Kovo mėn. ir I ketvirčio (2009 m. ) mėn. bankų veikimo apžvalga

7
7
- Reklama -
V.Trukšinas

(O joje net santūraus optimizmo ir toliau nesantūriai mažėja…)

Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

Kovo mėn. reikšmingai mažėjo pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – pinigų junginys P3 (platieji pinigai). Reikšmingai ir net įspūdingai atrodo minėto pinigų junginio P3 mažėjimas per šių metų pirmąjį ketvirtį: – 1980 mln. Lt (beveik – 2 mlrd. Lt !!!) ir – 4,4 %. Kyla jau nebe retorinis klausimas: kur (ir kodėl?) dingsta iš šalies ekonomikos jai taip reikalingi pinigai?

Mažėjo pinigų pasiūla, išreiškiama bankų vidaus kredito mažėjimu. Bankų vidaus kreditas per praėjusį ketvirtį sumažėjo beveik 1,6 mlrd. Lt arba – 2,2 %. Sparčiai plinta jau suteiktų paskolų refinansavimas, keičiant skolinimo sąlygas, palūkanas bei valiutą.

Bankų skolinimo šaltinis – kredito ištekliai, kovo mėn. mažėjo dvigubai sparčiau ( nei vasario mėn.. Per pirmąjį ketvirtį kredito ištekliai sumažėjo beveik 1,2 mlrd. Lt, arba – 1,4 % iš esmės dėl motininių bankų lėšų ir rezidentų indėlių likučių mažėjimo.

Vidaus kredito ir plačiųjų pinigų junginio P3 per praėjusį ketvirtį mažėjimas reiškia pinigų pasiūlos šalies ekonomikai mažėjimą. O tai gali sudaryti prielaidas infliacijai mažėti.

Esmine rezidentų indėlių (o jie sudaro vieną iš svarbesnių, beveik 43 %, kredito išteklių šaltinių) mažėjimo priežastimi kovo mėn. buvo valdžios, Sodros ir finansinių tarpininkų indėlių mažėjimas.

Vėl didėjo skolinimo nacionaline valiuta palūkanos bei jų atotrūkis nuo skolino eurais palūkanų.

Vyksta nuolat spartėjantis nacionalinių pinigų ,,išstumtas“ iš šalies ekonomikos, juos pakeičiant užsienio valiutomis, kuriose dominuoja euras. Euras intensyviai įvedamas ,,de facto“, visiškai ignoruojant bet kokius stojimo į euro zoną reikalavimus.

Paskelbti pinigų ir kitų PFI, t. y. bankų ir kredito unijų (toliau – bankų) jau šių metų kovo mėn. balansų ir pinigų statistikos duomenys bei kai kurie jų, jau tradiciniai, komentarai (Lietuvos banko, Bankų asociacijos). Laukdami naujų duomenų taip pat ne anksčiau, nei gegužės pabaigoje, turime galimybę ir vėl ne iš bankų atstovų varpinės pasižvalgyti po praėjusių paskutiniųjų trijų mėn. ir I – jo ketvirčio bankų veikimo ne kuriuos rezultatus.

Kovo mėn. gan reikšmingai mažėjo pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – pinigų junginys P3 (platieji pinigai). Nominali jo likučio suma per mėnesį sumažėjo 915 mln. Lt, arba 2,1 %. Tame tarpe dėl sandorių (sandoriai – tai indėlių ar paskolų priėmimas, teikimas, grąžinimas) – 884,8 mln. Lt. Ne sandoriniai kaitos veiksniai – tai užsienių valiutų kursų kaitos įtaka į pinigų junginį įskaičiuojamų indėlių kitomis užsienio (ne eurais) valiutomis, parskaičiuojant juos į litus – minimo pinigų junginio mažėjimą didino 30,2 mln. Lt, t. y. 3 % nominalios mažėjimo sumos.

Reikšmingai ir net įspūdingai atrodo minėto pinigų junginio P3 mažėjimas per šių metų pirmąjį ketvirtį: – 1980 mln. Lt (beveik – 2 mlrd. Lt !!!) ir – 4,4 % .

Atsakymui jau į nebe retorinį klausimą – kur dingsta iš šalies ekonomikos jai taip reikalingi pinigai – didesnio dėmesio reikalauja pinigų junginio P3 sudėtinių komponenčių apžvalga.

Kovo mėn., reikšmingai mažėjant pinigų junginio P3 likučiui, taip pat reikšmingai mažėjo grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje (išleisti už komercinių bankų ribų) likutis – 548 mln. Lt arba – 6,9 %. Tokį jo mažėjimą jau ne pilnai gali paaiškinti jų funkcijas kaskart vis plačiau atliekančių ne grynųjų jų pakaitalų (mokėjimų kortelės, elektroniniai pinigai bei pan.) naudojimo plėtra. LB duomenimis, kovo mėn. iš apyvartos išimta (išleidimo- išėmimo saldo) 666 mln. Lt, o per pirmąjį ketvirtį – net 1,3 mlrd. Lt (per 2008 m. IV ketvirti grynasis išleidimas buvo 585,3 mln. Lt) grynųjų nacionalinių pinigų, kurie galėjo patekti į bankų ir bankų klientų sąskaitas ne grynųjų pinigų formoje.

Bet einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučiai, sudarantys beveik 33 % pinigų junginio P3, skirtingai nuo reikšmingo mažėjimo sausio – vasario mėn., kovo mėn. nepadidėjo, nors ir mažėjo ne reikšmingai, vos – 7 mln. Lt. Bet jų likutis nacionaline valiuta mažėjo – 2,7 %, o likutis užsienio valiutomis didėjo net 10,2 %. Per I ketvirtį ir šių pinigų likutis sumažėjo taip pat beveik 1,1 mlrd. Lt, arba – 7,3 %. Jų tarpe likutis nacionaline valiuta sumažėjo 13 %, likučiai užsienio valiutomis padidėjo net 18,9 %. Ir iš apyvartinių ne grynųjų pinigų toliau ,,bėga” (ir išstumiami) nacionaliniai pinigai.

Kovo mėn. pirmą kartą per paskutinius keturis mėnesius reikšmingai sumažėjo ir indėlių iki 2 m. trukmės likučiai, sudarantys beveik 48 % pinigų junginio P3: -327,0 mln. Lt arba -1,6 %. Ir vėl indėliai nacionaline valiuta mažėjo 6,4 %, kai indėliai užsienio valiutomis didėjo net 10,5 %.

Viso pinigų junginio P3 mažėjimas dar gali būti aiškinamas pinigų ,,išėjimu“ iš bankinės sistemos į jau atsigaunančias alternatyvaus investavimo priemones – vyriausybės taupymo lakštus, euro obligacijas.

Ar reikšmingas grynųjų nacionalinių pinigų išėmimas iš apyvartos ir jų pavertimas ne grynaisiais ir sąskaitiniais pinigais, kartu nedidėjant jų likučiams sąskaitose, gali reikšti jų panaudojimą bankų klientų nuostolių nurašymas didėjant verslo bankrotams?

Ar grynųjų LT išėmimas iš apyvartos vyko jų turėtojams sparčiai keičiant juos į eurus?

Deje, nei LB trumpame komentare nei LBA komentaruose grynųjų nacionalinių pinigų apyvartoje ir plačiųjų pinigų junginio P3 likučių reikšmingas mažėjimas niekaip neaiškinamas.

Kovo mėn. ,,sustojo” skolinimas ir mažėjo vidaus kredito likučiai įmonėms (-0,8 %), namų ūkiams (-0,5 %), būstui, vartojimui ir net centrinei valdžiai (-2,2 %). Vidaus kredito likučiai kovo mėn. sumažėjo 1,2 mlrd. Lt, – 1,7 %, o tai didžiausias mėnesio mažėjimas nuo praėjusių metų gruodžio mėn. Bankų vidaus kreditas per praėjusį ketvirtį sumažėjo beveik 1,6 mlrd. Lt arba – 2,2 %; kreditas įmonėms – 2,6 %, namų ūkiams – 1,1 %, vartojimui – net 5,5 %. Ir tik kreditas centrinei valdžiai per ketvirtį padidėjo 452 mln. Lt , arba net 17,5 %. Bankų paskolų centrinei valdžiai likutis kovo pabaigoje jau perkopė 3 mlrd. Lt ir tapo pakankamu ekonominiu pagrindu kalboms apie šalies bankų atstovų galimą įtaką jai.

Vidaus kreditui per praėjusį ketvirtį mažėjant 2,2 %, paskolų įmonėms ir namų ūkiams likutis nacionaline valiuta sumažėjo 9,0 %, paskolų užsienio valiutoms likučiui didėjant 2,0 %.

Kalbant apie skolinimą būsto įsigijimui, kaip ir ankstesnių mėnesių apžvalgose, svarbiu papildomos informacijos šaltiniu yra Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenų apie ,,…pasirašytas naujas būsto paskolas…“ ir Lietuvos banko (LB) duomenų apie suteiktas naujas paskolas, naudojamų vidutinių svertinių palūkanų normų skaičiavimams, palyginimas (lentelė Nr.1)

Lentelė Nr. 1

Suteikta naujų būsto paskolų, mln. Lt

Suteikta naujų būsto paskolų, mln. Lt

LB-LBA (refinansavimo paskolos)

LB-LBA (refinansavimo paskolos)
LB LBA Mln. Lt % su LB
Lapkričio mėn. 364,3 181,9 182,4 50,1
Gruodžio mėn. 384,8 189,7 195,1 50,7
Sausio mėn. 225,7 99,4 126,3 56,0
Vasario mėn. 310,2 78,1 232,1 74,8
Kovo mėn. 315,8 74,5 241,3 76,4

Šaltinis: LBA ir LB interneto svetainė, Statistika, Paskolų ir indėlių palūkanų normos, lentelė 3.1.2.

Šių duomenų skirtumas atspindi būsto paskolų refinansavimo apimtis. O ji jau yra didėlė ir sparčiai bei grėsmingai didėjanti: nuo 50,1 % lapkričio mėn. iki 76,4 % kovo mėn. Paskolų refinansavimas – tai anksčiau suteiktų paskolų naujas įforminimas dėl skolinimo sąlygų keitimo tiek banko tiek skolininko iniciatyva (dėl paskolos valiutos, skolinimo užstato vertės, palūkanų normos keitimo bei kitų priežasčių).

Lieka nežinoma, kiek refinansuojamų būsto paskolų refinansuotos dėl valiutos keitimo (iš nacionalinės į eurus) ir kiek – dėl kitų, jau skolininkus slegiančių, priežasčių. Taip pat nežinoma, kiek šis, grėsmingas ir nerimą keliantis reiškinys, yra paplitęs kitose skolinimo srityse.

Vidaus kredito per praėjusį ketvirtį mažėjimas 2,2 %, plačiųjų pinigų junginio P3 – 4,4 % reiškia pinigų pasiūlos šalies ekonomikai mažėjimą. O tai gali sudaryti prielaidas infliacijai mažėti.

Bankų skolinimo šaltinis – kredito ištekliai, kovo mėn. mažėjo dvigubai sparčiau (- 0,4 %), nei vasario mėn. (-0,2 %). Kaip ir sausio – vasario mėn., tai sąlygojo bankų išorės įsipareigojimų mažėjimas 237 mln. Lt, arba – 0,6 %, t. y. motininių bankų lėšų ,,išėjimas” iš šalies ekonomikos. O motininių bankų lėšos dar sudaro reikšmingą, beveik 48 % , kredito išteklių dalį.

Kovo mėn., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėn., reikšmingai – 313 mln. Lt arba -0,8 %, sumažėjo rezidentų indėlių likučiai; per praėjusį ketvirtį jų likutis sumažėjo 363 mln. Lt, arba –1,0 %.

Ir tik bankų kapitalas ir atsargos didėjo kas mėnesį vis sparčiau ir sparčiau, nes juose apskaitomi ir atidėjimai blogoms paskoloms; o jie didėti, matomai, turi pagrindo.

Per pirmąjį ketvirtį kredito ištekliai sumažėjo beveik 1,2 mlrd. Lt, arba – 1,4 % iš esmės dėl motininių bankų lėšų ir rezidentų indėlių likučių mažėjimo. Kredito išteklių mažėjimas ir yra pagrindinė pinigų pasiūlos (vidaus kredito) ir pinigų kiekio P3 mažėjimo priežastis.

Kaip jau minėta, rezidentų indėliai sudaro vieną iš svarbesnių (beveik 43 %) kredito išteklių šaltinių. Kovo mėn. namų ūkių ir įmonių indėliai, sudarantys daugiau nei 90 % rezidentų indėlių, nors ir saikingai, bet didėjo. Esmine rezidentų indėlių mažėjimo priežastimi kovo mėn. buvo valdžios, Sodros ir finansinių tarpininkų indėlių mažėjimas. Pirmojo ketvirčio rezidentų indėlių mažėjimą sąlygojo beveik visų (išskyrus valdžios) jų sudedamųjų indelių mažėjimas.

Atkreiptinas dėmesys į kas mėnesį reikšmingai spartėjantį (kovo mėn. – 19,5 %, per ketvirtį – 24,6 %) finansinių tarpininkų indėlių likučių mažėjimą, nors ir sudarančių tik 2,4 % visų rezidentų indėlių likučių. Galima teigti, kad šioje finansinio tarpininkavimo srityje vyksta gan reikšmingi negatyvūs pokyčiai.

Skolinimo nacionaline valiuta palūkanos (suteiktoms naujoms paskoloms nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams) padidėjo nuo 7,85 % vasario mėn. iki 8,20 % kovo mėn., t. y. skolinimas nacionaline valiuta tik per mėnesį pabrango 4,5 %. Tuo metu skolinimas eurais atpigo 2,7 %: – nuo 5,2 % vasario mėn. iki 5,06 % kovo mėn. Skolinimo kaina nacionaline valiuta per pirmąjį ketvirtį sumažėjo nuo 10,08 % praėjusių metų gruodžio mėn. (didžiausios reikšmės per visus praėjusius metus) iki 8,2 % kovo mėn. t. y. net – 18,7 %. Skolinimas eurais, analogiškai, atpigo 14,4 %.

Skolinimo kainų nacionaline valiuta ir eurais skirtumų ,,žirklės“ sumažėjo nuo 3,35 % praėjusių metų lapkričio mėn. iki 3,14 % kovo mėn. Bet jau kovo mėn. minėtos skolinimo ,,žirklės“ padidėjo, palyginti su vasario mėn., net 18 %. Ir tam įtakos turėjo keista 6 mėn. trukmės (vidutinio mėnesinio) VILIBOR“o kaita.

O juk VILIBOR“as ne šiaip sau rodiklis, o rodiklis, kuriuo ,,grindžiamos“ nustatomos ir didinamos palūkanų normos šimtams tūkstančių bankų skolininkų. Plačiau šiuo ,,mistiniu“ klausimu galima rasti ,,VILIBOR‘as: mistika ir … tikrovė“, http://www.visasverslas.lt/portal/index/article/5625.

Dar ,,įspūdingiau“ atrodo jo kaitos peripetijos šioje lentelėje:

Lentelė Nr. 2

Paskolų LT palūkanos – VILIBOR VILIBOR – indėlių LT palūkanos
2008 10 1,43 1,57
2008 11 1,58 1,54
2008 12 0,37 2,06
2009 01 -0,01 1,37
2009 02 -0,30 1,31
2009 03 -0,06 2,12

Iš šių vaizdelių matome, kaip labai jau sinchroniškai ir beveik per viduriuką tarp indėlių ir paskolų nacionaline valiuta palūkanų bene dvejus metus ,,gulėjo“ mistinis – VILI‘s, maždaug po 1,5 procentinio punkto skolinimo maržos atstumu. O jau nuo gruodžio, kai prasidėjo protesto prieš skolinimo nacionaline valiuta brangimą parašų rinkimo akcija, kai sausio pabaigoje ir Lietuvos bankas, galu gale, apsižiūrėjo kas vyksta iš tikrųjų ir ,,pakoregavo“ VILIBOR‘o skaičiavime dalyvaujančių bankų sąrašą, VILI‘s ,,šoktelėjo“ iki paskolų palūkanų lygmens; o ir skolinimo litais palūkanos smigo žemyn, kad net šiek tiek pralenkė ir patį VILĮ !!! Turime visiškai keistą reiškinį: skolinimo LT palūkanos susilygino su jų nustatymo ,,pagrindu” – 6 mėn. VILI’u ir jį net pralenkė, t. y. paskolų palūkanos vasario- kovo mėn. tapo net 0,3 – 0,1 procentinio punkto mažesnės už patį jų nustatymo pagrindą – mistinį VILĮ !!! Galima teigti, kad, skolinant nacionaline valiuta, VILIBOR“as jau kaip ir prarado skolinimo palūkanų pagrindo prasmę, nes paskolos teikiamo kaina jau nustatoma kaip ir visame versle: išteklių kaina (indėlių palūkanos) + banko pelno marža.

Bet dar likęs ir nuo kovo mėn. ir toliau didėjantis skolinimo nacionaline valiuta brangimas, palyginti su skolinimu eurais, ,,išstumia” nacionalinius pinigus iš šalies pinigų rinkos.

O kur dar didžiulis, per penkerius praėjusius metus jau priartėjęs prie vos ne prie 97 mlrd. Lt, pinigų importas, ,,ateinantis“ dažniausiai eurais?

Galima teigti, kad euro įvedimas šalies ekonomikoje jau senai vyksta ,,de fakto“ ir jau turime bivaliutinę pinigų sistemą.

Galima sutikti su LB valdybos pirmininko teiginiu, kad ,, … eurą galėtume įsivesti 2011 arba 2012 metais.” (R.Šarkinas: gali būti, kad litą bando nuversti finansinės ar geopolitinės jėgos, Žurnalas „Valstybė“ ir DELFI, 2009 gegužės mėn. 8 d.). Ir gal net ir anksčiau. Tik su išlyga, kad nacionalinė valiuta – litas, iš šalies ekonomikos bus ,,stumiama“ su jau šių metų pirmąjį ketvirtį susiklosčiusiu pagreičiu.

Ar gali būti, kad litą bando nuversti finansinės ir geopolitinės jėgos? ,,Išpuoliai prieš litą pasikartoja beveik kiekvienais metais” (ten pat). Ir su tokiu teiginiu galima sutikti. Bet tai – tik dalis tiesos. LB duomenys rodo (pateikti šioje apžvalgoje), kad litas iš šalies ekonomikos ,,verčiamas“ jau daugiau nei antri metai sistemingai ir dirbtinai branginant jo skolinimą. Ir tai daro ne mistinės ,,finansinės ir geopolitinės jėgos“, o šalyje veikiantys komerciniai bankai. Ir nuolatiniai aiškinimai, kad skolinimas litais brangsta dėl vis didėjančios valiutos rizikos, tarsi skatinantys sutikti su nacionalinės valiutos nepilnavertiškumu bei nepatikimumu.

Vl. Trukšinas,
Statistikas,
Nepriklausomas analitikas.

2009 05 20

Pilną variantą skaitykite kitą savaitę “Karštame komentare”

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą