų neaišku nė kiek konkrečių reklamos paslaugų ketinama pirkti. Dauguma reklamos priemonių ir paslaugų, ypač kai jos įmonės veikloje naudojamos nuolat ir ne pirmus metus, gali būti objektyviai įvertintos, numatomos, nurodant fiksuotus kaštus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti paslaugų kainodarą. VPT vertinimo išvadoje konstatuojama, kad „Lietuvos paštas“ tuo tarpu pasirinko neaiškią ir ydingą kainodarą, taip sudarydamas sąlygas tiekėjui piktnaudžiauti, o paštui – permokėti už suteiktas paslaugas.

Minimo pirkimo sąlygose taip pat įtrauktas komisinis mokestis už trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas, tačiau nenurodomas nei tokių paslaugų poreikis, nežinoma ir nevertinama jų kaina, tad „Lietuvos pašto“ įsipareigojimas pažeidžia skaidrumo principą ir sudaro prielaidas neracionaliam lėšų panaudojimui.

„Vertindami šį pirkimą, įžvelgėme ir sisteminės ydingos praktikos, perkant reklamos paslaugas, tad kviesime rinkos dalyvius diskutuoti, kaip jas reiktų pirkti, kad atitiktų perkančiųjų organizacijų poreikius ir viešiesiems pirkimams taikomus reikalavimus“, – teigia D. Vilytė.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą