Kinijos ekonomikai lėtėjant ekonomistai nesutaria dėl galutinio poveikio Lietuvai

0
139
- Reklama -

Nors Pasaulio banko (PB) teigimu, Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet sieks 5 proc., tai vertinama kaip neįprastai žemas lygis. Be to, šalies nekilnojamo turto (NT) sektorius patiria krizę, auga valstybės, asmenų ir bendrovių skolų lygis. Eltos kalbinti ekonomistai sutaria, kad Kinijos ekonominio augimo sulėtėjimas turės poveikį Europos gamybai ir infliacijai, tačiau išsiskiria jų nuomonės dėl to, koks bus to poveikis Lietuvai.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad tiesioginis Kinijos ekonomikos problemų poveikis Lietuvai yra minimalus, bent jau dabartinėse sulėtėjimo sąlygose. Jis pamini, kad Kinijos ekonomikos sulėtėjimas net turi naudą per defliacijos eksportavimą į Europą.

Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė tikina, kad nors tiesioginiai ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra minimalūs, Lietuvos pramonė yra įjungta į Europos tiekimo grandines, per kur neigiamos pasekmės persiduoda.

PB ir Tarptautinis valiutos fondas (TFV) taip pat teigia, kad dabartinė Kinijos infliacija siekia 0,7 proc., visgi bendras maisto prekių kainų lygis, lyginant 2022 m. ir 2023 m. rugsėjo mėn. krito apie 3,2 proc. Abi tarptautinės institucijos taip pat pastebi, kad Kinijos vartotojai vis labiau praranda pasitikėjimą rinka, jų vartojimo lygis krenta, o Kinijos augimo modelis, paremtas statybomis ir NT pardavimais, kuriuos vykdant įmonės prisiima skolas, nebeveikia efektyviai.

N. Mačiulis: kol Kinijos ekonominės problemos netampa sukrėtimu pasauliui, gauname defliacinę naudą

Ekonomistas N. Mačiulis teigė, kad Lietuvos ekonomika nėra tiesiogiai susieta su Azijos rinkomis, tad Kinijos ekonominiai iššūkiai, pasireiškiantys per lokalizuotų sektorių problemas, tiesioginio poveikio gamybai ir vartotojų lūkesčiams neturi. Visgi, jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gamintojai gali pajusti poveikį per antrinius kanalus, pavyzdžiui, dėl Kinijos situacijos neigiamas pasekmes jaučiančią Vokietiją.

„Lietuvos ekonomika labai integruota į Europos rinką, mūsų prekybą su Azijos rinkomis yra minimali. Kol šie sukrėtimai nenuvilnija per visą pasaulį ir neatsispindi JAV ar didžiųjų Europos valstybių rezultatuose, tol tai neturi įtakos. Ir dėl to šiemet nematėme didelių poveikių Lietuvos pramonės ir paslaugų sektoriams, vartotojų lūkesčiams“, – Eltai teigė N. Mačiulis.

„NT sektorius, statybų sektorius yra lokalizuoti, nors jie kažkiek veikia pasaulines žaliavų kainas. Bet kai kurios pramoninės valstybės yra priklausomos nuo eksporto į Kiniją, viena iš jų – Vokietija, kuri eksportuoja technologiją ir jos pramonė jaučia neigiamas pasekmes. Nors Lietuva tiesiogiai į Kiniją eksportuoja mažai, bet per antrinius kanalus, per pažeistą paklausą Vokietijoje ir Švedijoje, tai gali paveikti ir gamintojus čia“, – aiškino jis.

Pasak ekonomisto, Kinijos ekonomikos stagnacija tai turi ir pozityvų aspektą Vakarų ekonomikoms, o per tai ir Lietuvai – per pigesnes žaliavas ir perteklinę gamybą eksportuoja defliaciją. Bet, pasak jo, nors vartotojai gali džiaugtis mažesnėmis kainomis, reiktų tikėtis, kad tokia stagnacija nepavirs Kinijos ekonominio modelio griūtimi.

„Krenta Kinijos eksporto kainos, būtent dėl pingančių žaliavų, dėl perteklinių gamybinių pajėgumų. Ten mažėja ir vartotojų kainų indeksas, bet, pavyzdžiui, dabar Kinijos eksporto kainos yra 9 proc. mažesnės, nei buvo prieš metus. Kinija ne tik eksportuoja prekes, bet ir eksportuoja defliaciją“, – komentavo jis.

„Ką mes matome – dėl Kinijos lėtėjimo pigs žaliavos, pigs eksportuojamos prekės, pigs transportavimas. Vartotojai jau dabar mato to naudą, nes pastaruosius kelis mėnesius matome kainų sumažėjimą. Aišku, reikia tikėtis, kad nesušlubuos ir nepradės griūti Kinijos ekonominis modelis“, – pridūrė jis.

N. Mačiulis taip pat paaiškino, kad dabartinė Kinijos NT krizė, išsiplėtusi į kitus sektorius, buvo sukelta šalies Vyriausybės bandymo keisti statybų sektoriaus veikimo modelį, kas sugriovė vartotojų pasitikėjimą vystytojais. Pasak jo, tokia situacija yra sunkiai valdoma, Kinijos valdžios bandymai skatinti ekonomiką neveikia ir artimoje ateityje nenumatomas pagerėjimas.

„Kinijos statybų ir NT sektorius sudaro iki penktadalio visos ekonomikos. Šio sektoriaus problemos labai greitai išsiplečia užimtume, lūkesčiuose ir kituose sektoriuose. Daugelis indikatorių rodo, kad Kinijos ekonomikos būklė yra prasčiausia per pastaruosius 30 metų“, – aiškino N. Mačiulis.

„2021 m. prasidėjęs Kinijos planinis bandymas sumažinti perteklinį NT vystytųjų įsipareigojimų kiekį ir priklausomybę prie skolintų lėšų, užtikrino, kad jiems trūksta lėšų baigti projektus. Didelė dalis vystytųjų parduodavo butus, jų dar nepastatę ir taip surinkę pinigus, statydavo, bet gyventojai pradėjo abejoti ir nukrito lūkesčiai. Tad matome 2 metus krentančias kainas, o šiemet statybų apimtys siekia tik 50 proc. vidurkio“, – komentavo jis.

LPK ekonomistė: dėl ekonominės padėties pingančios prekės gali neigiamai veikti Europos ir Lietuvos gamintojus

Tuo metu LPK ekonomistė-analitikė E. Stonkutė pabrėžė, kad Lietuvos gamintojai neigiamą Kinijos ekonomikos situaciją gali pajausti ne tik per antrinius šaltinius, bet ir per Vokietijos automobilių pramonę, kurios pokyčiai gali tiesiogiai paliesti ir Lietuvos gamintojus. Šie gamintojai, anot jos, bando diversifikuotis ir taip mažinti poveikį, bet nuo Kinijos poveikio globalioms rinkoms pabėgti nėra įmanoma.

„Kai buvo prognozuojamas Europos Sąjungos ekonomikos augimas, viena iš pagrindinių prielaidų buvo, kad Kinija atsigaus sklandžiai, nes yra labai artimas bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonė bendradarbiauja su Kinijos, eksportuodami produkciją ir importuodami kiniškus automobilius. Šios tiekimo grandinės dalimi yra ir Lietuvos gamintojai, kurie teikia produktus Vokietijos pramonei“, – Eltai aiškino E. Stonkutė.

„Mūsų gamintojai nesnaudžia, kada problemos gali susikaupti. Jie žinoma bando diversifikuotis, bet reikia suprasti, kad Kinija yra labai globalus žaidėjas, tai antra didžiausia pasaulio ekonomika. Kažkur pasislėpti ir tapti nepriklausomiems yra neįmanoma“, – pridūrė ji.

Taip pat analitikė paminėjo, kad Kinijoje ekonomikos sulėtėjimas ir dėl to žemos gaminamų ir eksportuojamų produktų kainos gali pakenkti Europos ir Lietuvos gamintojams, kadangi šie nebegalės konkuruoti.

„Visos Europos importas iš Kinijos sudaro apie 20 proc. viso importo – tai stambiausias importuotojas. Toks didelis kiekis produkcijos gali teigiamai veikti infliacinius procesus, kas paprastam gyventojui gera žinia. Bet jeigu tie kiekiai dideli ir tose srityse, kur mes konkuruojame, tai problema mūsų gamintojams, nes jie gali tapti nekonkurencingi“, – teigė ji.

Visgi E. Stonkutė paminėjo, kad nors Kinijos ekonomika lėtėja dėl NT sektoriaus, pramonės ir gamybose sektoriai stabilizuojasi. Taip pat, pasak jos, šis sulėtėjimas nėra toks drastiškas, kaip kartais teigiama ir labiau indikuoja, kad Kinijos gyventojų pajamos ir gyvenimo lygis neaugs taip greitai kaip anksčiau.

„Vasaros pabaigoje nerimavome, kad Kinijai greičiausiai nepavyks pasiekti 5 proc. BVP augimo, bet tos prognozės atsistato. Žinoma, NT sektoriaus problemos iki šiol nėra išspręstos, nors valdžia deda visas pastangas sureguliuoti sektorių. Tačiau optimizmo duoda gamybos sektorius, kuris šiek tiek stabilizuojasi ir vartojimas. Žinoma, žmonės Kinijoje dar nepradeda drąsiai leisti pinigų, bet vartojimas šiek tiek tvarkosi“, – aiškino E. Stonkutė.

„Mes kalbame apie Kinijos ekonomiką, lyg jau kažkas labai blogai, bet tai šalis, kuri daugelį metų buvo įpratusi augti gana sparčiai, kartais dviženkliais procentų skaičiais, tai 5 proc. BVP augimo yra sunkiai suprantami“, – pridūrė ji.

Kinijos ekonominė padėtis

Nors tiek PB ir TFV prognozuoja, kad Kinijos BVP 2023 m. augs iki 5,1 proc., o 2024 augimas sieks apie 4,2 – 4,4 proc., tai neįprastai žemas kilimas. Žvelgiant į istorinius duomenis, Kinijos BVP 1989–2023 m. periodu vidutiniškai augo apie 9 proc. per metus.

Pasak TVF, nors bendras Kinijos nedarbo lygis šiuo metu siekia 5,3 proc., jaunimo nedarbo lygis viršijo 21 proc. ir birželio mėn. siekė net 21,3 proc.

Taip pat PB duomenyse pateikiama, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis nuo 2022 m. iki 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigos rodo, kad Kinijos gyventojai mano, jog per artimiausius 12 mėn. šalies ekonominė padėtis blogės. Prie šio neigiamo vertinimo, institucijos duomenimis, prisideda ir mažesnis nei ikipandeminis namų ūkių pajamų augimas ir tai, jog apie 65 proc. visų Kinijos piliečių santaupų buvo laikoma NT, kuri sparčiai praranda vertę, forma.

Taip pat, rugsėjo duomenimis, tiek Kinijos eksportas, tiek importas sumažėjo po 6,2 proc. lyginant su 2022 m. rugsėjo mėn. Toks eksporto ir importo kritimas fiksuojamas jau nuo šių metų gegužės.

Žygimantas Šilobritas
ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!