A.Kubilius: Rusija – prekybai nesaugi šalis

10
1
- Reklama -

Pasak A.Kubiliaus, akivaizdu, jog Rusija agresyvėja. KK nuotr.

Vakar vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdyje buvo priimtos kelios rezoliucijas, viena iš jų – rezoliucija „Dėl susirūpinimą keliančių politinių procesų“. Pasak jos, “TS-LKD Taryba numato, kad Lietuvos energetinės ir nacionalinės nepriklausomybės nuo Rusijos politikos ir jos tęstinumo užtikrinimas turės būti viena pagrindinių 2014 m. rinkimuose naujai išrinkto Lietuvos Respublikos Prezidento užduočių ir atsakomybių, patikima svarbiausių ilgalaikių šalies strateginių interesų, energetinio saugumo ir finansinio stabilumo garantija.“

“Visa tai, ką partijos Taryba vakar svarstė, vyksta vis didesnį nerimą keliančiame tiek išoriniame, tiek ir vidiniame mūsų politikos fone. To fono akivaizdus bruožas, ypač ryškiai pasimatęs praėjusią savaitę, kad Rusija agresyvėja.  Galima nebent pasidžiaugti, jog tai sukelia teisingą reakciją Vakaruose – niekas nebeturi iliuzijų dėl šiandieninės Rusijos ir nebešneka apie kokius nors santykių perkrovimus.

Laikas ir mums nustoti tai daryti. Ilgalaikė tendencija, kurią turime matyti, kad iki Putino eros pabaigos 2024 m. Rusija darysis tik agresyvesnė: viduje susidorodama su opozicija, išorėje didindama spaudimą kaimynams ar kovodama už savo vadinamąją geopolitinę erdvę. Rusijos ir mūsų laukia nelengvas dešimtmetis. Iliuzijų nereikia turėti.

Šiomis dienomis dėl žinomų problemų santykiuose su Rusija vėl atsinaujina klausimas – ar Lietuva turi politiką Rusijos atžvilgiu?

Galiu pakartoti tai, ką ne vieną kartą esu sakęs – mes, konservatoriai, tikrai turime, kiti vis dar pasvajoja apie santykių perkrovimą. Lietuvai reikia ne santykių perkrovimo, o ilgalaikio savo nepriklausomybės įkrovimo – energetikoje, prekyboje, Rytų kaimynystėje, informacinėje erdvėje. Ir šiame „įkrovimo“ kelyje nereikia blaškytis. Kai Rusija nebejus pagundų šiuos instrumentus: energetiką, prekybą, įtakas Rytų kaimynystėje ar informacinėje erdvėje naudoti santykiuose su kaimynais ir nustos juos naudoti, nes jų nebeturės, tada ir santykiai bus geri. Ir tai yra pamatinė sąlyga geriems santykiams. Visa kita – iliuzinės kalbos apie kažkokius perkrovimus, kurie galų gale baigiasi tuo, kad perkrauti savo sunkvežimius turi sunkvežimių vairuotojai Lietuvos-Rusijos pasienyje.

Apie tai, kad tokias pagundas reikia mažinti Rusijai, kalbėjome dar „Rusijos sulaikymo strategijoje“, kurią priėmėme 2006 m., ir kurią po to ėmėme nuosekliai įgyvendinti, ypač energetikoje, nes buvome pamokyti, kaip Rusija energetinę priklausomybę naudojo prieš Ukrainos siekius atsitolinti nuo Rusijos.

Antras dalykas, kurį irgi turime pabrėžti, tai, kad Rytų kaimynystė – tai nėra politika, nukreipta prieš Rusiją. Tai politika, kuri siekia padėti Rusijai. Rusija – paskutinė byranti imperija Europos kontinente, savo byrėjimu atsiliekanti nuo kitų didžiųjų Europos imperijų: Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, kurios byrėjo XX a. viduryje. Byrėjo taip pat sunkiai ir sudėtingai, su įvairiais postimperiniais sindromais ir kompleksais.

Rusija – paskutinė Europos imperija, pilna nostalgijų, postimperinių kompleksų ir pagundų sugrįžti prie imperinio dominavimo. Norint padėti Rusijai, Europos viena iš užduočių – nebeleisti Rusijai turėti tokių pagundų. Iš Rusijos reikia atimti tas imperines pagundas. Taip bus galima jai padėti sveikti.

Zbignevas Bžezinskis sakė, kad be Ukrainos Rusija bus europietiška demokratija, turinti gerus kaimynus. Tokiu atveju mes galime tikėtis gerų kaimynystės santykių ir su mumis. Kai Rusija pasveiks. O su Ukraina Rusija ir toliau bus imperija.

Štai toks yra pasirinkimas kalbant apie Vilniaus summitą.

Aišku, Rusijai skausminga prarasti tuos instrumentus, ar jie būtų energetiniai, ar geopolitiniai (Rytų kaimynystės politikos pasekmės). Todėl prekybinis karas tęsiasi ir, ką jau ne kartą sakiau, reikalauja europinio atsako – prekybinio saugumo strategijos. Remiuosi labai paprasta analogija. Prieš 8 metus į Rusijos vykdytą energetinį karą Europa atsakė Europos energetinio saugumo strategija. Į prekybinį karą mes siūlome taip pat atsakyti prekybinio saugumo strategija.

Europos energetinio saugumo strategija, III energetikos paketo įgyvendinimas visoje Europoje, investicijų į energetines jungtis mūsų regione sprendimai. Europa energetikos srityje jau tapo gerokai saugesnė. Mes tai jaučiame patys.

Prekybinio saugumo strategijoje galėtų būti numatyta nuostolių, kuriuos verslas patiria dėl Rusijos politinių-prekybinių sankcijų, kompensavimas, tai pasiūlėme ir Premjerui. Gerai, kad jis tai jau aptarė su Europos komisarais. Bet Lietuva gali siūlyti žengti ir tolesnius žingsnius. Lietuva gali imtis iniciatyvos ir pradėti ES svarstymus, ar ES nevertėtų Rusijos paskelbti prekybai nesaugia šalimi. Tai gana naujas terminas. Tai būtų tokios strategijos sudėtinė dalis.

Galima remtis analogija turizmui, kai kurios nors šalys yra paskelbiamos turizmui nesaugiomis šalimis, taip perspėjant potencialius turistus, kad jie vykdami į tokią šalį prisiima didelę riziką. Lygiai taip ir Rusijos paskelbimas prekybai nesaugia šalimi, kas reikštų, kad į Rusiją savo prekes eksportuojantis verslas gali patirti padidintą riziką. Toks signalas būtų gana stiprus ir Rusijai padėtų grįžti į sveiką protą”, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą