2010 m. III ketvirčio ir devynių mėn. bankų veikimo apžvalga. I dalis

0
4
- Reklama -

Vladimiras Trukšinas, Statistikas, Nepriklausomas analitikas

Pinigų kiekio kaita

Neseniai (2010 10 28) Statistikos departamentas paskelbė visų politikų ir valdžiavyrių nekantriai lauktą žinią apie mūsų ekonomikos atsigavimą: BVP 2010 trečiąjį ketvirtį, palyginus su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento, o palyginus su antruoju 2010 m., t. y. su gretimu trečiajam (teisingas ir svarbus palyginimas!) ketvirčiu – 6,7 procento. Visi teigiamų pokyčių paryškinimai– svarbūs: juk skelbiama labai laukiama svarbi gera žinia.

Ir gerokai kuklesne palyginimų gama pranešta, kad per tris šių metų ketvirčius BVP sukurta 0,1 procento mažiau, nei per 2009 m. atitinkamą laikotarpį. Visiškai nutylint, kad, palyginus su gretimu, praėjusių, 2009 m. 9-nerių mėnesių, laikotarpiu, t. y. II-IV ketvirčių sukurto BVP, dabartinis 9 mėn. BVP net 2,7 % mažesnis! O tai reiškia, kad mūsų ekonomika šiandien vis dar krenta, palyginti su tuo, kokia ji buvo vakar (gretimais devyniais mėn.); ir krenta 27 kartus (2,7/0,1) greičiau, nei buvo užvakar (palyginus su ,,atitinkamu“ praėjusių metų laikotarpiu). O tai tikrai mažiau ,,džiugu“.

Ne džiugias BVP kaitos tendencijas patvirtina ir mokėjimų negrynaisiais pinigais šalies bankuose sumų kaita (grafikas Nr. 1):

Grafikas Nr. 1

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Mokėjimo priemonių statistika; SD interneto svetainė.

Š. m. 9 mėn. BVP mažėjant, palyginti su praėjusių metų gretimu tokiu pat laikotarpiu 2,7 %, mokėjimų negrynaisiais pinigais (mokėjimai negrynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų operacijos bankų klientų aptarnavimo vietose bei analogiški tarptautiniai mokėjimai) apimtys, analogiškai, sumažėjo 6,0 %. Mokėjimų negrynaisiais pinigais kaita ,,nepritaria“ ir skelbtoms ,,džiugioms“ žinioms apie ketvirčių BVP augimą:

BVP Mokėjimai negrynaisiais

2010 3K/2009 3K +0,6 -9,0

2010 3K/20102K +6,7 -7,3

Ar tai reiškia, kad šalyje vis daugiau pridėtinės vertės kuriama be bankų dalyvavimo ekonominiuose sąntykiuose, didinant tiesioginius atsiskaitymus grynaisiais? Ar ir prie tokios tendencijos ,,prisidėjo“ būtent bankai, drastiškai ir monopolistiškai didindami finansinių paslaugų įkainius bei tarifus?

Kaip jau buvo skelbta, bankų teikiamų kitų (apart palūkanų) finansinių paslaugų tarifai (kainos) 2009 m., palyginus su 2008 m., padidintos 20 %. Per devynis šių metų mėn., palyginus su atitinkamu praėjusių, 2009 – jų metų, laikotarpiu, tokių paslaugų kainos ir tarifai dar padidinti 7,6 %.

Per 2010/2008 metus bankų kitos finansinės paslaugos pabrangintos net 29,1 % (1,2×1,076). Gi vartojimo infliacija (VKI, v. m.) per tą laiką tesudarė tik 5,4 %, ekonomikai (BVP) krentant net -17,1 %.

Vertinant šalies ekonomikos raidą, labai svarbu matyti ir suprasti pinigų kiekio ir jų pasiūlos kaitą bei tos kaitos tendencijas.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), per šių metų 9 mėn. (toliau – per šiuos metus) padidėjo beveik 1,4 mlrd. Lt, arba 3,1 %. Pinigų kiekio didėjimą iš esmės II ir III š. m. ketvirčius sąlygojo spartus einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimas: +2,6 mlrd. Lt, arba net 17,2 %, bei grynųjų nacionalinių pinigų likučių didėjimas 7,6 % (+0,5 mlrd. Lt), reikšmingai (-1,9 mlrd. Lt arba -9 %) mažėjant terminuotųjų indėlių ir kitų plačiųjų pinigų sudedamųjų dalių likučiams (lentelė Nr. 1):

Lentelė Nr. 1.

Viso P3

Iš jų

grynieji pinigai apyvartoje

einamųjų sąskaitų, vienadieniai indėliai

iki 2 m. trukmės indėliai

įspėjamieji iki 3 mėn. indėliai

skolos vertybiniai popieriai iki 2 m.
2010 m. rugsėjo

pabaigoje

mln. Lt

struktūra, %

45534

100

7498

16,5

17672

38,8

19484

42,8

243

0,5

427

0,9

Pokytis:

nuo 2010 m. pradžios

mln. Lt

%

1352

3,1

527

7,6

2594

17,2

-1932

-9,0

75

44,6

-16

-3,6

liepos mėn.

mln. Lt

%

451

1,0

160

2,2

372

2,2

-217

-1,1

89

58,6

16

4,1

rugpjūčio mėn.

mln. Lt

%

209

0,5

39

0,5

-182

-1,0

339

1,7

1

0,4

13

3,2

rugsėjo mėn.

mln. Lt

%

-279

-0,6

-11

-0,1

358

2,1

-627

-3,1

1

0,4

13

3,2

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.4.1.; 2.4.2.

Reiškia, kad svarbiausio pinigų junginio P3 kaitą šiais metais sąlygoja apyvartinių pinigų (P1) didėjimas nedidėjant taupymui.

Per visus praėjusius metus plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo labai santūriai: vos 119 mln. Lt, arba tik + 0,3 %.

Bet vidutinė š. m. devynių mėn. plačiųjų pinigų P3 suma padidėjo, palyginua su praėjusių metų gretimu laikotarpiu, t, y. II-IV ketvirčiais, net 12,9 % (kaitos indeksas 1,129), kai šalies ekonomika (BVP) analogiškai, t. y. š. m. 9 mėn. palyginus su gretimais praėjusių metų 9 mėn. (II-IV ketv.), smuko net 2,7 % (kaitos indeksas 0,973). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 16,6 % (1,129/0,973), vietoje analogiško VKI 0,9 %.

Plačiųjų pinigų junginio (P3) pagrindinių sudedamųjų (sudarančių 98 % jų sumos) kaitą šiais metais matome grafike Nr. 2:

Grafikas Nr. 2.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelių 2.4.1. ir 2.4.2. pagrindu. GP n. v. – grynieji pinigai apyvartoje nacionaline valiuta; Ein. sąsk. – einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai; Term. ind. – iki 2 m. trukmės indėlių likučiai.

Grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis (o jis plačiuose piniguose sudaro jau 16,5 %, palyginti su 19,3 % prieš metus ir 15,8 % šių metų pradžioje) per šiuos metus padidėjo daugiau nei 0,5 mlrd. Lt, arba 7,6 %. Galima teigti, kad ir grynųjų pinigų kiekis užsienio valiutomis didėjo panašiai ir jų kiekis šalies ekonomikoje gali būti vertinamas ne mažesne nei 4,5 mlrd. Lt. suma. Grynųjų pinigų apyvartoje didėjimas gali būti siejamas su šešėlinės ekonomikos plitimu, kur atsiskaitoma dažniausiai tik grynaisiais. Be to, kaip jau minėta, grynųjų pinigų kiekio apyvartoje didėjimą salygojo ir bankinių finansinių operacijų negrynaisiais tarifų branginimas, kuris skatino verslo mikėjimus grynaisiais.

Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (sąskaitiniai apyvartiniai pinigai) likučių santūrų (1,3 %) didėjimą pirmajame š. m. ketvirtyje lėmė spartesnis likučių užsienio valiutomis (+3,8 %), nei likučių nacionaline valiuta (+0,5 %), didėjimas; II ketvirtį indėlių likučiai nacionaline valiuta didėjo jau 13,0 %, kai indėlių likučiai užsienio valiutomis didėjo 9,4% (grafikas Nr. 3):

Grafikas Nr. 3.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Trečiąjį ketvirtį indėlių užsienio valitomis likučiai didėjo 4,7 %, kai indėliai nacionaline valiuta didėjo jau lėčiau – 2,7 %. Nuo šių metų pradžios einamųjų sąskaitų indėliams padidėjus 17,2 %, indėliai užsienio valiutomis padidėjo 18,7 %, o indėliai nacionaline valiuta – 16,7 %.

Terminuotųjų indėlių likučių reikšmingą (-6,7 %) mažėjimą praėjusiame pusmetyje lėmė indėlių nacionaline valiuta likučių mažėjimas 7,6 %, lydimas likučių užsienio valiutomis santūresniu (-5,2 %) mažėjimu, ką ir matome grafike Nr. 4. Trečiąjį š. m. ketvirtį tarminuotųjų indėlių likučiai sumažėjo 2,5 %, santūriai (tik 1,7 %) didėjant indėliams nacionaline valiuta ir reikšmingai (-9,6 %) mažėjant indėliams užsienio valiutomis. Nuo metų pradžios indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 5,9 %, kai indėliai užsienio valiutomis sumažėjo net 14,3 %.

Grafikas Nr.4.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.2. duomenų pagrindu.

Kažkiek aprimusį nacionalinių pinigų (LT) išstūmimo užsienio valiutomis iš einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių (Ein. sąsk) ir iki 2 m. trukmės terminuotųjų indėlių (Term. Ind.) procesą matome šiame grafike:

Grafikas Nr. 5.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, lentelės 2.4.2. pagrindu.

Kalbant apie plačiųjų pinigų (P3) likučio permainingą kaitą šiais metais dėl indėlių (terminuotųjų ir einamųjų sąskaitų) likučių kaitos, svarbu žinoti, kieno (kurie) indėliai tai lėmė? O tai matome lentelėje Nr.2:

Lentelė Nr. 2.

Rezidentų

indėliai*

iš jų

namų ūkių

įmonių

valdžios**

Sodros

finansinių tarpininkų
2010 m. rugsėjo pabaigoje

mln. Lt

struktūra, %

41071

100

25684

62,5

9713

23,6

3516

8,6

812

2,0

1346

3,3

Pokytis

nuo 2010 m. pradžios

mln. Lt

%

1735

4,4

159

0,6

307

3,3

1444

69,7

183

29,1

-357

-21,0

liepos mėn.

mln. Lt

%

201

0,5

159

0,6

307

3,3

1444

69,7

183

29,1

-357

-21,0

rugpjūčio mėn.

mln. Lt

%

313

0,8

-147

-0,6

302

3,2

46

1,4

-34

-4,6

92

5,5

rugsėjo mėn.

mln. Lt

%

-206

-0,5

-238

-0,9

182

1,9

184

5,5

81

11,1

-416

-23,6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelė 2.7.1.

)* be PFI indėlių

)** centrinės + vietos valdžios

Pagrindinių šalies ekinomikos subjektų ir bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 87 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai šiais metais padidėjo vos 466 mln. Lt, jų tarpe namų ūkių indėlių likučiai padidėjo 159 mln. Lt, arba 0,6 %, o įmonių indėlių likučiai 307 mln. Lt, arba 3,3 %.

Ir reikšmingiausiai didėjo valdžios (centrinės ir vietos) indėlių likučiai: +1444 mln. Lt, arba net + 69,7 %. Bet džiaugsmą tokių indėlių didėjimu kartina žinojimas, kad didžioji jų dalis – visų mokesčių mokėtojų vardu skolinti pinigai ir ES paramos lėšos, skirtos verslui ir ekonomikai skatinti, bet neuždirbti augant šalies ekonomikai.

Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat reikšmingai mažėjo: 1,8 mlrd. Lt, arba – 2,6 %:

Lentelė Nr. 3

Vidaus kreditas

iš jo paskolos

įmonėms

namų ūkiams

valdžiai*

būstui

vartojimui

finansiniams tarpininkams

2010 m. rugsėjo pabaigoje

mln. Lt

%

66716

100

30225

45,3

27701

41,5

5040

7,5

20659

31,0

3057

4,6

3750

5,6

Pokytis:

nuo 2010 m. pradžios

mln. Lt

%

-1801

-2,6

-2332

-7,2

-1192

-4,1

694

16,0

-150

0,7

-487

-13,7

1029

37.8

liepos mėn.

mln. Lt

%

-719

-1,1

-462

-1,5

-282

-1,0

71

1,6

-85

-0,4

-51

-1,6

-51

-1,6

rugpjūčio mėn.

mln. Lt

%

195

0,3

-18

-0,1

-114

-0,4

187

4,0

-12

-0,1

-47

-1,5

140

4,5

rugsėjo mėn.

mln. Lt

%

111

0,2

-508

-1,7

-40

-0,1

175

3,6

12

0,1

-51

-1,6

485

14,8

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.4.5. ir 2.5.5.

*)centrinei+vietos

Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų, ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką“ taiko ir lyg šiol. Bet, kaip rodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento atliktos naujausios apklausos duomenys, nors paskolų paklausa didėja, bankai skolinimo sąlygų keisti neplanuojama. O tai reiškia, kad skolinimo embargas tęsiams.

Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių – jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kurį ir toliau gilina ir bankai taikydami kredito embargą ir monopolistiškai drąstiškai didindami kitų, verslui būtinų, finansinių paslaugų kainas ir tarifus.

Šalies įmonės ir namų ūkiai, kurių įsipareigojimai bankams sudaro dar daugiau nei 89 % vidaus kredito sumos, tik per šiuos metus sugebėjo bankams gražinti daugiau nei 3,5 mlrd. Lt skolų !!! Skolų gražinimo ir išsivadavimo nuo bankų priklausomybės procesas TESIASI!!!

Ir tik valdžios skolos bankams (ir priklausomumas nuo jų) niekaip nemažėja. Centrinės valdžios skola šalies bankams vien tik rugsėjo mėn. padidėjo 131 mln. Lt, arba 4,2 %.

Vidaus kredito likučių kaitą matome grafike Nr. 6:

Grafikas Nr. 6.

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Pinigų statistika, lentelės 2.5.4 duomenų pagrindu.

Skolinimo embargo sąlygomis sparčiai mažėjant vidaus kredito likučiams, grėsmingai – pavojingai kinta jo struktūra: paskolų likučiuose vis sparčiau dominuoja paskolos ne ekonominei veiklai – valdžios skolos ir paskolos būsto įsigijimams. O tai – skolintų pinigų mažai efektyvus panaudojimas naujos ir papildomos pridėtinės vertės kūrimui. Juk paskolos būstui įsigyti naujų pinigų nesukuria ir neuždirba!!! Skolinimas statybos sektoriui (ypač – būstų statybai) – tai pinigų naudojimas mažiausiai efektyviai veiklai. Juk statyboje sukuriama vos 50 % pridėtinės vertės nuo pardavimų sumos. O dar blogiau, kai statybos produktai – ne gamybinės paskirties (būstai bei jų renovacija ir pan.).

Paskolų dalies ne ekonominei veiklą kaitą matome grafike Nr. 7:

Grafikas Nr. 7.

Šaltinis: LB interneto svetainė, Statistika, Paskolos ekonoinėms veikloms.

Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deje, bet vyksta, visiškai priešingi procesai, ką ir matome lentelėje Nr.4 :

Lentelė Nr. 4.

Kredito ištekliai

iš jų

kapitalas ir atsargos

rezidentų indėliai

išorės įsipareigojimai

iš jų bankams

2010 m. rugsėjo pabaigoje

mln. Lt

%

84497

100

11409

13,5

41681

49,3

31407

37,2

28198

33,4

Pokytis:

Nuo 2010 m. pradžios

mln. Lt

%

-1646

-1,9

1126

10,9

1808

4,5

-4580

-12,7

-5097

-15,3

liepos mėn.

mln. Lt

%

-799

-0,9

-9

-0,1

172

0,4

-953

-2,9

-907

-3,1

rugpjūčio mėn.

mln. Lt

%

760

0,9

146

1,3

328

0,8

286

0,9

3

0,0

rugsėjo mėn.

mln. Lt

%

-688

-0,8

34

0,3

-242

-0,6

-480

-1,5

-166

-0,6

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.2. ir 2.2.4.

Bankų disponuojami kredito ištekliai nuo šių etų pradžios sumažėjo daugiau nei 1,6 mlrd. Lt, arba 1,9 %, nors, pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 1,8 mlrd. Lt, arba 4,5 %. Bet, kaip jau matėme lentelėje Nr.2, rezidentų indėlių didėjimą lėme valdžios indėlių reikšmingas didėjimas, kuriose doinuoja skolinti pinigai. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas beveik 4,6 mlrd. Lt, arba net 12,7 %. O jų tarpe motininių bankų lėšos per praėjusius devynis š. m. mėn. sumažintos daugiau nei 5,0 mlrd. Lt, arba net 15,3 %.

Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt) iki šių metų rugsėjo pabaigos sumažinta 10,9 mlrd. Lt, arba 27,9 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 33,4 % dabar. Užsienio bankų lėšų bėgimą iš šalies ekonomikos matome grafike Nr. 8:

Grafikas Nr. 8.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Pinigų finansinių institucijų balanso ir pinigų statistika, lentelės 2.2.4. duomenų pagrindu.

Pinigų kiekį šalies ekonomikoje (įmonių ir namų ūkių indėliai, platieji pinigai P3) ir pinigų pasiūlą aplamai reikšmingai didino pinigų importas. Vien tik pirmąjį šių metų pusmetį ES paramos lėšos šalies pinigų kiekį papildė 3,3 mlrd. Lt, dar 1,2 mlrd. Lt įplaukė iš privačių asmenų. Bendros ,,dovanotų“, kuriant šalies BVP neuždirbtų, pinigų įplaukos per praėjusį š. m. pusmetį viršijo 4,4 mlrd. Lt. Pinigų importas nuo 2004 metų jau priartėjo prie 120 mlrd.Lt (lentelė Nr. 5).

Lentelė Nr.5.

2009

2009/2008

2009 II pusm.

2010 I pusm.

2004-2010

ES paramos lėšos einamojoje ir kapitalo sąskaitose

6671

1,8 k.

3417

3254

22923

Privačių asmenų lėšos(darbo pajamos ir pervedimai), gautos iš užsienio

2867

-4,2 %

1705

1162

14613

Iš viso ,,dovanotų“ lėšų

9534

43,7 %

5122

4416

37536

Užsienio lėšos (bendroji šalies skola)

12

-99,9

5918

62482

Iš viso pinigų importas (,,dovanoti“ pinigai, užsienio lėšos, tiesioginės užsienio investicijos)

12179

7,2

9379

119586

Vis dar tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie tokių ES dovanojamų lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek ES projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (BVP)?

Kiti pinigų kiekio šalies ekonoikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimąsis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas. Realioji neto (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų) šalies ekonomikos skola š. m. pirmojo pusmečio pabaigoje jau priartėjo prie 115 mlrd. Lt ir ketvirtadaliu viršijo nominalųjį ir net 67 % – realųjį taip laukiamą metų BVP. Ją sudaro (mlrd. Lt):

– finansinių korporacijų paskolos rezidentams 71,4

Iš jų: PFI (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas 67,1

kitų finansinių įmonių paskolos 4,3

– įmonių skolos užsieniui 6,9

– valdžios užsienio skola 24,6

– kitų ūkio sektorių užsienio skolos 11,9

Šalies ekonomikos realiosios skolos kaitą matome grafike Nr. 9

Grafikas Nr. 9.

Šaltinis: Lietuvos banko interneto svetainė, Statistika, Finansinės sąskaitos, Bendrojo šalies užsienio skola.

Per beveik šešeris narystės ES-je metus (2010-2004 m., 2010/2003),

= šalies ekonomika (realus metų BVP) padidėjo vos 6,2 %, kai,

= ekonomiką aptarnaujantis pinigų kiekis, (platieji pinigai P3, v. m.) padidintas daugiau nei 3 kartus,

= pinigų infliacija ir nuvertėjimas turi būti matuoja jau 2,6 karto (159 %), 4,8 karto daugiau, nei ,,sukaupta“ vartojimo infliacija (VKI=33,2 %).

Aukščiau pateiktuose bankų veiklos rodikliuose įskaičiuoti ir kredito unijų veiklos rodikliai. Bet atskiro dėmesio vertos ir didžiūjų bankų mažosios sesės – kredito unijos (toliau – KU), kurios dirba tyliai ir ramiai savo kasdienį darbą, taip ir neužsukdamos skolinimo kranelių, nedalindamos verslui ir visuomenei ne realių prognozių apie ekonomikos ,,atsigavimo“ iliuzijas (kredito unijų veiklos apžvalgai naudota Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Kredito įstaigų veiklos apžvalgų duomenys).

Bankams šalies ekonomikai taikant skolinimo embargą, jų suteiktų paskolų likutis tik šiais metais sumažintas 2,6 %, kai tuo metu KU-nijų paskolų portfelis padidintas net 17,2 %. Kaip tik dėl to ir jų paskolų dalis, palyginti su bankų paskolomis, jau pasiekė 1,2 % ir padidėjo 20 %.

Grafikas Nr. 10.

KU privalumas, tikriausiai, yra tai, kad jų skolinimo šaltinis – tai pajininkų indėliai-pajai, kurie suteiktų paskolų sumas viršija beveik net 1,5 karto. Kai jų ,,didieji“ broliai – bankai tokiu apsirūpinimu kredito ištekliais pasigirti negali: jų turimi indėliai tesudaro apie 70 % suteiktų paskolų sumų (grafikas Nr. 10). Kita bankų kredito išteklių dalis – motininių bankų pinigai. Tiesa, paskutiniais ketvirčiais šis rodiklis ,,gerinamas“, motininių bankų lėšoms sparčiai bėgant iš šalies ekonomikos.

Grafikas Nr. 11.

Pastebimai ,,linksmiau“ atrodo ir pagrindinių KU veiklos rodiklių kaita net ir 6iais metais: jų turtas padidėjo 20,4 % (bankų -3,1 %), paskolų portfelis padidintas 17,2 % (bankų -11,3 %). Tai ir matome grafikuose Nr. 11 ir 12:

Grafikas Nr. 12.

Grafikas Nr. 13.

O gal jau laikas klausti: ar reikalingi Lietuvos verslui, ekonomikai bankai, kurie boikotuoja ir niekaip negaivina jos ekonomiką? Ar mes ir toliau tenkinsimės tik bankų ,,prognozėmis“ apie ekonomikos minkštą nusileidimą, kritimo dugnų pasiekimus bei mistinį atsigavimą, bankams veikiant priešingai bei net priešiškai? Nejau bankai pakeitė ,,orientaciją“: nuo ukio kreditavimo ir bankininkystės į … orakulystę???

Tai gal kredito unijos ir bus tas šiaudas (kelias), kuris ir padės sukurti ar atkurti nacionalinę bankininkystę? Juk kredito unijų kūrimosi procesas vyko ir vyksta jau gerokai po nacionalinės bankininkystės kūrimo ,,ypatumų“ ir jo ,,patirtis“ bent primiršta. Juk dar nei viena KU nesulaukė pirmųjų nacionalinių bankų baigties ,,likimo“? Bent viešumoje tokių faktų nežinoma.

Juo labiau, kad ir bankai, savo elgesio arogancija net tik smulkiam verslui, bet ir šalies valdžiai, visokeriopai skatina jiems alternatyvų paiešką bei atsiradimą. Pasinaudokime štai tokiu išskirtiniu interesų ,,sutapimu“!!!

Vl. Trukšinas,

Statistikas, ekonomistas, nepriklausomas analitikas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą