Norvegų bankui Naujieji Lietuvoje prasidėjo niūria naujiena iš teismų

3
10
- Reklama -

DNB bankas. KK nuotr.

Norvegiško kapitalo AB DNB bankas sausio trečiąją išgirdo dar vieną – jau kone eilinę – niūrą žinią Lietuvos teismuose: vilnietė filologė J. B. apgynė nuo banko savo turtą. Antrosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis sutartis, kuriomis J. B. 2007 metais įsigijo DNB platintą „toksišką“ investicinį produktą – su akcijomis susietas obligacijas (SASO), pritaikant skolos svertą. Klientė per trejus metus patyrė daugiau kaip 370 tūkst. litų nuostolių ir susidūrė su grėsme prarasti vienintelį turimą, bankui užstatytą būstą.

DNB šioje byloje siekė, kad klientė pati prisiimtų dėl investicinio produkto atsiradusius nuostolius. Bankas argumentavo, esą moteris negalėjo nesuprasti, jog SASO prieaugis nėra garantuojamas, juolab, kad ji konsultavosi su teisininke dukra. Vis dėlto teismas pasisakė, jog akivaizdu, kad atsakovas nepateikė ieškovei suprantamos, išsamios, vienareikšmiškos informacijos apie galimą riziką investuojant į kliento pasirašytas obligacijas skolintomis lėšomis.

Lietuvoje įvairaus lygio teismuose nagrinėjama jau per 20 analogiškų bylų, čia savo interesus gina apie 60 DNB banko klientų.

Negalutiniais vartotojus atstovaujančios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ duomenimis, 9 bylos nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose, 10 bylų pateiktaapeliacija, o jau bent 3 bylos pasiekė arba artimiausiu laiku pasieks kasacinę instanciją. Ieškinių suma, asociacijos skaičiavimais, viršija 30 milijonų litų.

Antrosios instancijos teismuose klientų ir banko laimėtų civilinių bylų santykis šiuo metu pakrypo „4:1“ klientų naudai.

Vieninteliu stambaus verslininko A. B. atveju apeliacinis teismas pasisakė vienareikšmiškai apgindamas banko interesus.

Dar vienoje išskirtinėje byloje, 2012 m. nagrinėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas ne banko, o kliento naudai.

„Vilnietės filologės sėkmė teisme labai džiugina, kita vertus, tokiame fone keistokai atrodo sprendimas iš visų nukentėjusiųjų išskirti vieną asmenį. Regis, teismai kartais imasi spręsti ne platinto investicinio produkto „toksiškumo“ klausimą, bet hipotezę, esą labiau ekonominiuose reikaluose išprusęs žmogus yra pats kaltas, jei „pakibo“ ant klaidinančio banko pasiūlymo jauko. Tas pats būtų pripažinti, jog Seimo narys, atidavęs pinigus telefoniniams sukčiams, nėra vertas teisingumo. Tikiuosi, kad Aukščiausiasis teismas galiausiai suformuos vieningą praktiką“, – komentavo asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

„Norisi pasidžiaugti, kad teismas priėmė labai motyvuotą ir išsamų sprendimą, ginantį neprofesionalaus kliento interesus. Manau, kad tai dar vienas reikšmingas žingsnis formuojant teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, kartu brėžiantis tam tikras bankų veiklos gaires, skatinančias bankus su investavimu susijusias paslaugas teikti atidžiau, profesionaliau, akcentuoti ne tik produktų galimą naudą, bet ir aiškiai įspėti neprofesionalų klientą apie galimas rizikas“, – sakė J. B. interesus teisme atstovavęs advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ (buvusi „Nordia Baublys ir partneriai“) advokatas, partneris Marius Liatukas.

Pirmoji Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiekusi DNB SASO byla bus nagrinėjama šių metų vasario 3 dieną.

Ramūnas Bogdanas

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą