B. Vėsaitė: Socialdemokratai siekia pažaboti kreditų bendroves, kad neskurdintų žmonių

5
2
- Reklama -

Seimo narė Birutė Vėsaitė. KK nuotr.

Nepaisant to, kad Lietuvos BVP auga, skurdas ir socialinė atskirtis šalyje didėja.

Remiantis statistika, 2000 metais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno 16 proc. žmonių, o 2015 metais – 20 proc. Be to, dirbančiųjų skurdas irgi yra problema.

Žmones itin slegia įsiskolinimai už įvairias paslaugas, kurių jie nesugeba susimokėti dėl ribotų galimybių ir žemų pajamų. Tuomet jie mėgina spręsti šias problemas pasinaudodami greitųjų kreditų paslauga ir taip patenka į „užburtą nesumokėtų skolų ratą“, kuriame aktyviai dalyvauja ir antstoliai.

„Greitieji kreditai yra viena iš skurdo Lietuvoje plitimo šaltinių“, – spaudos konferencijoje Seime tvirtino Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Birutė Vėsaitė.

Pagal dabar galiojančią tvarką, antstoliai iš skolininkų gali išieškoti iki 50 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Šie išskaitų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę.

Seimo LSDP frakcijos narės – Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė ir Giedrė Purvaneckienė – užregistravo įstatymo, kuriuo siūlo mažinti dabartinius išskaitų dydžius perpus: mažiausias pajamas gaunantiems asmenims išskaičiuoti ne pusę minimalios algos, o ne daugiau kaip 20 proc., priklausomai nuo turimų vykdomųjų bylų skaičiaus (jei viena byla – ne daugiau kaip 10 proc., jei 2 ir daugiau – ne daugiau kaip 20 proc.), projektą.

Sumažinus išskaitas iš MMA, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos, neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Tai būtų viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika ir mažinančia skurstančių gyventojų skaičių.

Projektas parengtas, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklu ir nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“.

Pasak B. Vėsaitės, išskaitymų iš MMA sumažinimas būtų pirmas žingsnis.

Socialdemokratė taip pat planuoja pateikti įstatymų pasiūlymus, kuriais, pirma, būtų ribojamas kredito bendrovių paskolų teikimas – jau pasiskolinusiam žmogui negalėtų skolinti kitos bendrovės, antra, paskolos pratęsimo mokesčiu būtų padengiama ir pati skola. Taip žmogus nebūtų klampinamas į skolų liūną.

O. Leiputė tarp socialiai pažeidžiamų grupių išskyrė pensininkus ir vienišas mamas: „Senjorai dažnai negali pasiimti kredito iš banko, norėdami padėti savo vaikams ir anūkams, kad šie neemigruotų, jie ima greituosius kreditus, kurių po to neišgali atiduoti ir patenka į tą uždarą ratą. Vienišos mamos, norėdamos savo vaikams suteikti geresnes galimybes, taip irgi pakliūva į dar didesnius skurdo spąstus. Be to, greitųjų kreditų reklamos yra daug, ir ji efektyvi. Taip pat fiktyviai yra įdarbinami žmonės, kad galėtų gauti kreditus“.

„Pusę minimalios algos siekiantys atskaitymai nepalieka jokių galimybių pragyventi ir pastūmėja net link savižudybės. Atskaitymų našta ypač prislegia grįžusius iš įkalinimo įstaigų, priklausomybe sergančius žmones, kadangi, bandydami integruotis į visuomenę, jie greitai supranta, jog iš legaliai uždirbamo atlygio jiems pragyventi niekaip nepavyks, nes didžiąją dalį jo „praris“ mokėjimai antstoliams“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

„Ši nedraugiška socialiai pažeidžiamam asmeniui aplinka stumia jį į visuomenės užribį. Dėl to niekas nelaimi – nei valstybė, nei skolų grąžinimo laukiantieji, nei įsiskolinimų negalintis padengti asmuo. Visi patiria tik nuostolius ir neigiamas pasekmes. Šis konkretus pasiūlymas dėl išskaitų iš MMA mažinimo būtų kaip konkretus sprendimas konkrečiose žmonių situacijose, kurių Lietuvoje – labai daug. Ir iš to laimėtų absoliučiai visi“, – teigė Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

A. Adomavičienės tvirtinimu, sumažinus išskaitas iš MMA, teigiamos pasekmės būtų šios: sumažėtų bedarbių skaičius: valstybė sutaupytų lėšas, skirtas išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokoms; sumažėtų nelegalaus darbo atvejų; į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau Sodros mokesčių; padidėtų save išlaikančių asmenų skaičius.

Anot jos, asmenys lengviau integruotųsi į visuomenę bei į darbo rinką. Padidėtų skolininkų motyvacija skolas grąžinti iki joms patenkant pas antstolius priverstiniam išieškojimui. Mažėtų nepasitikėjimo ir agresijos nuotaikos visuomenėje. Mažėtų nusikalstamumas ir valstybės (mokesčių mokėtojų) išlaikomų asmenų skaičius įkalinimo įstaigose. Dirbantieji legaliai priklausytų sveikatos priežiūros sistemai (užkrečiamų ligų prevencija ir kt.).

Socialdemokratai siekia pažaboti kreditavimo sistemą, kuri klampina gyventojus į skolas, verčia juos emigruoti, didina šalyje skurdą. Minėti siūlymai – vieni iš daugelio, kuriais ketinama apriboti kredito bendrovių lupikavimo mastus.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą