Kodėl Lietuvoje tokios aukštos elektros kainos?

68
8
- Reklama -

Elektros laidai. KK nuotr.

Jeigu ne Seimo laikinoji komisija, kažin, ar Lietuvos gyventojai šiandien sužinotų, kodėl taip brangiai mokame už elektrą.

Dar daugiau – „Gazpromu“ lyg didžiausiu baubu gąsdinantys konservatoriai, kaip rodo komisijos medžiaga, patys padėjo„Gazpromui“ užsidirbti nemenkas sumas, gaminant elektrą brangiomis rusiškomis dujomis kūrenamoje Elektrėnų elektrinėje – vadinamoje „Lietuvos elektrinėje“.

Ir tai – dar ne viskas. Ar daug kas iš jūsų girdėjo apie tokį dalyką, kaip VIAP? Tai išsišifruoja taip: viešuosius interesus atitinkanti paslauga (VIAP). Ji sudaro beveik 0,10 Lt elektros kainos, o kam iš mūsų, elektros vartotojų, surinkti milijonai – ką ten milijonai, šimtai milijonų, – yra panaudojami, vienas Dievas (ir tie, kurie tuose milijonuose maudosi) težino: mat tų milijonų paskirstymo audito niekas iki šiol neatlikinėjo.

Tačiau apie viską – nuo pradžių.

Kam pigiai importuoti, jeigu galima brangiai pasigaminti?

„Kadangi 2010 m. sausio 1 d. dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai buvo uždaryta Ignalinos AE, buvo padidintos „Lietuvos elektrinės“ Elektrėnuose elektros gamybos apimtys. Pagrindinis motyvas – užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą.

Ponas Sekmokas (A.Kubiliaus Vyriausybės energetikos ministras) savo iniciatyva, nesant jokio pagrindimo ir reglamentavimo, nustatinėjo kvotas: kiek elektros turi pagaminti „Lietuvos elektrinė“, kad būtų užtikrintas elektros tiekimo saugumas.

2010 metams Energetikos ministerija „Lietuvos elektrinei“ nustatė 2,5 Twh.

Kad įsivaizduotumėte, kiek tai yra, galiu pasakyti, kad Lietuva pastaruosius dešimt metų sunaudoja apie 10 Twh elektros energijos per metus.

Taigi, „Lietuvos elektrinei“ nustatyta kvota – ketvirtadalis to kiekio, kurį sunaudoja Lietuva“, – apie buvusio energetikos ministro neūkiškumą A.Kubiliaus Vyriausybėje kalbėjo Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Artūras Skardžius.

Jis atkreipė dėmesį į šį esminį dalyką: „Lietuvos elektrinės“ gamybos kaina, lyginant su importuojamos elektros kaina, yra labai didelė. Ji viršija importuojamos elektros kainą keletą kartų: 2014 m. „Lietuvos elektrinėje“ pagamintos elektros kaina – beveik 0,51 Lt už kWh, kai tuo tarpu importuojamos elektros kaina – apie 0,16 Lt už kWh.

„Būtent nuo to pagrindimo – kiek reikia elektros energijos pasigaminti Lietuvai, kad būtų užtikrintas elektros tiekimo saugumas, ir priklauso, koks kiekis bus gaminamas. Ir nuo to priklauso, kokio dydžio bus sąskaitos už elektros energiją“, – sakė Seimo narys.

Taigi, skaičiai (kvota remtinai „Lietuvos elektrinės“ elektros energijos gamybai) – iš tiesų šokiruojantys:

2010 m. – 2,5 Twh,

2011 m. – 1,74 Twh,

2012 m. – 1,53 Twh.

Kodėl reikėjo gaminti Elektrėnuose iš brangių rusiškų dujų brangią elektros energiją – neaišku.

„Tik pradėjus dirbti socialdemokratų Vyriausybei ši kvota buvo sumažinta iki 0,9 Twh. Tai reiškia, kad daugiau buvo importuojama skandinaviškos elektros energijos.

Tiesa, Lietuvos energetikos instituto mokslininkų teigimu, ta kvota – 0,9 Twh – yra ne riba: tas skaičius gali būti kur kas mažesnis – 0,6 Twh.

Tad kodėl A.Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija nesinaudojo Lietuvos energetikos instituto skaičiavimais? Kodėl buvo užkraunama rusiškų dujų našta?“ – klausė A.Skardžius.

Taigi, situacija A.Sekmoko vadovavimo Energetikos ministerijai laikais buvo gana įdomi ir, sakytume, dviprasmiška: iš vienos pusės buvo perkama daugiau brangių rusiškų dujų (elektros gamybai Elektrėnuose), iš kitos pusės – konfliktuojama su Rusija: rodomas viešas konfliktas su „Gazpromu“.

„Taigi situacija buvo tokia: kuo daugiau „Gazpromo“ dujų naudoti elektros gamybai, užuot pirkus trigubai pigesne kaina iš Skandinavijos šalių ir Estijos“, – apie situaciją „Lietuvos elektrinėje“ pasakojo A.Skardžius.

Jokių kriterijų, kodėl reikėjo tiek daug pagaminti tokios brangios elektros energijos, kaip nustatė Seimo komisija, nebuvo.

„Tą kiekį nustatinėjo ministras. Tik vėliau šis klausimas buvo peradresuotas Vyriausybei“, – „Karštam komentarui“ sakė A.Skardžius.

Taigi, A.Kubiliaus Vyriausybė viena ranka skriaudė pensininkus, nurėždama dalį pensijos, o kita ranka kėlė brangių rusiškų dujų suvartojimo kiekius „Lietuvos elektrinėje“, o tuo pačiu ir elektros energijos kainą, užuot tris kartus pigiau importavusi elektros energiją. Gražu?

VIAP milijonai

Auginant elektros kainas, buvo išaugintos ir VIAP (viešuosius interesus atitinkanti paslauga) kainos. Elektros energijos kainoje tai, kaip jau rašėme, sudarė apie 0,10 Lt, o per metus – apie milijardą litų.

„Nustatant VIAP 2010 metams, „Lietuvos elektrinei“ buvo nustatyta kvota 2,5 Twh, o pagaminta 1,9 Twh. Kaip matote, tas nustatytas kiekis nebuvo pagamintas. Tačiau iš gyventojų pinigai buvo paimti už 2,5 Twh. Nes VIAP susimoka elektros vartotojai – tiek buitiniai, tiek pramoniniai. Tokiu būdu jie buvo apiplėšti“, – „Karštam komentarui“ sakė A.Skardžius.

Taigi, Seimo komisija nustatė, kad „Lietuvos elektrinė“, kuriai 2010 m. energetikos ministras 2010 metams skyrė energijos tiekimo saugumo užtikrinimui VIAP remiamą 2,5 Twh elektros energijos gamybos kvotą, pagamino tik 1,9 Twh, tačiau iš VIAP biudžeto jai buvo skirti ir išmokėti pinigai už 2,5 Twh. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė, kad „Lietuvos elektrinė“ privalo vartotojams grąžinti neteisėtai gautus 52,417 mln. Lt, kuri pradėjo juos grąžinti nuo 2012 m. po 13,1 mln. Lt kasmet per 4 metus.

„Įsivaizduojat, tai norėjo tuos pinigus „nuplauti“! Jeigu VKEK nebūtų patikrinęs, tai pinigai būtų „nuplaukę“, – įsitikinęs A.Skardžius.

Pasak jo, iki šiol nėra atsakymo, į kieno kišenę tie neteisėtai išmokėti pinigai nukrito ir kam jie buvo panaudoti.

„Vien to, kad VKEK nustatė šį neteisėtą pinigų išmokėjimą ir pagrūmojo pirštu: „Na, na, grąžinkit“, neužtenka. Gal prokuratūra tai ištirs?“ – svarstė Seimo narys.

Tiesa, komisijoje buvo aptikta ir daugiau įdomių dalykų iš „Lietuvos elektrinės“ veiklos.

2012 metais „Lietuvos elektrinės dalį iš remiamos VIAP išmokomis eklektros energijos kiekio pardavė Estijos biržai. Už šį parduotą kiekį bendrovė gavo 8,6 mln. VIAP lėšų.

„Elektrinė, brangias dujas naudodama, dirba kam? Kad užtikrintų elektros energijos tiekimo saugumą Lietuvai. O jie, imdami iš VIAP remtiną gamybą, gamina brangią elektrą ir pardavinėja estams. Tai reiškia, mūsų saugumui nereikia tiek elektros energijos saugumui užtikrinti? Tai yra dirbtinis elektros gamybos kainos išpūtimas,“ – mano A.Skardžius.

Beje, kas yra VIAP? Liaudiškai?

„VIAP – tai tautos dotacija tautos interesams užtikrinti energetikos srityje, taip būtų galima paaiškinti liaudiškai“, – paaiškino A.Skardžius.

Kitaip tai būtų galima paaiškinti taip: jeigu importuojamos elektros energijos kaina yra 0,16 Lt už kWh, o naudojant brangias rusiškas pagamintos elektros energijos kaina yra 0,51 Lt už kWh, tai kainų skirtumas ir sudaro tą VIAP, kuris kaip tautos dotacija (surinkta iš elektros energijos vartotojų – elektros kainoje tai sudaro apie 0,10 Lt) sugrįžta, pvz., į brangią elektros energiją grąžinančią „Lietuvos elektrinę“.

Esant tokiai schemai, be abejonės, elektrinė gali būti suinteresuota gaminti kuo daugiau brangios elektros energijos – nes kuo daugiau pagamins, tuo daugiau VIAP lėšų bus pervesta į elektrinę.

A.Sekmoko „diktatūra“ brangios elektros gamybos „fronte“

Pasak A,Skardžiaus, energetikos ministras A.Sekmokas bandė „stumti“ didesnį dujų suvartojimą „Lietuvos elektrinėje“.

Tai rodo Seimo komisijos medžiaga: „Lietuvos elektrinėje“ remtina elektros energijos gamybos apimtis buvo nustatoma asmeniniu energetikos ministro nurodymu, nesant nustatytų kriterijų.

„Kai dirbo Seimo komisija, VKEKK turbūt galvojo, kad duos man toną medžiagos ir niekas jos neskaitys. O aš perskaičiau. Ir radau A.Sekmoko susirašinėjimą su VKEKK vadove D.Korsakaite.

Ji rašė ministrui, kad negalima taip daryti, nes išaugs gyventojams elektros energijos kaina. Tačiau A.Sekmokas toliau savo darė“, – sakė A.Skardžius.

„Tai D.Korsakaitė viską žinojo?“ – pasitikslinome.

„D.Korsakaitė žinojo ir spaudė A.Sekmoką – yra raštai: kad negalima taip daryti, kelti kainos ir taip toliau. O A.Sekmokas neklausė“, – pažymėjo parlamentaras.

„Palaukite, tai D.Korsakaitė viską žinojo, bet nesiėmė jokių priemonių?“ – negalėjome patikėti tuo, ką išgirdome.

„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės vadovė darė spaudimą A.Sekmokui, bet jis neklausė. Tai yra patvirtinta dokumentuose. A.Sekmokas neįsiklausė į VKEKK argumentus, priimėjo sprendimus kietakaktiškai. Arba turėdamas tam tikrų interesų – padidinti kvotas Elektrėnų elektinei, kad „Gazpromas“ kuo daugiau sudegintų dujų“, – sakė A.Skardžius.

Dabar, kaip žinia, socdemų Vyriausybė tas kvotas sumažino tris kartus.

„Vadinasi, tiek buvo galima sutaupyti žmonių pinigų“, – mano politikas.

Šimtus milijonų – į privačias rankas?

Taigi, VIAP lėšų per metus iš elektros mokesčių mokėtojų (po beveik 0,10 Lt už kWh) suplaukia apie 1 milijardą litų. Tačiau iki 2011 metų nebuvo paskirtas VIAP lėšų administratorius. Ir tik 2011 m. buvo patvirtintas teisinis reglamentavimas dėl VIAP lėšų administravimo.

Iki 2009 m. pabaigos kai kurias VIAP administravimo funkcijas atitinkančią veiklą vykdė AB „Lietuvos energija“, nuo 2010 m. sausio 1 d. – UAB „Litgrid“.

2011 – 2012 m. – UAB „Litgrid“, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – UAB „Baltpool“.

Beje, 2012 m. Energetikos ministerijos vadovybė inicijavo VIAP teikimo tvarkos aprašo ir lėšų administravimo tvarkos aprašo projektus, pagal kuriuos VIAP elektros energetikos sektoriuje mokesčių surinkimą buvo numatyta atlikti privačioms įmonėms.

Ši tvarka jau naujos Vyriausybės buvo pakeista skubos tvarka, ir VIAP lėšas surenka „Litgrid“ bei „Lesto“.

Beje, pačioje VIAP „žaidimo“ pradžioje buvo trys VIAP remtinos veiklos, tačiau A.Sekmokas išplėtė iki devynių.

„Jeigu VIAP buvo numatyta skirti laikinam atsinaujinančių energetikos išteklių kompensavimui – 12 metų, kol atsiperka įranga, o tai yra ir vėjo jėgainės, ir biokuro jėgainės, kurios yra kombinuoto ciklo – gamina ir šilumą, ir elektrą, tai po to tos veiklos išsiplėtė iki strateginių energetikos sektoriaus projektų – iki jungčių: Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai iki 2016 metų iš VIAP fondo lėšų planuojama skirti beveik 500 milijonų litų. Dar bus statoma jungtis su Lenkija.

Norėtųsi, kad toms jungtims būtų skiriami europiniai pinigai, o ne užkraunama našta elektros energijos vartotojams,“ – sakė A.Skardžius.

Ir kodėl gi nesinaudojama europiniais pinigais?

„Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad europiniai pinigai yra akylai kontroliuojami spec.tarnybų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, taip pat Europos institucijų. O vietiniai pinigai, jeigu kas užmerkia akis, lengviau praslįsta į kišenes“, – savo nuomonę išsakė A.Skardžius.

Apie kokias užsienio investicijas galime kalbėti?

Komisija nustatė, kad, jeigu pagal elektros energijos kainą buitiniams vartotojams Lietuva yra maždaug „apie vidurį“ tarp ES šalių, tai pramonės vartojams elektros kaina – penkta pagal dydį ES.

„Mus lenkia tik Slovakija, Airija, o taip pat Malta ir Kipras – kurortinės šalys, kur nėra gamybos. Todėl prisikviesti investuotojus į Lietuvą yra sunku. O mes paskui stebimės, kad nėra investicijų“, – pastebėjo politikas.

Be to, pasak jo, dėl aukštų elektros kainų kenčia ir vietinė pramonė, nes jos produktas nėra konkurencingas.

„Produkto kaina turi būti konkurencinga rinkoje. O dėl aukštos elektros kainos jis nėra toks konkurencingas, koks turėtų būti pasaulinėje rinkoje“, – atkreipė dėmesį į dar vieną problemą dėl aukštų elektros kainų A.Skardžius.

O dabar – smagiausia: milijardas elektrinės statybai

„Tam, kad Lietuvoje būtų užtikrinta konkurencinga elektros energijos gamyba, nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta Elekrėnuose 2010 metais pastatyti iki 400 MW galios kombinuoto ciklo bloką. Investicija turėjo siekti 720 milijonų litų.

Toks sprendimas statyti kombinuoto ciklo bloką, kuris negamina šilumos, o gamina tik elektros energiją, ir kai kuras – dujos, priimtas 2009 metais. Ir investicija siekė ne 720 milijonų, o beveik 1 milijardą 300 milijonų litų. Ir vienos kWh elektros energijos pagaminimas dabar ten kainuoja 0,51 Lt. Ir tai be PVM, be perdavimo….“ – dėstė aukštos elektros kainos aritmetiką A.Skardžius.

„O juk turėjo šita investicija elektros kainą atpiginti. Tačiau kaina gavosi „kosminė“. Ir kuo daugiau toje elektrinėje gamini, tuo didesnė elektros kaina“, – stebisi politikas.

Jo nuomone, „Lietuvos elektrinė“ dėl tokios aukštos elektros energijos kainos praktiškai turėtų stovėti.

„Elektrą reikėtų importuoti – kad neužaugintų elektros kainos tiek pensininkui, tiek pramonininkui“, – mano A.Skardžius.

Tai kaip čia dabar gavosi? Milijardas ir trys šimtai milijonų išleisti „šuniui ant uodegos“?

Beje, siekiant įgyvendinti šį brangų projektą konsultantams buvo išleisti 28 milijonai…

„Kai tik buvo pasirašyta šio projekto įgyvendinimo sutartis, „Lietuvos elektrinės“ valdybos pirmininkas, energetikos viceministras H.Bernatavičius ir būsimas direktorius L.Lukočius priėmė sprendimą pasirašyti ilgalaikę sutartį su „General Electric“ 19 metų, po 20 milijonų kasmet, dėl dar nepradėtos statyti elektrinės aptarnavimo.

Pinigai už 2013 metus yra išmokėti. Ir tai taip pat yra toje elektros kainoje – tame 51 cente.

Kodėl ta priežiūra ne už milijoną ar penkis, bet už dvidešimt milijonų? Ir be konkurso. Ir kodėl 19 metų? “ – tokie klausimai kyla A.Skardžiui.

Šią sutartį, anot Seimo nario, turėjo vertinti VKEKK. Jai turėjo būti įrodytas šitos sutarties pagrįstumas.

„Su kombinuoto ciklo bloko gamyba jiems pavyko VKEKK „išsukioti rankas“, perlaužti. O su šituo net nebandė! Kai mes suformulavome klausimą VKEKK: kaip jūs galite tuos 20 milijonų kasmet 19 metų į priekį perkelti vartotojui, tai jie trauko pečiais, nežino ką daryti“, – sakė A.Skardžius.

Tai ką VKEKK vis dėlto atsakė?

„Nieko“, – atsakė Seimo narys.

Tegul būna brangi lietuviška elektra!

Taigi, žiūrime, ką turime:

-brangiomis rusiškomis dujomis kūrenama „Lietuvos elektrinė“, kurios kombinuoto ciklo bloko statybai vietoj planuotų 720 milijonų litų išleista beveik 1 milijardas 300 milijonų litų;

-28 milijonų litų – konsultantams, kurie patarė tokią „pigią“ elekrinę, gaminančią „pigią“ elektros energiją, statyti;

-dar 19 metų po 20 milijonų (iš viso 380 mln. Lt) bendrovei „General Electric“ už elektrinės „techninį aptarnavimą“;

-0,51 Lt/kWh vietoj 0,16 Lt/kWh importuojamos elektros energijos kainos (dėl to – tautos „dotacija“ (per VIAP) tą brangią elektrą gaminančiai elektrinei – kas sudaro apie 0,10 Lt elektros kainoje).

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą