Šis straipsnis prieinamas tik prenumeratoriams
Ką reiškia visuomenei MOKYTOJŲ STREIKAS? Ar reikia jį palaikyti ir prie jo jungtis?
Ada Sabaitytė
Mokytojai – tas visuomenės sluoksnis, kuris yra kildinamas iš senųjų baltiškų žynių. Gal net ne kildinamas, o visuomeninę senosios žynystės veiklą kryžiuočiai perdavė naujai sukurtam dirbtiniam visuomenės dariniui, kuriame puikiai tarpsta mokslininkai, gydytojai ir mokytojai.
Mokytojai, kaip ir kiti jų kolegos, tapo žynių pakaitalu ir labai abejotinu pakaitalu. Kodėl? Visų pirma todėl, kad šitai, dirbtinai sukurtai žynių grupei Dievas buvo pakeistas kryžiuočių atneštu naujuoju dievu – auksu, kuris šiuo metu, jau yra pakeistas spalvotais popieriukais, kurie vadinami pinigais.
Kryžiuočiai ir iš jų kilę jėzuitai labai teisingai paskaičiavo, kad mokytojų vaidmuo visuomenėje yra labai svarbus, nes žmonės, dirbantys su jaunimu, vaikais, formuoja ateinančios kartos pasaulėžiūrą. Tai, ko vaikai mokomi šiandieną, nulemia visuomenės gyvenimo kokybę ir Valstybės likimą po 20-30 metų. Todėl buvo ir tebėra labai svarbu užvaldyti šį visuomenės sluoksnį – ir turi raktą į ateitį!
Šioje vietoje norisi paklausti: kažin, ar visi mokytojai tai supranta? Ką matome šiandien? Mokytojus, praradusius bet kokią dvasią ir labai trokštančius pinigų.
Sakysite, apsirinku? Nemanau. Šį mano teiginį patvirtina pastarųjų savaičių įvykiai.
Visi žinome, kad mūsų visų PONAS Slušnys su savo miela žmonele už papildomą užmokestį iš biudžeto sukūrė veiksmingą vaikų „tvirkinimo“ programėlę, tačiau moksleivių tėvai ėmė prieštarauti šiam versliukui. Švietimo ir mokslo ministerija tuo tarpu „buldozeriu“ stumia saldžiosios Slušnių porelės kūrinuką.
Kilusį triukšmą Lietuvos gauleiteriai gesina pagal geriausias demokratines tradicijas. Jiems, be abejo, padeda didieji propagandistai: TV3, delfiai, Garbačiauskaitės LRT ir visi kiti užsienio korporacijų šeriami didesni ir mažesni propagandinio – agitacinio pasaulio rykliai ir rykliukai.
Tikslas yra vienas: visuomenė privalo suėsti tą Slušnių porelės paruoštą šlamštą ir per jėgą jį sušerti savo vaikams!
Taigi, tėvams sunkiai sekasi laikyti savo pozicijas, nes prieš juos visu pajėgumu paleista valstybinės prievartos mašina.
Be to, reikia nepamiršti, kad mūsų visų PONAS Slušnys yra psichologas, todėl panašu, kad jis, veikiausiai pritaikė dar ir psichologinį nokautą – kai atrodo, jog viskas einasi ramiai ar bent jau apyramiai, staiga – Rugsėjo 1-oji ir opa! Konservatorių partijos parengta vaikų „tvirkinimo“ programa įmetama į mokyklų programas!
Tėveliai bando protestuoti. Ką tuo tarpu daro mokytojai – visuomenės šviesuliai – žyniai? Jie, be abejo, irgi sujunda – sukrunta ir ima reikalauti – ko? Na, žinoma, – pinigėlių – pinigų!
Taip, šioje situacijoje mokytojams tikrai reikia duoti daugiau pinigų. Pinigų! Pinigų!! PINIGŲ!!! Tik to jiems ir reikia? Pasirodo, kad taip.
Pagal jų šiandieninius reikalavimus ir pageidavimus, aišku, kad didžioji šito visuomenės sluoksnio dauguma vaikams dėstys bet ką ir mokys bet ko be jokių skrupulų: kokia nors narkotikų programa – prašom – išmokys, kad tik tų pinigų gavus! Tvirkinti vaikus? Labai prašom! Mes pasiruošę, tik reikia „rankelę pazalatyti“.
Viską jie pasiryžę daryti tie vadinami mokytojai, bet kokias niekšybes, kad tik gautų kokį euriuką.
Kaip matome šiandien, jie viską padarys: ir vaikus tvirkins, ir narkotikus reklamuos – kodėl gi ne? O kai ateis laikas ir bus sekantis nurodymas, tai agituos vaikus pakeisti lytį, be tėvų žinios, ir nusižudyti gal paskatins – nelygu kokios bus „mokymo programos“ ir pagal kokį vakarietišką projektą kokie iškrypėliai lieps dirbti su vaikais!
Taigi, girdime, kad pedagogų profsąjunga grasina streiku ir streikuoja. Girdime jų reikalavimus. Reikalavimai labai svarūs: duok euriuką! Euriuką duok! Į visa kita nusispjauti šitiems žyniams – apsimetėliams. Ak, taip! Dar vienas siekis vis tik yra: sumažinti darbo krūvį.
Tuo tarpu apie ,,naująsias mokymo programas“ tie pedagogai, kaip suprantu, tik tiek rūpinasi, jog… ,,nėra metodinės medžiagos“! Tik tiek. Na, galbūt, dalis gal paburbės, kad „nesąmonė“, kiti išvis nekreips dėmesio, o dauguma sakys, kad valdžia liepia – nėr kur dėtis – reikia tas programas varyti į vaikų galvas – juk šaikai reikia naujų bartoševičių ir naujų bartoševičių aukų, be to reikia ir naujų narkotikų naudotojų. Po tokių mokslų jų turėtų atsirasti daugiau, nei pakankamai.
Streikas – tik dėl pinigų, bet ne dėl „mokymo programų“
Taigi, streikas streiku, bet reikalavimai tikrai neatitinkantys esamos tikrovės: mokytojai – tik įsiklausykite, apie ką mes kalbame– apie mokytojus! – nestreikuoja dėl tiesiog nusikalstamų „mokymo programų“, nes jiems tai nerūpi. Jie nekalba ir neprotestuoja prieš vaikams žalingas programas, o tik kaukia unisonu: pinigųųų, pinigųųų – duokite daugiau pinigųųųų!
O kai taip, tai kokia nors garbanė iš ministerijų, jiems atsako:
-Jūs dainuojat negerai: per storai ir per plonai! – Ir pinigų neduoda.
O ir kam duoti pinigų tokiems žmonėms, kurie nusirito nuo mokytojų iki pedagogų* lygmens. Juk pedagogai, pagal savo prigimtį, ir be tų didelių pinigų dirba ir dirbs iš peties, griaudami vaikų ateitį ir gyvenimus?
Čia norėčiau prisiminti visokias medicininių kaukių istorijas, kai vaikams šitie patys veikėjai tiek pripūtė vėjų į galvas, kad, kai jau nereikėjo kaukių nešioti, ilgiausiai su jomis vaikščiojo tik prigąsdinti senoliai (ir tai ne visi) ir moksleiviai! Baisu buvo žiūrėti.
Taigi, pedagogų kelrode žvaigžde tapo EURAS ir jų darbo tikslas bet kokiais būdais gauti tą Eurą. Dėl papildomo euro gavimo visa ta šauni ir edukuota publika pluša vykdydama visas aukščiau esančių užgaidas, kad ir kaip jos prasilenktų ne tik su mokytojų išsilavinimu, bet ir su sveiku protu. Vadinasi, tikrai atplaukėme!
Kadangi gyvename tokiu metu, kai yra labai sutrumpėjusios priežasčių – pasekmių grandinės, tai viskas, kas anksčiau buvo paslėpta, dabar labai greitai atsiskleidžia. Įsivaizduokime tokį neįtikėtiną dalyką: kilmingieji konservatoriai užsinori suaktyvinti prekybą narkotikais, tarkime, kad tiekimas garantuotas, tik teisinė bazė nepalanki, o ir visuomenė neparuošta. Ką reikia daryti tokiu atveju? Paprasta – reikia paleisti konservatorių-laisvųjų liberalų tandemą, kuris pasiūlytų pataisas dėl nedidelio (čia pradžiai) narkotikų kiekio įteisinimo (legalizavimo). Pataisos priimamos – o kaip kitaip?
Įsivaizduokime, kad svarstant tokį skandalingą ir antiįstatymišką ketinimą, prasilenkiantį su bet kokiu sveiku protu, tyli ir BAŽNYČIA, ir vadinami MOKYTOJAI, ir DAKTARAI, ir POLICIJA. Kas toliau? Ogi visokie seniai, anot Užkalnio, „geriatrinės beždžionės“ yra beviltiškai neperspektyvūs narkotikų rinkos dalyviai. Tai reikia ko? Reikia į nelaisvę paimti vaikus.
Sekantys žingsniai, tarkim, yra tokie: Švietimo ministerija staiga susirūpina pamokų lankomumu ir įveda draudimą praleisti pamokas, tiksliau, įsakmiai nurodo, kiek pamokų galima praleisti.
Lygiagrečiai ima jėga grūsti į mokymo programas Slušnio ir jo žmonelės partnerės programėlę. Ši programa yra tokia tobulai tinkanti vaikučiams mokyti, kad ji automatiškai tampa privalomu dalyku, kaip kokia matematika ar lietuvių kalba. Be to, toje programoje pasiryžusių dirbti pedagogų jau yra ir jie pasirašo kažin kokius pasižadėjimus, įpareigojančius slėpti programos turinį nuo visuomenės. Taip pat yra mokyklų direktorių, kurie atšauna tėvams, kad „ne jų reikalas kištis ir domėtis – bus, kaip pasakyta“.
O aplinkui visą tą košę jau sukasi kalendamos dantimis visokios vaikų konfiskavimo tarnybos! Juk jos irgi nori to euro, todėl, gali būti, jau tyko, kas neleistinai neleis savo vaiko į tokias tvirkinimo pamokėles.
Ir visos tos, nedidelės, bet labai mielos kompanijos vadovai, prastūminėjantys visus tuos pasibaisėtinus planus, aiškiai yra prilesę visokių ,,projektinių ir finansavimo trupinių“, o jų tereikia paragauti – ir nebeatsiplėši – lesi ir lesi.
Ar dideli pinigai yra, pvz., 45 000 eurų, kurie, kiek žinau, buvo paskirti vienam prieš slušnių programą pasisakančiam veikėjui, kuris, gavęs tą sumą, iškart pervertė plokštelę? Tai daug ar mažai? Jei žiūrėti vieno parsidavėlio mastu – daug. Bet jei žiūrėti Valstybės ir visuomenės mastu – katino ašaros. Vargetos nesupranta, kad jie yra labai nusipiginę. Žiauriai nusipiginę! O ir įvertinus gautą sumą ir šiais metais besimokančių moksleivių skaičių, gaunasi, kad iškilus veikėjas vieną moksleivį pardavė už 12 centų (suapvalinta suma).
Lietuvos mokykla – sugriauta
Norėčiau streikuotojams priminti tai, ką jie tikriausiai ir taip žino: kad išsilavinimas susideda iš mokymo ir auklėjimo. Mokymas suteikia žinias, reikalingas pasaulėžiūros susiformavimui, o auklėjimas yra valios, intelekto ir jausmų/ emocijų ugdymas.
Tačiau, panašu, kad dabartinė sugriauta Lietuvos mokykla nebesivadovauja tomis klasikinėmis nuostatomis. Ir labai keista, kad visa ta pedagoginė bendruomenė visai nekalba apie bėdas, įsisukusias į mokymo sistemą, o tik loja apie pinigus.
Negi nėra nei vieno, kas per tiek metų būtų supratęs, kad mums primesta Bolonijos švietimo sistema yra tiesiog pražūtinga – juk rezultatai jau akivaizdžiai matomi, bet tyla tyliausia. Net ir į Seimą įsikabaroję pedagoginiai akademikai ir profesoriai, visokių jovaišų , targamadzių pavidalu, tyli – anei cypt! Iš to peršasi išvada, kad tie prof-akademikai arba patys nieko neišmano, arba, vėlgi, meldžiasi EURUI ir spjauna ant mokinių, ant savo profesijos, ant moksleivių tėvų ir ant pačios Valstybės – juk vaikai mūsų ateitis? Ane? Tai ant tos ateities visos targamadzės su jovaišomis ir spjauna!?
Negi jie nežino, kad žmogui reikalingas išsilavinimas, o ne kažkokios kompetencijos, kurias teikia Bolonijos sistemos mokymai? Negi jie nežino, kad Vakaruose, mokyklose, skirtose elitui, nemokoma pagal Bolonijos sistemą? O gal galėtų bent paaiškinti kodėl? Tikriausiai negalėtų, nes jie jau yra boloniniai profesoriai, o tai reiškia, kad jie yra ….
Negi jie nežino, kad Lietuvai reikia iš esmės naujos mokymo sistemos, o ne kažkokio taikomojo švietimo?
Jei trumpai kalbėtume apie Bolonijos mokymo sistemą, tai bandysiu paaiškinti tai, ką nutyli vaikų ateitį pasiryžę sugriauti pedagogai: Bolonijos sistema suteikia ne išsilavinimą, o kompetencijas. Tai reiškia, kad su mokiniu/ studentu dirbama taip, kad jis gautų ne žinias, o informaciją, kad visa informacija būtų fragmentiška ir jos būtų nepakeliamai/nesuvirškinamai daug.
Taikant šį mokymo būdą, žmonės ne tik, kad mažai ko išmoksta, bet ši sistema neleidžia susiformuoti vieningai pasaulėžiūrai, o tai reiškia, kad nesusiformuos harmoninga asmenybė. Tokiu žmogumi bus lengva manipuliuoti ir jį valdyti (tą ir matome).
Kadangi žmogui suteikiamas ne išsilavinimas, o kompetencijos, tai, pasikeitus aplinkybėms, kai prireiks kitokių kompetencijų, toks žmogus negebės prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir vėl turės eiti įgyti naujų ar kitų kompetencijų, o tai reiškia, kad turės už tai vėl ir vėl mokėti PINIGUS.
Negi tie pedagogikos profesoriai nežino, kad įvesta testų sistema taip pat neigiamai veikia protinį vaikų vystymąsi? Nes kas yra testas? Testas neišmoko moksleivio/studento suformuoti klausimų, kaip ir neišmoko pateikti savarankiškų atsakymų. Tai yra tik dresavimo priemonė, kai mokiniui yra pateikiami atsakymų variantai ir jis gali, iš esmės negalvodamas, vieną kurį pasirinkti. Taip „mokantis“ galima greitai nusiristi iki silpnaprotystės!
Geras pavyzdys – visi šitie dabartiniai vadinamieji lyderiai – jie jau yra tos sistemos produktas. Tik tuose labai labai kultūringuose Vakaruose ta sistema buvo pritaikyta anksčiau, tai „lyderiai“ kiek vyresni, o mūsuose kiek vėliau, tai ir „lyderiai“ jaunesni.
Kadangi šis straipsnis nėra apie boloniškąją švietimo sistemą ir tai yra šalutinė tema, tai daugiau nesiplėsiu, bet apibendrinant dar noriu paklausti visų tų pedagogų: ar negalvojate, kad dabartinė, iš Vakarų atėjusi švietimo sistema suformuoja iš esmės laukinius žmones, ir universitetai, dirbantys pagal šį modelį, tėra priedanga bedarbystei? Nes mokymo lygis yra dirbtinai pažemintas, mokymas paverstas tik švietimu ir kažkokių kompetencijų suteikimu???
Jei grįžtume prie pedagogų streiko, tai visai neaišku, kas yra tie pedagogai ir, panašu, jog mokykla darosi nesaugia vieta, nes ten, kur šlovinamas vien tik pinigas, žmogui yra pavojinga būti.
Nemanau, kad ta streikuojanti publika ko nors pasiektų. Nes jie savo siekių alfa ir omega laiko Eurus, ir nesupranta vargšai apakėliai, kad taip elgiantis jie galų gale neteks visko. Juk, jei šitas streikas keltų reikalavimus dėl žalingų vaikams programų pašalinimo/ atmetimo iš mokyklų, jei susivienytų su tėvais, tai, ilgainiui, sugrįžtų pagarba mokytojui, o paskui pagarbą ateitų ir pinigai.
O dabar, su tokiais reikalavimais, kai iš vienos pusės kaulijama pinigų, iš kitos pusės atsiribojama nuo mokinių tėvų, kai visai nepaisoma moksleivių, tai nieko nebus pasiekta.
Gal kokia trumpalaikė pergalė netyčia ir atsiras – visiems pridės po 10 eurų, neatskaičius mokesčių – ir tiek. Tuo tarpu su tokiu požiūriu mokyklose aplinka darysis vis nesaugesnė – ir ne tik mokiniams, bet ir pedagogams – juk jau gauna į kailį tai vienur, tai kitur?
Aš ne už tai, kad pedagogai būtų mušami – čia laukinės amerikos mados, bet tie vadinami mokytojai turi gerai apgalvoti, ką jie daro, kieno jie klauso ir kokius nurodymus vykdo?
P.S. Galų gale, gal tuos pedagogus pakėlė streikui vien tam, kad atitrauktų visuomenės dėmesį nuo slušnių porelės parengtos programos? Toje sumaištyje visi pasimes, tėvai atsitrauks – ir dėsto tie balandėliai savo narkotines tvirkinamąsias programas ?! Taigi, ko siekiama tuo streiku? Ir ar tikrai verta jį palaikyti?
* pedagogas – pati pirminė žodžio reikšmė (ir pareigos): vergas, lydintis šeimininko vaikus į mokyklą.
