- Reklama -

Edita Navickienė
Šiaulių regiono cerebrinio paralyžiaus asociacija

Kalbėsiu neįgaliųjų vardu, tų neįgaliųjų, kuriuos Lietuvos valdžia pamiršo, tų neįgaliųjų organizacijų vardu, kurios nepatenka į esteblišmento politinius planus ir kurpiamas korupcines schemas.

Tautosakoje nuo neatmenamų laikų yra žinoma patarlė „neišsižadėk turmos, ligos ir ubago lazdos“, nes nuo ligos ir negalios nė vienas nesame iš anksto apsaugoti.

Valstybės pareiga yra pasirūpinti tais, kuriuos nuskriaudė likimas, nes didele dalimi atsakomybė tenka pačiai valstybei ir visuomenei, nes valstybės vardu neretai yra priimami blogi įstatymai, ydingi valdžios sprendimai, dėl kurių atsiranda pavojingos darbo sąlygos, nepalanki darbo aplinka, psichologinė įtampa, stresas, fizinės ir dvasinės traumos ir galop kaip viso to išdava – žmogaus liga ir negalia visam likusiam gyvenimui.

Tačiau dabartinė valdžia, regis, pamiršo šias elementarias tiesas ir nežinia dėl ko ir kam buldozeriu stumia dar vieną reformą – negalios politikos reformą, žadėdama neįgaliesiems rojų žemėje. Tik bėda ta, kad pasigilinus į reformos detales aiškėja, kad reformoje slypi tikra velniava, nes reformos stūmėjai užsimojo iš esmės sujaukti dabar pakankamai gerai veikiančią socialinės pagalbos neįgaliesiems sistemą, sukurdami kažkokią agentūrą, kurios net teisinės formos niekas aiškiai įvardyti nesugeba, o tos agentūros atvejų vadybininkai ar dar kitaip – „pagalbos koordinatoriai“ gali tapti tikru galvos skausmu ne tik patiems neįgaliesiems, bet ir vietos savivaldai, kuri dabar kuruoja ir finansuoja socialinių paslaugų centrus. Agentūra taps tikru monstru ir korupcijos irštva, jeigu pati nustatinės negalios vertinimo taisykles, kontroliuos jų laikymąsi (vykdys stebėseną), priiminės sprendimus neįgaliųjų atžvilgiu ir blogiausia – jei bus iš esmės atsisakyta objektyvaus medicininio negalios vertinimo.

Valdantiesiems visiškai vienodai, kad atvejo vadybininko institutas jau nepasiteisino pilotiniuose projektuose, kuriuos vykdė savivaldybės, nes valdantieji savivaldybių tiesiog negirdi, nes jiems taip patogiau. Tai gal valdantiesiems ir reikia dar vienos korupcijos irštvos – Neįgaliųjų agentūros? Ar leisime jiems tai sukurti? NE, NELEISIME!

Šlykščiausia tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama reformą, klaidina visuomenę ir ciniškai meluoja, o Seimui tiesiog siūlo katiną maiše. Šiais tikslais Ministerija kuria pasakas apie tai, kad neįgaliuosius esą diskriminuoja žodis „neįgalusis“, kad dabar neįgaliųjų skundai esą netinkamai nagrinėjami ir todėl reikia panaikinti dabartinę Ginčų komisiją prie Ministerijos, o Komisijos funkcijas perduoti nieko apie negalią nenutuokiančiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Ministerija nutylėjo, kad vien tik per šiuos metus Ginčų komisija tenkino apie 45 procentus neįgaliųjų skundų. Galbūt tai ir nepatogu Ministerijai? Ar ne todėl Ministerija ir siekia Ginčų komisiją panaikinti, kad neįgalieji nebeturėtų galimybės kur skųstis?

Reformos palaikymui Ministerija pasitelkia grupę asmenų, kurie atstovauja vadinamąjį Lietuvos negalios forumą ir kurį Ministeriją dosniai finansuoja. Tačiau Negalios Forumas atstovauja tik 15 neįgaliųjų, nors Lietuvoje neįgaliųjų organizacijų yra šimtai.

Suprantama, kad Negalios Forumas stoja į Ministerijos ir reformos kareivėlių gretas, paslaugiai kartodamas Ministerijos jau nuvalkiotas pasakas apie mistinę neįgaliųjų diskriminaciją ir „blogąją“ Ginčų komisiją (kuri tenkina apie 45 procentus neįgaliųjų skundų).

Juk neįgaliesiems svarbu yra ne Ministerijos rodomos gražios skaidrės ir saldūs žodžiai, o realūs darbai, reali pagalba, kompetentingas, teisingas ir jautrus jų skundų nagrinėjimas.
Ministerija privalo realiai įgyvendinti 2016 metų Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto pastabas Lietuvai ir padaryti savo „namų darbus“ – suteikti daugiau galių ir galimybių visoms nevyriausybinėms neįgaliųjų organizacijoms, o ne kelioms Ministerijai lojalioms ponioms, tobulinti darbingumo nustatymo kriterijus, o ne švaistyti lėšas kelioms išrinktosioms Negalios Forumo organizacijoms ir kelioms jų vadovėms, racionaliai paskirstyti mokesčių mokėtojų pinigus visų neįgaliųjų techninei pagalbai, remti socialinių paslaugų centrus, padėti savivaldybėms, nes neįgaliesiems vežimėlių, ramentų, ortopedinių priemonių, patogių pandusų reikia čia ir dabar, o ne Ministerijos rodomose reformos skaidrėse.

Neįgaliesiems šiandien reikia tikros ir veiksmingos integracijos visuomenėje, o ne mistinių „teisių gynimo pagrindų“ ar kompiuterio mygtukus maigančio dar vieno tarpininko – atvejo vadybininko.

Pareikalaukime iš Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ir visų valdančiųjų politinės atsakomybės už tai, kad visuomenė yra klaidinama stumiant šią reformą, už jų melą ir kuriamas pasakas.

Reforma turi būti sustabdyta, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalo vykdyti savo konstitucines pareigas neįgaliesiems ir pagaliau sutvarkyti dabartinius neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus.

Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, primindama jo konstitucinę pareigą tarnauti visiems Lietuvos piliečiams, todėl raginu Prezidentą pasinaudoti konstitucine teise ir vetuoti įstatymą, kuris yra neteisingas ir žalingas mažiausiai 300 tūkstančių Lietuvos neįgaliesiems ir jų šeimų nariams.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą