Dr. Rūta Gajauskaitė
kriminologė
Jei demokratijos nėra, tai ją būtina suvaidinti. Ir vaidina mūsų valdžia apgaudinėdama tautą. Viena didžiausių apgavysčių, dešimt kartų pranokstanti Mažeikių aferą, šiandien yra Ignalinos AE veiklos pratęsimas bei naujos statyba. Sakoma, kad pusė tiesos blogiau už melą. Tai štai, dabar visuomenei teikiama tik dalis informacijos, jos pagrindu formuojama iškreipta nuomonė bei organizuojamas referendumas, kad pademonstruoti ES Lietuvos piliečių „siekius“.
Teisybė paprasta: turime elektrinių jėgainių 9 kartus daugiau nei mums patiems reikia elektros, tačiau neturime tinklų į Vakarus, kad galėtume pelningai parduoti. Todėl priversti pardavinėti ir pardavinėti pigiai buvusiam okupantui! Tačiau valdžia tai slepia ir meluoja tautai apie energijos stygių, kuro pabrangimą ir t. t., nes keldami šilumos kainas, tikriausia nemažą „atkatą“ nuplukdo ir į savo kišenes?..
Šiandien E. Ž. Barozas aiškiai nubraukė valdžios viltis IAE pratęsimui, todėl būtina išjungti referendumą kaip nereikalingą iš rinkimų dienotvarkės. Tačiau referendumas ir toliau organizuojamas, kaip į balą išmetant milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.
Norime, kad atėję į rinkimus Lietuvos piliečiai žinotų šio referendumo ruošimo šunkelius, pažeidžiant viešumo principą, interesų konfliktą, lygių galimybių įstatymą ir konstitucinę teisę į savo nuomonę bei jos papirkinėjimą.
Svarstymai visuomenėje pradėti, iš pradžių gal ir nedrąsiai, mažais būreliais, tačiau procesas pajudėjo dar prieš metus. Antai piliečių „Santalka“ svarstė už ir prieš naujos AE aplinkybes. Tačiau abi pusės viena kitos taip ir neįtikino. Valstybininkai įrodinėjo savo, o piliečiai – savo. Svarbiausia, kad valdžios vyrai taip ir nepateikė jokių medžiagos tyrimų ar analizės, bet nuoširdžiai tikėjosi, kad jų autoritetas atsvers informacijos stoką.
Tuo tarpu piliečiai, skaudžiai paimokę iš Černobilio avarijos, karčiai nusivylę TATENOS ir PSO veikla, slapčiomis susitarusiosmis neskelbti avarijos padarinių, ir čia pat priblokšti išviešintų Kremliaus protokolų rezultatais, klausinėjo valstybininkų, o pastarieji gynėsi nieko nežiną.
Ar tai reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė, neturėdama padėties analizės ir perspektyvų, sudarinėja sutartis su prtneriais, o Seimas – priėmė įstatymą! Ar tai reiškia, kad tokiu pačiu svarbiausiu Lietuvai reikalu, pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintas teises, tauta nuo sprendimo bus nušalinta? O ne, buvo nutarta suruošti ir referendumo farsą.
Greičiausiai, kad medžiaga naujos AE statybai paruošta. Ir paruošta katu su partneriais, tačiau nė vienos šalies piliečiai su ja nebuvo supažindinti. Visose 4 posovietinėse valstybėse tvirtai laikomasi „geležinės uždangos“ principo, pažeidžiant demokratijos garantuojamą viešumą bei visuomenės dalyvavimą sprendime.
Tačiau piliečių dalyvavimo svarstyme imitacijos vyksta ir paukščiukai kur reikia dedami, delegatai renkami ir labai neviešuose forumuose atstovauja visiems. Tikriausiai būtų įdomu žvilgtelėti į tokį spektaklį?
Antai, gražiame „Villono“ viešbutyje su persiškais kilimais, Venecijos stiklo sietynais ir švediškai nukrautu stalu tyliai tyliai be jokių žurnalistų ir „paparacų“ – vyko pasitarimas su Europos piliečiais. Atsitiktinumo principu atrinkti 40 Lietuvos piliečių įsitraukė į ES mąstu vykdomą akciją, nurios tikslas – nustatyti nuomonių įvairovę ar sutapimus trijose svarbiausiose gyvenimo srityse: energijos ir aplinkos, šeimos ir socialinės gerovės, Europos reikšmės ir imigracijos reikaluose.
Taigi diskusijos vyko trijose grupėse, dalijantis tarpusavyje pasiektais sprendimais bei pasižvalgant per internetinį ryšį į kitas grupes, diskutuojančias Austrijoje, Kipre, Ispanijoje ir Suomijoje.
Atsitiktinumo dėka į pasitarimą Lietuvoje pateko keli mokslo pasaulio atstovai, todėl diskutuojantys be rengėjų informacijos gavo ir papildomų žinių, kas suerzino organizatorius. Nors Lietuvos pasitarimo išvados atrodė pakankamai brandžios lyginant su kitų valstybių, bet buvo planuota ir tikėtasi kitokių.
To paties atsitiktinumo dėka į „energijos ir aplinkos“ grupę pateko dvi „mokslo pelėdos“, visą gyvenimą paskirusios ekologinėms problemoms, sukaupusios didžiulį informacijos bagažą, paruošusios sprendimo būdus ir prisidėjusios prie gamtosaugnių įstatymų ir jų vykdymo struktūrų kūrimo. Būtent šių „pelėdų“ dėka buvo atmesta Lietuvos valdžios planuojama naujos AE statybos idėja kaip pavojinga dėl tektoninių zonų, dėl radioaktyvių atliekų problemos bei pavojingumo tautos ir visos Europos sveikatai, gyvybei ir genetikai padarinių.
Pasisakyta už saugią, racionalią ir ekologišką energiją, įtraukiant Lietuvą į bendrą ES mokslo tiriamųjų darbų programą. Taip gal apribojant Lietuvos valdžios ambicijas bet kokia kaina likti branduoline valstybe, kai po Černobilio avarijos visos ES valstybės atsisakė atominių jėgainių. Daugelis jas jau uždarė ar uždarinėja dabar bei planuoja uždaryti (kaip ir mes) artimiausiu metu.
Tuo tarpu Lietuva – viena vienintelė ES – apsiskelbė statysianti naują AE! Nors alternatyvios energijos elektrinių turimrime su 3 kartus didesniais pajėgumais nei reikia valstybės buities ar gamybos poreikiams! Prteklinė energija parduodama su 60 proc. Nuostolių Rusijos karinėms bazėms ir Lukašenkos režimui remti. Kol tai buvo susieta su senosios AE eksploatacija, – kaip sovietinės energijos sistemos paveldas, – ES šį buvusį okupanto rėmimą išsprendė kategoriškai: arba įsipareigojate uždaryti AE, arba nepradedame derybų dėl įstojimo į ES. Ir su šia sąlyga kaipmat buvo sutikta. Tačiau naujos AE statyba prisidengiant Lenkija, Latvija ir Estija, turint savų jėgainių 3 kartus daugiau nei reikia valstybei, – tai jau vertas KGB rezervistų tiek Lietuvos saugume, tiek Užsienio reikalų ministerijoje viražas.
Štai kam reikėjo piliečių pasitarimo – kad būtų pridengta AE statyba, pritariant piliečiams elektros energijos branginimo akivaizdoje. Todėl kelių tarptautinių organizacijų rūpesčiu buvo slaptai paruoštos priemonės, kurių tikslas – parodyti visuomenės nuomonę. Ir ne bet kokią nuomonę, o ištobulintais metodais apdorotą, tinkama linkme nukreiptą ir būtinai suinteresuotos grupės poreikius tenkinančią.
Būtina, kad skaitytojas žinotų, kaip šis darbelis daromas. Tyla – gera byla. Viešumas – demokratijos kertinis principas – daugeliu atveju pridaro bėdos: kiekvienas žingsnis sekamas ir vertinamas, kiekvienas žodis į tris versijas išverčiamas vis kitų prasmių ieškant. O svarbiausia,visiems paviešinama. Ir aiškinkis paskui…
Todėl apie 2 pastaruosius renginius nebuvo skelbta nei spaudoje, nei per TV. Renginių patalpose nebuvo nei radijo, nei TV, nei spaudos atstovų. Buvo tik renginio organizatoriai ir tie 40 Lietuvai atstovaujančių piliečių.
Taigi fiksuojame pirmą viešumo pažeidimą.
Diskusija buvo sureglamentuota, taip surežisuota ir inkorporuotais dalyviais kryptingai nuvairuota, kad tik atsitiktinumo dėka nebuvo pridaryta Lietuvai žalingų sprendimų. Taip kiekvienai diskutuojančių grupei buvo priskirti trys kuratoriai: vienas įvedinėjo į kompiuterį diskutuojančiųjų mintis, antras vadovavo ir reikiamu momentu vis pasukdavo pokalbį kita linkme ar įpiršdavo kokį darbelį, kad jau besiformuojanti organizatoriams netinkanti išvada neišvystų pasaulio. Trečiasis temos ekspertas turėjo akcentuoti nepaminėtas temas. Tačiau… Jau vien tai, kad energetikos ir imigracijos temų ekspertai buvo suinteresuoti pareigūnai, sąlygojo tik tendencingą diskusijos kryptį bei sprendimus.
Tai jau antras interesų konflikto pažeidimas.
Diskusijų metu buvo panaudotas netgi atviras psichologinis spaudimas. Jam nepavykus, pritaikytos individualios priemonės: kaip senais sovietiniais laikais be kaltės kalti buvo kviečiami ant“kilimo“, taip ir nepriklausomybės metais į organizatorių tendencijas netelpanti diskusijos dalyvė buvo apkaltinta neigiama įtaka kitų diskutuojančiųjų nuomonei per išdalytą visiems medžiagą bei rezoliucijų projektus. Pasirodo, pasitarimo šūkis „tegul jus išgirsta“ taikomas ne visiems: prieš AE pasisakanti „mokslo pelėda“ buvo priversta nebedalyvauti diskusijose, kai tuo metu viena iš dalyvių, pasisakiusi už AE statybą, buvo kaip mat perduota per internetinį ryšį visoms diskutuojančioms šalims – Austrijai, Kiprui, Ispanijai ir Suomijai.
Tai jau du pažeidimai iš karto: teisės į savo nuomonės pareiškimą apribojimas ir lygių galimybių įstatymo pažeidimas, paskleidus dezinformaciją visai ES! Lietuvoje šią dezinformaciją galima pataisyti, paskelbiant vienos vienintelės diskusijos dalyvės nuomonę kaip jos asmeninę. Tačiau ES narėms to jau nebeatšauksi. Juo labiau, kad už tokią individualią nuomonę studenčiokė buvo kaip mat organizatorių apdovanota – ją pasiūlyta deleguoti į baigiamąjį pasitarimą Briuselyje. Argi tai netendencinga? Ar nerodo organizacinių tikrųjų tikslų?
Antra vertus, šis faktas leido įdėmiau pažvelgti ir netgi surengti greitą interviu su pasitarimo dalyviais. Pasirodo, 50 proc. iš jų nesuprato, kas vyksta ir savo vaidmens renginyje. Apie 30 proc. suprato, bet bijojo pareikšti savo nuomonę, kad nepratastų darbo ar turimos socialinės padėties ir iš dalies – pažadėto uždarbio. Apie 20 proc. suprato ir drąsiai elgėsi.
Kilo įtarimas, kad tarp drąsiai nuomonę reiškiančiųjų yra organizatorių inkorporuotų asmenų, nes jie dažnai ėjo tartis ir laisvai jautėsi besikeičiančiose situacijose, kurios trikdė kitus dalyvius. Pažymėtina, kad pasitarimas vyko „dalykinio žaidimo“ forma, nepaaiškinus dalyviams žaidimo taisyklių, tikslo, bet labai akcentuojant rezultatus – 150 Lt dovaną už dalyvavimą pasitarime. Tai atviras nuomonės papirkimas. O ir ne vien ta suma. Tarp 40-ties į pasitarimą patekusiųjų 17, 5 proc. Buvo pensininkai – labiausia socialiai nuskriausti mūsų valstybėje. 12 proc. buvo namų šeimininkės – taip pat gyvenimu neišlepintos. Taigi trečdalis pasitarimo dalyvių gal pirmą ir paskutinį kartą gyvenime vaikščiojo kilimais išklotuose rūmuose, papuoštomis barokinėmis užuolaidomis, tviskančiomis Venecijos „kandeliabrais“, ir stebėjosi karališkai puotai prilygstančiomis kasdienėmis vaišėmis. Žado netekusi, lyg sapnuodama ši grupė būtent nieko nesuprato. Tik nužemintai linkčiojo į visas puses ir šimtą kartų dėkojo organizatoriams už šią dviejų dienų pasaką.
25 proc. dalyvių buvo valstybės tarnautojai ir 10 proc. – verslininkai. Būtent šios dvi grupės prisibijojo ir labiau vertino savo socialinę padėtį nei nagrinėjamas problemas. Po 17,5 proc. sudarė darbuotojai ir studentai. Būtent darbuotojai jautė savo vertę ir reiškė savo nuomonę. Tuo tarpu studentai prieštaravo. Beje, ar dėl jaunystės, ar dėl kitų nežinomų priežasčių jie jautėsi drąsiai, arogantiškai, o epizodais netgi ciniškai.
Na, jaunimas visais laikais prieštaravo vyresnei kartai. Bet lyginant studentus su tais diskutuotojais, kurie sovietmečiu prieš kareivio automatą stojo, apkabino AE ir privertė valdžią sustabdyti III bloko statybą, tai matome didžiulį skirtumą. Pasitarime buvę studentai gynė AE reikalingumą, nors žinojo, kad ši jėgainė buvo, yr air bus tik rusų karinėms bazėms. Argi 150 Lt ir galimybė nuvažiuoti veltui į baigiamąjį pasitarimą Briuselyje svarbiau nei mūsų ateitis? Pasirodo, taip.
Pasibaigus šiam „Europos piliečių“ pasitarimui „Villono“ viešbutyje bei piliečių „Santalkos“ organizuotoje diskusijoje kyla vienas ir pagrindinis klausimas – kam naudinga ta AE? Dėl Lietuvos valdžios, aišku, reveransas Rusijos karinėms bazėms. Bet iš Briuselio atvykusiems Europos integracijos koordinatoriams militaristinė Kaliningrado sritis viduryje kontinento turėtų tikrai nepatikti. Tai negi branduolinės energetikos pramoninkai tokiais keliais papirkinėja ir formuoja jiems palankią nuomonę? Jei taip, tai suprantama iš kur ta pasitarimo prabanga, atlyginimai ir dovanos…
Kažin kiek tokių išsėtinės sklerozės renginių tyliai tyliai be paskelbimo ir spaudos dalyvavimo buvo organizuota Lietuvoje, Europoje ar visame pasaulyje? Atominių labui. Pramoninkų turtėjimui ir radioaktyvaus genocido grėsmei?
Nedalyvaukime referendume, kad mūsiškiai energetikos monopolistai (LEO) negalėtų manipuliuoti tautos vardu, o teisybėje – dar ir tuštinti tautos kišenių!!!
