Už viešai išsakytą kritišką nuomonę Ginčų komisija patiria spaudimą

0
1885
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)
- Reklama -

 

Tomas Bakučionis
Ginčų komisijos prie SADM pirmininko įgaliotas Komisijos narys

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pristačius negalios politikos reformos projektą, Ginčų komisija prie SADM, kaip neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinime dalyvaujanti institucija yra pateikusi savo išvadas, siūlymus, ir taip pat kritišką nuomonę dėl atskirų siūlomo naujo teisinio reguliavimo aspektų.

Tenka apgailestauti, kad net ir demokratinėje visuomenėje dėl išsakytos dalykinės pozicijos, dėl keliamų projekto teikėjams galimai nepatogių klausimų, Ginčų komisija patiria kai kurių politikų ir net žiniasklaidos priemonių spaudimą. Ginčų komisija buvo be jokio pagrindo apkaltinta, esą viršijanti savo kompetenciją neįgaliųjų skundų nagrinėjimo procesuose. 2022-11-23 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto viešame posėdyje Komiteto pirmininkas be jokio pagrindo apkaltino Ginčų komisiją „skleidžiant dezinformaciją ir gąsdinant visuomenę“.

2022-11-23 popietę su Komisija telefonu susisiekė LRT žurnalistė Asta Martišiūtė, kuri teigė, kad esą Komisija neišnagrinėjo vieno neįgalaus asmens neva siųsto skundo. Žurnalistės pateiktą informaciją Komisijoje patikrino Komisijos Pirmininko įsakymu sudaryta speciali tyrimo komisija su IT specialistu, kuri nustatė, kad minimo skundo iš žurnalistės nurodyto neįgaliojo asmens Komisija apskritai nebuvo gavusi, o tik jo elektroninį laišką apie jo problemas, į kurį Komisija atsakė nusiųsdama skundo blanką ir raštu paaiškino neįgaliajam, kaip pateikti skundą Komisijai.

2022-11-24 popietę į Ginčų komisija atvyko (kaip vėliau paaiškėjo) neprisistatęs LRT operatorius su filmavimo kamera ir pirminėje informacijoje minėto neįgalaus pilnamečio asmens motina (vardas ir pavardė Komisijai yra žinoma). Neprisistatęs LRT operatorius filmavo Komisijos tarnybinėse patalpose Komisijos darbuotojos ir minėtos moters pokalbį, neturėdamas Komisijos ir tikėtinai minėtos moters sutikimo. Tuo metu LRT žurnalistė Asta Martišiūtė stovėjo gatvėje ir už rankos laikė minėtą neįgalųjį asmenį, neleisdama jam užeiti į Komisijos patalpas, taip mėgindama sudaryti regimybę, kad „Komisijos durys neįgaliesiems užvertos“. Tik po primygtinio Komisijos nario reikalavimo, neįgalus asmuo buvo palydėtas į Komisijos patalpas ir pasodintas kėdėje. LRT žurnalistė pokalbio metu kelis kartus teikdama iš esmės vieną klausimą dėl minėto tariamai neišnagrinėto skundo, pati tuoj pat ir „sukurdavo“ atsakymą nutraukdama pašnekovą, nepraleisdama progos išreikšti nepasitenkinimą dėl to, kad Komisija „nepalaiko reformos“.

Komisijos vertinimu, tokia situacija, kai neįgalus asmuo, kuriam sunku judėti, žurnalistės buvo išnaudojamas kaip efektingo žurnalistinio „šou“ elementas, kai manipuliuojama jo negalia, neatitinka elementarių visuomenės informavimo ir žurnalistinės profesinės etikos principų. Juolab minėta žurnalistė atstovauja Nacionalinį transliuotoją, kuriam turėtų būti keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai.

Komisija smerkia tokius žurnalistų veiksmus, kuriais išnaudojami neįgalieji ir dangstomasi jais dėl reformos siekiamybės.

Komisija atlieka savo tyrimą ir renka duomenis, iš kurių jau dabar galima įtarti, kad LRT žurnalistės A. Martišiūtės įvardijamas pradėtas „žurnalistinis tyrimas“ yra ne kas kita, kaip negalios politikos reformos palaikytojų inspiruota užsakomoji akcija prieš Ginčų komisiją, vien dėl to, kad Komisija išsakė kritišką požiūrį į reformą. Tokias prielaidas suponuoja vieši ir nevieši Astos Martišiūtės pasakymai, kad esą Lietuvos negalios forumo vadovė H. Varnienė reformą palaiko, tai „kodėl nepalaiko Komisija“. Dar daugiau, LRT žurnalistė iš esmės atkartojo minėtos p. H. Varnienės išsakomą cinišką naratyvą, jog esą „Komisijos nariai laikosi savo kėdžių“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra aiškiai įtvirtintas draudimas persekioti už kritiką ir šiuo požiūriu demokratinėje visuomenėje yra visiškai nesvarbu ar tokią kritiką reformai išsako pilietis, ar kita valstybės institucija. Todėl mus nemaloniai nustebino vieši minėtos LRT žurnalistės priekaištai Komisijai – „kaip Ministeriją gali kritikuoti jai „pavaldi“ įstaiga?“

Paaiškiname, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal įstatymą įgyvendiną Ginčų komisijos savininko (steigėjo) funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad Ginčų komisija savo veikloje ir sprendimų priėmimo procese yra „pavaldi“ Ministerijai. Komisija, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėdama neįgaliųjų skundus ir kolegialiai priimdama sprendimus, vadovaujasi tik įstatymu, jokios kitų institucijų nuomonės Komisijos nesaisto ir neriboja Komisijos teisės išsakyti dalykines kritines pastabas vieniems ar kitiems teisės aktų projektams, kurie yra susiję su Komisijos veikla.

Todėl Ginčų komisija ragina visas suinteresuotas institucijas ir žiniasklaidą atsakingai žiūrėti į negalios politikos reformą, diskutuoti ne apie detales ir antraeilius dalykus, bet profesionaliai ir apie esminius neįgaliesiems klausimus. Atsakingų valstybės institucijų pareiga yra tinkamai ir profesionaliai, laikantis teisėkūros principų ir gerosios praktikos, parengti tokį įstatymo projektą, kuris realiai pagerintų neįgaliųjų gyvenimą, o nebūtų tik dar viena eilinė „varnelė“ institucijų statistinėse ataskaitose ar „savų“ aprūpinimas darbo vietomis naujai kuriamoje Agentūroje.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą