- Reklama -

Arvydas Anušauskas
Krašto apsaugos ministras

Neretai tenka išgirsti klaidingą teiginį, jog Lietuvoje nėra gynybos pramonės, o jei ir yra, tai labai fragmentiška. Klaidingam stereotipui susiformuoti galėjo būti ne viena priežastis, dažniausiai pasikartojanti – visuomenės žinios apie gynybos pramonę yra ganėtinai archajiškos: neretai ji siejama su „sunkiąja pramone“, tankų gamyba ar panašiai, užmirštant, kad egzistuoja moderniosios technologijos ir nemaža dalis šalies gynybos pramonės įmonių kuria ir gamina sudėtingų sistemų komponentus ir produktus, kurias mielai naudojasi ne vienos valstybės kariuomenė. Mažai kam žinomas faktas, jog Lietuvoje vien dronų ir su dronais susijusių sistemų kūrėjų/gamintojų šiai dienai priskaičiuojama per kelias dešimtis. Lietuvos įmonės turi didelį potencialą vystant autonomines sistemas, dirbtinį intelektą, didelių duomenų apdorojimą, biotechnologijas, kosmoso, kibernetinio saugumo programas, kuriant naujas medžiagas.

Po šaltojo karo pabaigos didžiųjų Europos šalių vyriausybių dėmesys gynybai kurį laiką menko, mažėjo „vyriausybinių užsakymų“ pramonei mastas ir skaičius, o pačiai gynybos pramonei tai turėjo neigiamų padarinių. Jei prieš tris ar keturis dešimtmečius dalis naujausių atradimų pirmiausia atsidurdavo gynybos srityje ir tik po kiek laiko pereidavo į civilinę pramonę (mikrobangų krosnelės ar GPS), tai ilgainiui tendencijos tapo priešingomis, kuomet karinės sistemos buvo priverstos „skolintis“ technologijas iš civilinio sektoriaus, sukurtas civilinėms reikmėms ir plačiam naudojimui, kas nėra nei efektyvu nei karine prasme saugu. Prieš tris ar keturis dešimtmečius Europos akademikams dirbti gynybos srities projektuose buvo savotiškas prestižas, bet ilgainiui tai buvo užmiršta.

Taisyti susidariusios situacijos Europos Sąjungoje imtasi ne per seniausiai, tai daroma tokiomis programomis kaip PADR (angl. Preparatory Action on Defence Research, 2017 – 2019 m. skirta 90 mln. eur), EDIDP (angl. European Defence Industrial Development Programme, 2019 – 2020 m. skirta 500 mln. eur) ar EDF (angl. European Defence Fund, 2021 – 2027 m. skirta 8 milijardai eur). Šios programos vykdomos viliantis, kad tai išjudins ES šalių mokslo, pramonės ir gynybos bendradarbiavimą gynybos inovacijų, tyrimų ir vystymo srityje. Keturiuose PADR projektuose dalyvauja Lietuvos įmonės ir mokslo institutai, EDIDP programoje lietuviškų įmonių yra dešimtyje projektų, prieš metus startavusioje EDF iniciatyvoje šiai dienai lietuviai dalyvauja jau devyniuose projektuose. EDF iniciatyvos septynerių metų biudžetas siekia per 8 milijardus eurų ir tai yra tik pati lietuviškų gynybos pramonės įmonių įsitraukimo pradžia.

Lietuvos Vyriausybės ir kariuomenės vaidmuo šiose iniciatyvose išlieka aktyvus. Pradedant Europos Sąjungos Pajėgumų vystymo prioritetų (angl. CDP – Capability Development Plan) peržiūra ir formavimu per Europos gynybos agentūrą ar PADR, EDIDP, EDF programų rengimu. Baigiant tiesiogine parama Lietuvos pramonės įmonėms per KAM Gynybos technologijų vystymo programą kas metus padalinant per pusę milijono eurų.

KAM sistemiškai remia Lietuvos įmonių dalyvavimą gynybos pramonės ir mokslo renginiuose, parodose (vienos žymesnių – kas kelis metus vykstančios gynybos pramonės parodos EUROSATORY bei DSEI), konferencijose, seminaruose, hakatonuose (kūrybinėse dirbtuvėse), organizuoja pramonės dienas ir kitus renginius skirtus išskirtinai Lietuvos gynybos pramonės gamintojams, vystytojams, mokslo projektų kūrėjams.

Remiantis europinės paramos gynybos pramonei ar mokslui koncepcija, tai, ką sukuria akademikai, išvysto ir pagamina pramonė, galiausiai turi virsti kariniais pajėgumais kiekvieną paramos eurą išleidžiant kuo efektyviau taip kuriant europinę karinę pridėtinę vertę. Šiam principui pritarė be išimties visos Europos sąjungos šalys.

Nacionaliniu lygmeniu atrenkant įvairius projektus paramai pirmiausia žvelgiama per naudos šalies nacionaliniam saugumui, Lietuvos kariuomenės prioritetams prizmę. Negalime sau leisti vien kurti vardan kūrybos ar gaminti vardan pelno. Tai, ką remiame valstybės pinigais, turi orientuotis į virsmą apčiuopiamais kariniais pajėgumais, tokia yra siekiamybė. Lygiagrečiai Lietuvoje dedama nemažai pastangų kad vystytųsi ne tik esamos šalies gynybos pramonės šakos, bet ir atsirastų naujų vystytojų ir gamintojų, naujų konkurencingų ir inovatyvių technologijų, sistemų ir produktų. Tiek vyriausybinės institucijos tiek mokslo ar pramonės atstovai tam vienareikšmiškai pritaria, turime būti racionalūs ir pragmatiški.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei INVEGA kartu su KAM ekspertine pagalba kuruoja MILInvest iniciatyvą. Tai yra 2020 m. įsteigta rizikos kapitalo priemonė, kuria siekiama skatinti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvoje, investuojant į besikuriančias ir perspektyvias labai mažas, mažas ir vidutines įmones gynybos ir saugumo srityje, vystant Lietuvos gynybos bei saugumo pramonę ir šalies rizikos kapitalo ekosistemą. MILInvest yra Gynybos investicijų fondo finansinė priemonė sutelkianti per 15 mln. eurų biudžetą.

Plėtojant gynybos inovacijų ekosistemą Lietuvoje šiuo metu aktyviai kuriama testavimo platforma, kurioje Lietuvos verslas galėtų pristatyti savo naujas kuriamas technologijas gynybos srityje, o Lietuvos kariuomenė jas išbandyti ir įvertinti. Šią iniciatyvą galutinai įgyvendinti ketinama jau kitais metais.

Dalyvavimas NATO DIANA (angl. Defence Innovation Accelerator for the North Atlantic) ir Inovacijų fonde – dar viena atsiverianti didelė galimybė Lietuvos gynybos pramonės ir mokslo inovatoriams kuriant gynybos ir dvigubos paskirties produktus. Šiuo metu Lietuva yra pasiūliusi 6 NATO testavimo centrus bei yra visateisė NATO Inovacijų fondo narė. Iš viso NATO turės 9 akceleratorius ir 63 testavimo centrus visose NATO valstybėse narėse, kuriuose Lietuvos įmonės galės ieškoti investuotojų, partnerių, naudotis pačia moderniausia įranga. Per 15 metų NATO Inovacijų fondas investuos 1 mlrd. eurų į ankstyvos stadijos startuolius ir kitus rizikos kapitalo fondus, kuriančius NATO prioritetines dvejopo naudojimo naujas technologijas. Tai apima: dirbtinį intelektą, didelių duomenų apdorojimą, kvantines technologijas, autonomines sistemas, biotechnologijas; naujas medžiagas; energiją, kosmoso technologijas.

Su didžiais krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir įrangos įsigijimais sistemiškai atsiranda proga ir poreikis Lietuvoje kurti bendras aptarnavimo bazes/centrus. Šalies gynybos pramonės įmonėms tai puiki proga pasisemti patirties iš didžiųjų Europos gynybos pramonės ekosistemos dalyvių, pagilinti žinias, įgyti dalyvavimui didesnėse rinkose reikalingų gebėjimų. Birželio pabaigoje Jonavoje buvo įsteigta Vokietijos gamintojų įmonė „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji teikia logistines ir technines priežiūros paslaugas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų turimoms kovinėms transporto priemonėms. LDS įsteigė gamintojos „Rheinmetall“ ir „Krauss-Maffei Wegmann“. Šiuo metu zonduojamos Lietuvos gynybos pramonės įtraukimo galimybės į naujų ratinių haubicų „Ceasar Mk2“ ir „Oshkosh Defence LCC“ šarvuoto visureigio priežiūros ir vystymo bazių kūrimą.

Lietuvoje nacionalinės gynybos pramonės įmonės šalies viduje gali kotiruotis kaip didelės, tačiau europiniu ar pasauliniu mastu joms neretai suteikiamas mažų ar vidutinio dydžio įmonių statusas (angl. SMEs – Small and medium-sized enterprises), ES viduje tokių įmonių yra absoliuti dauguma, todėl joms skiriamas ypatingas dėmesys. Per įvairias ES programas skatinamas tokių įmonių švietimas, gebėjimų ugdymas, efektyvesnis įsiliejimas į rinką. Šalies Vyriausybės institucijų iššūkis – išsiderėti ir užtikrinti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos įmonėms dalyvauti tokiose programose. Europos Komisijos kuruojamose EDIDP ir EDF programose mažos ir vidutinės įmonės gali dalyvauti atskiruose, tik joms skirtuose kvietimuose, siūlyti virsmo technologijų inovatyvius sprendimus, dalyvauti įvairiuose projektuose kooperuojantis su žymiausiais ir pažangiausiais Europos ir pasaulio gamintojais bei technologijų vystytojais. Viskas priklauso nuo Lietuvos pramonės įmonių ambicijų, užsispyrimo ir noro dalyvauti, konkuruoti ir laimėti.

„Galima žirgą privesti prie vandens, bet ne priversti jį gerti“. Šalies gynybos pramonė šiandien stovi prie galimybių „vandens“. Tik nuo mūsų bendro darbo ir ambicijų priklauso kiek mes norėsim ir galėsim „atsigerti“.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą
Captcha verification failed!
CAPTCHA vartotojo vertinimas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!