D. Kreivys. „Istorija apie koldūnus nėra skani, kaip ir patys koldūnai, jei ten yra bakterijų“

19
6
- Reklama -
D.Kreivys. KK nuotr.
D.Kreivys. KK nuotr.

Penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos politinio rinkimų štabo vadovas, partijos pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, kalbėdamas apie Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę pabrėžė, kad šios statybos žmonėms kelia daug nerimo.
„Per praėjusį pusmetį Baltarusijos atominėje elektrinėje Astrave, kuri yra už 50 km. nuo Vilniaus, įvyko trys rimti incidentai. Elektrinės sprogimo atveju visas Vilnius turėtų būti evakuotas, nors kaip tai padaryti šiandien niekas turbūt nežino. Dabartiniai valdantieji sako, kad elektrinės statybas reikia prižiūrėti. Tačiau kaip? Kai nukrito reaktoriaus korpusas, niekas neturi net galimybių patikrinti, ar jis nebus pastatytas atgal. Dar reikia turėti omenyje baltarusių darbo kultūrą, technologijas, faktą, kad elektrinę stato Rusijos „Rosatom“. Kodėl neįleidžiami tarptautiniai tikrintojai, o visus stress testus atliks rusiškos kompanijos? Kodėl elektrinė statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas“, – neatsakytus klausimus vardijo D. Kreivys.
Klausiamas, ką Lietuva gali padaryti, parlamentaras pažymėjo, kad elektrinės projektas labai brangus, o prieš ją statant numatyta, kad Lietuva suteiks infrastruktūrą tiek naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine siekiant subalansuoti sistemą, tiek ir elektros eksportui į Vakarus. Lietuvos-Baltarusijos pasienyje pastačius galią ribojančius nuolatinės srovės keitiklius, ir pasiuntus aiškų signalą, kad to tikrai nebus, situacija gali iš esmės pasikeisti.
Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje vyks tarptautinė konferencija, kurioje apie visuomenės požiūrį į Baltarusijos atominę elektrinę bei problemas kalbės ir patys baltarusiai.
Interviu neapsieita ir be „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovo, buvusio Seimo TTP frakcijos seniūno Petro Gražulio „koldūnų“ istorijos.
„Istorija neskani, kaip ir koldūnai su bakterijomis, jei ten tokių yra, – ironizavo D. Kreivys. – Tačiau žvelgiant giliau į problemą, reikia sutikti, kad valstybės tarnyba sutraukia ne pačius geriausius žmones ir tai vyksta dėl keleto priežasčių. Viena vertus, todėl, kad aparatas yra pernelyg išpūstas, atlyginimai valstybės tarnyboje palyginti maži ir nemotyvuoja žmonių stengtis dirbti geriau. Kita vertus, dirbti valstybės tarnyboje – nėra prestižas. Matome, kad visi skandalai, vykstantys tiek valstybės tarnyboje, tiek politikoje, atstumia profesionalius žmones dirbti joje. Jie renkasi visai kitas galimybes versle ar tarptautinėse institucijose“.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą