A.Kubilius – generalinio prokuroro marionetė?

55
0
- Reklama -
Andriaus Kubiliaus likimas - generalinio prokuroro A.Valantino rankose (nuotr.KK)

Giedrė Gorienė

„Jei generalinis prokuroras A.Valantinas bus atstatydintas, jis laikinai eis savo pareigas tol, kol Prezidentė paskirs naują generalinį prokurorą. O naujo generalinio prokuroro gali ilgai nebūti, kadangi A.Valantinas, STT ir VSD susitarė blokuoti kandidatus į A.Valantino vietą“, – apie po kilimu vykstančius teisėsaugininkų žaidimus papasakojo „Karšto komentaro“ šaltiniai iš VSD.

Nustebome: kaip galima užblokuoti kandidatus į generalinio prokuroro vietą? Čia per Prezidentės D.Grybauskaitės patarėjus ar kaip nors kitaip?

„Pagal kandidato į generalinius prokurorus teikimo procedūrą, STT apie kandidatą turi pateikti pažymą – kad jis tinkamas, neturi ten kokių nors praeities „dėmių“ ir pan. Ir štai šitoje vietoje būtent per STT pažymas ir bus blokuojami kandidatai į generalinio prokuroro vietą – abstrakčiai bus parašoma, kad, STT turimais operatyviniais duomenimis, tas kandidatas į generalinio prokuroro postą nėra tinkamas. Juk abstrakčiai galima apie bet ką parašyti bet ką“, – spec.tarnybų kuluarus aiškino mūsų šaltiniai.

Tačiau prieš pradedant STT rašyti savo garsiąsias pažymas ir blokuoti kandidatus į generalinio prokuroro vietą, pirmiausia turi būti laisva generalinio prokuroro kėdė. O joje šiuo metu sėdi generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, kurio kėdę Seimo nariai jau pradėjo klibinti.

Valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai K.Uoka, S.Stoma ir G.Songaila teigia, jog nemažai Seimo narių palaiko generalinio prokuroro Algimanto Valantino atstatydinimo idėją. Tačiau paprastų Seimo narių palaikymo, siekiant atstatydinti generalinį prokurorą A.Valantiną, kažin ar pakaks – reikia, kad A.Valantino atstatydinimą remtų ir aukščiausia konservatorių valdžia. Konkrečiai – premjeras, Tėvynės sąjungos–krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius.

O jis, kaip rodo „Karšto komentaro“ turimi dokumentai, A.Valantino atstatydinimo procedūroje turėtų ne savo partiečius, bet generalinį prokurorą A.Valantiną palaikyti – mat premjeras A.Kubilius šiuo metu yra „pakabintas“ ant paties generalinio prokuroro „kabliuko“. Kokio? Nepatikėsit – labai paprasto.

Sausio 16-oji ir A.Kubilius

Beveik prieš metus, sausio 16-ąją, profsąjungų prie Seimo suorganizuotas mitingas, į kurį susirinko tūkstančiai Lietuvos gyventojų, baigėsi riaušėmis. Buvo išdaužyti Seimo langai, policija prieš protestuotojus panaudojo ašarines dujas, ne vienas mitingo dalyvis buvo sužeistas guminėmis kulkomis.

Po šio mitingo premjeras Andrius Kubilius per visuomenės informavimo priemones apkaltino „Fronto“ partijos pirmininką Algirdą Paleckį organizavus riaušes.

„Riaušes organizuoja tie, kurie tų riaušių nori. Priešaky tų visų procesų yra „Fronto“ lyderis Algis Paleckis. Tai manau, kad jo atsakomybės klausimas tikrai bus svarstomas labai rimtai“, – sakė žiniasklaidai premjeras iš karto po sausio 16-osios įvykių.

Šią premjero A.Kubiliaus citatą, paskelbtą per televizijas, iš karto atkartojo daugelis Lietuvos laikraščių ir interneto portalų, užsienio žiniasklaida.

„Duodamas šį interviu 2009 m. sausio 16 d. pavakarę, t. y. iš karto po minimų įvykių, Ministras Pirmininkas A. Kubilius objektyviai dar negalėjo disponuoti pilna, visapusiška informacija apie įvykių kaltininkus. Tuo pat metu kalbinti teisėsaugos organų atstovai kalbėjo žymiai atsargiau, argumentuodami tuo, kad įvykių tyrimas tik pradėtas“, – „Karštam komentarui“ sakė riaušių organizavimu premjero A.Kubiliaus apkaltintas „Fronto“ partijos pirmininkas Algirdas Paleckis.

Tokiu būdu A.Paleckis buvo premjero A.Kubiliaus įvardintas kaip riaušių, t. y. kriminalinio nusikaltimo, baudžiamo pagal BK 283 straipsnį, organizatorius.

„Tai – šmeižtas“, – pareiškė Algirdas Paleckis ir privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti baudžiamąjį bylą A.Kubiliui pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., t.y. už šmeižtą.

Ir baudžiamosios bylos premjerui Andriui Kubiliui ratas pradėjo suktis.

Teismas A.Kubilių perdavė į prokuratūros rankas

Tuo metu, kai visuomenės akys buvo nukreiptos į Drąsiaus Kedžio dukrelės prievartavimo bylą ir visuomenė, sulaikiusi kvapą, stebėjo, kuo baigsis D.Kedžio dukters krikštatėvio A.Ūso ir mamos L.Stankūnaitės istorija – kada gi prokurorai jų atžvilgiu tars savo žodį, Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme buvo išnagrinėtas Algirdo Paleckio privataus kaltinimo Andriui Kubiliui skundas. O 2009 metų lapkričio 2 d. priimta tokia nutartis, cituojame:

„A.Paleckis nusikalstamos veikos padarymu kaltina A.Kubilių, kuris skunde nurodytų įvykių metu buvo bei šiuo metu yra Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, todėl skunde nurodyta veika neabejotinai turi visuomeninę reikšmę.

Privataus kaltinimo skunde nurodytas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo A.Kubilius yra Seimo narys ir dėl šio specifinio statuso negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn be Seimo sutikimo, o pareiškėjas A.Paleckis neturi jokio įstatyminio pagrindo kreiptis į Seimą su prašymu duoti sutikimą pradėti baudžiamąjį persekiojimą prieš A.Kubilių. Tai padaryti gali tik generalinis prokuroras pradėjęs ikiteisminį tyrimą.

Ši aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios šiuo atveju pareiškėjas A.Paleckis negali ginti savo teisėtų interesų privataus kaltinimo tvarka (paryškinta KK). Tokia yra ir teismų praktika – 2009-09-28 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1S-758-190/2009.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo A.Paleckio skunde nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, be to, pareiškėjas dėl svarbios priežasties pats (ar per teisėtą savo atstovą) negali ginti savo teisėtų interesų privataus kaltinimo tvarka, privataus kaltinimo skundas yra perduotinas prokurorui“.

Kitaip sakant, Vilniaus 1-asis apylinkės teismas prieš mėnesį priėmė nutartį Algirdo Paleckio privataus kaltinimo skundą, kuriuo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas Andrius Kubilius, perduoti generaliniam prokurorui spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo.

Tačiau generalinis prokuroras A.Valantinas, gavęs teismo nurodymą pradėti ikiteisminį tyrimą A.Kubiliaus atžvilgiu ir kreiptis į Seimą sutikimo dėl A.Kubiliaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, to nepadarė. O Seime nurimo diskusijos dėl generalinio prokuroro A.Valantino atstatydinimo.

Tik ar ilgam?

Prokurorai purtosi, teismas – spaudžia

Generalinis prokuroras, gavęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį – pradėti ikiteisminį tyrimą A.Kubiliaus atžvilgiu, nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis skundu Vilniaus apygardos teismui prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį.

G.Jasaičio teigimu, „apylinkės teismo išvados buvo padarytos netinkamai aiškinant ir taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas ir priimta neteisėta nutartis“.

Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis skunde teigė, jog „asmuo, prieš kurį paduotas skundas, kaltinamuoju tampa tik tada, kai teismo nutartimi nukentėjusiojo skundas perduodamas nagrinėti teisiamajame posėdyje, po pagal BPK 413 str. Privataus kaltinimo bylų procese numatyto taikomojo posėdžio“.

Prokuroras G.Jasaitis nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas taikinimo procedūros neatliko ir tuo pažeidė įstatymą.

Pasak prokuroro, teismo išvada, jog tais atvejais, kai asmuo, prieš kurį yra paduotas skundas privataus kaltinimo tvarka, yra Seimo narys, privataus kaltinimo skundą padavęs asmuo praranda galimybę savo interesus ginti privataus kaltinimo tvarka ir, kad ši aplinkybė yra BPK 409 str. numatytas pagrindas pereiti į valstybinį kaltinimą, nepagrįsta.

Anot prokuroro, nėra jokių duomenų, kad asmeniui, prieš kurį paduotas privataus kaltinimo skundas, būnant Seimo nariu, pareiškėjui šiuo būtų trukdoma gauti bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją bei, kad šiuo konkrečiu atveju dėl A.Kubiliaus užimamų pareigų nebūtų galima atlikti kokių nors proceso veiksmų.

„Todėl faktas, kad skunde nusikalstamos veikos padarymu yra kaltinamas Seimo narys, negali trukdyti pareiškėjui įgyvendinti savo teisių ir ginti savo teisėtų interesų privataus kaltinimo bylų procese, todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš privataus kaltinimo pereiti į valstybinį kaltinimą. Apylinkės teismas be pagrindo nevykdė A.Paleckio privataus kaltinimo proceso ir perdavė bylą prokurorui“, – skunde Vilniaus apygardos teismui rašo generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis.

Tačiau Vilniaus apygardos teismas Generalinės prokuratūros skundą atmetė.

„Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d., jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras dėl šių veikių privalo pradėti baudžiamąjį procesą“, – išaiškino Generalinei prokuratūrai Vilniaus apygardos teismas.

Nutartyje rašoma, kad Konstitucijos 62 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 str. 3 d. Įtvirtina Seimo nario imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo. Seimo narys negali be Seimo sutikimo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

„Tačiau, kad vyktų toks baudžiamasis procesas, reikalingas Seimo sutikimas. Vadovaujantis Seimo statuto 23 str. išskirtinę teisę kreiptis į Seimą su prašymu duoti sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn suteikta Generaliniam prokurorui.

Būtent dėl šios priežasties pareiškėjas A.Paleckis neturi įstatyminio pagrindo savarankiškai kreiptis į Seimą su prašymu duoti sutikimą patraukti A.Kubilių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai padaryti gali tik generalinis prokuroras, pradėjęs ikiteisminį tyrimą. Ši aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, dėl kuriuos šiuo atveju pareiškėjas negali ginti savo teisėtų interesų“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Taigi 2009 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaičio skundą atmetė. Nutartis – neskundžiama. O tai reiškia, kad generalinis prokuroras A.Valantinas, vykdydamas teismo nutartį, privalo pradėti ikiteisminį tyrimą premjero A.Kubiliaus atžvilgiu ir kreiptis į Seimą dėl A.Kubiliaus, kaip Seimo nario, imuniteto panaikinimo.

Tačiau iki šiol, kaip matome, nesikreipė. Kodėl?

Ar „suvalgys“ Seimas Andrių Kubilių?

Jei pastebėjote, tai premjeras Andrius Kubilius, tiek kalbėdamas Seime, tiek duodamas interviu žiniasklaidai, nuolat vengė prokuratūros temos. Net kai Seime buvos svarstomos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Drąsiaus Kedžio dukters prievartavimo bylos ir kai kurie Konservatorių frakcijos Seime nariai aštriai kritikavo prokuratūrą bei kalbėjo apie nepasitikėjimą generaliniu prokuroru A.Valantinu, konservatorių lyderis Andrius Kubilius tylėjo.

Ir iš tiesų – kaip galima inicijuoti generalinio prokuroro apkaltą, jei pats esi generalinio prokuroro rankose?

Tyli Andrius Kubilius, nejudina Algimanto Valantino, – ir Algimantas Valantinas tyli. Juk nuo teismo nutarties, įpareigojančios kreiptis generalinį prokurorą į Seimą dėl A.Kubiliaus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, praėjo jau beveik mėnuo.

Taigi ar ši šmeižto byla nebus tas Generalinės prokuratūros vadovo „kabliukas“, ant kurio ir yra „pakabintas“ premjeras? Nes jeigu A.Valantinas kreipsis į Seimą dėl imuniteto panaikinimo A.Kubiliui, „Karšto komentaro“ kalbinti Seimo nariai neabejoja – Seimas gali duoti leidimą patraukti A.Kubilių baudžiamojon atsakomybėn. O tai jau būtų baisi gėda ne tik premjerui Andriui Kubiliui, bet ir visai Konservatorių partijai, kadangi pristatydama Lietuvos Ministrą Pirmininką, pasaulio žiniasklaida rašytų: „Įtariamas padaręs baudžiamąjį nusikaltimą Lietuvos Ministras Pirmininkas“.

„Karštas komentaras“ Nr. 25, 2009 gruodžio 11-25 d.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą