- Reklama -

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė pranešimą spaudai „Negalios reforma: dažniausiai užduodami klausimai“. Ginčų komisijos nariai apgailestauja, kad Ministerija minėtame pranešime paskelbė visuomenę akivaizdžiai klaidinančius teiginius. Pranešimo 10 punkte Ministerija nurodo, kad neįgaliųjų skundai šiuo metu nagrinėjami esą fragmentiškai, kad „kad iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK (Lietuvos administracinių ginčų komisija), kitais – GK“ (Ginčų komisija prie SADM).

Ginčų komisija pažymi, kad šie Ministerijos teiginiai yra absoliučiai klaidinantys, nes ir pagal anksčiau galiojusį, ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, nustatytą LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1-oje dalyje, vienintelė institucija nagrinėjanti ginčus dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo privalomo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka yra Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK) nagrinėja skundus, kylančius iš kitų teisinių santykių, o ginčų dėl neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo, kai asmuo skundžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimus, nenagrinėja. Ši funkcija įstatymu yra išskirtinai priskirta tik Ginčų komisijai prie SADM.

Taigi, Ginčų komisija veikia kaip specializuota šios kategorijos ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sudėtyje dirba ne tik teisininkai, bet ir medikai. Taip užtikrinamas maksimaliai operatyvus, objektyvus ir kvalifikuotas neįgaliųjų skundų nagrinėjimas. Todėl Ministerijos teiginys, kad „GK nagrinėjami skundai nėra labai specifiški“, yra taip pat klaidinantis.

2022 m. per praėjusius 10 mėnesius Ginčų komisija tenkino apie 43 procentus pareiškėjų skundų. Šie Komisijos sprendimai nustatyta tvarka teismui nebuvo apskųsti ir jie yra galiojantys bei privalomi asmenims ir institucijoms. Ši aplinkybė įrodo Komisijos veiklos efektyvumą ir prasmingumą įgyvendinant valstybės politiką ir valstybės įsipareigojimus neįgaliųjų teisių apsaugos srityje bei įgyvendinant LR Konstitucijos 5 str. 3 dalies nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pastaruoju metu Ginčų komisijai buvo viešai metami kaltinimai, jog Komisija esą viršijanti savo kompetenciją, nes savo sprendimuose nagrinėjanti negalios nustatymo turinį. Komisija paaiškina, kad kiekvienas ginčo (skundo) nagrinėjimo procesas apima faktinį ir teisinį pagrindą. Šiuo atveju Komisijos funkcijas apibrėžia Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (NSIĮ) 23 straipsnio 1 dalies norma, tai reiškia, kad Komisija, nagrinėdama neįgaliojo skundą, privalo pasisakyti ir dėl faktinių aplinkybių, faktinių duomenų vertinimo, ir dėl atitinkamų teisės aktų materialiųjų normų taikymo ar netaikymo. Komisijos, kaip valstybės institucijos funkcijos ir kompetencijos gali būti apibrėžiamos tik įstatymu, bet ne kitų institucijų nuomonėmis ar aiškinimais.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių Ministerijos teiginys, kad „ginčų nagrinėjimas taps labiau prieinamas gyventojams, nes LAGK (Lietuvos administracinių ginčų komisija) turi padalinių tinklą regionuose“, yra taip pat klaidinantis, nes skundų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo sistema remiasi ne teritoriniu, o dalykiniu-kvalifikaciniu principu, be to skundai Komisijai daugiausia teikiami nuotoliniu būdu (el. paštu, paštu), pareiškėjai skundų nagrinėjimuose dalyvauja nuotoliniu būdu, todėl institucijos teritorinių padalinių aspektas neturi jokios reikšmės.

Pažymėtina ir tai, kad šiai dienai skundo padavimas Ginčų komisijai prie SADM yra paprastesnis, nes nėra suvaržytas formaliaisiais reikalavimais dėl skundo turinio ir dalyko formuluočių, tuo tarpu asmeniui kreipiantis su skundu į LAGK, yra būtinos advokato ar kito kvalifikuoto teisininko paslaugos.

LAGK sudėtyje nedirba medikai. Net ir gavus skundo nagrinėjimui reikalingas specialistų išvadas, nagrinėjant skundą ir taikant atitinkamus negalios nustatymo kriterijus, jas reikia gebėti tinkamai įvertinti ir objektyviai pritaikyti, tam reikia ne tik specialių žinių, bet ir išmanyti specializuotą medicininę terminiją. Todėl jau pačios Komisijos sudėtyje ir turi dirbti medikai, kas šiuo metu ir yra užtikrinta Ginčų komisijos prie SADM veikloje. Akivaizdu, kad LAGK tokių kvalifikacinių galimybių neturi.

Ginčų komisijos prie SADM veiklos specifiką lemia bent keli aspektai, susiję su įstatymuose apibrėžtomis Komisijos funkcijomis ir Komisijos vieta ikiteisminio ginčo nagrinėjimo sistemoje. Šios sistemos esmę sudaro tai, kad jai būdinga instancinė sąranga, kaip ir teismų sistemai. Instancinė sąranga reiškia tai, kad ginčų nagrinėjimo procedūroje aukštesnės instancijos institucijos nesaisto žemesnės instancijos skundo nagrinėjimo institucijos priimti sprendimai, jų motyvai bei ginčo santykio teisinis kvalifikavimas (teisės normų taikymas). Privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija (kokia šiuo atveju yra Ginčų komisija prie SADM) privalo veikti analogiškai kaip aukštesnės instancijos teismas (tik ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje), t.y. nagrinėdama skundą vadovaujasi tik įstatymais.

Ginčų komisijos nariai pažymi, kad bet kokie kitų institucijų pareiškimai ar veiksmai, kuriais siekiama sumenkinti Ginčų komisijos prie SADM vaidmenį nagrinėjant neįgaliųjų skundus, yra nesuderinami su Lietuvos įsipareigojimais pagal Lietuvoje ratifikuotą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

Ginčų komisijos prie SADM nariai:

Arvydas Akstinavičius (pirmininkas)
Tomas Bakučionis
Liudmila Burdienė
Vitalija Šumauskienė

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą