Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
Prieš dvidešimt metų Lietuvą vizitu pagerbęs filantropu save vadinantis Dž. Sorošas įkūrė ir materialiai išlaikė ATVIROS LIETUVOS FONDĄ (ALF). Ir ne menkomis lėšomis, o apie 200 milijonų, kaip deklaruojama ALF ataskaitose.
Neįtikėtina, kad žydas duoda ir duoda milijonus Lietuvai, kai kiti jo broliai tiek iš Rytų, tiek Vakarų unisonu reikalauja ir reikalauja iš mūsų valstybės to, ką trys okupacijos bangos (sovietų-fašistų-sovietų) iš jų atėmė. Antra vertus, šią dieną Lietuvos Vyriausybė jau nusprendė grąžinti žydams 130 milijonų, nors tai neregėta visame pasaulyje, kad kas nors okupanto žalą kompensuotų. Tuo tarpu Sorošo išleisti Lietuvai 200 milijonų lengvai padengtų jo tėvynainių reikalavimus, tai neaišku, kodėl tasai filantropas neužgesino viso „žydšaudinio“ „alaso“ ir neperdengė neva litvakų turto paveldėtojų žalos? Jeigu daryti gera, tai daryti…
Logiškai mąstant, tokia turėjo būti žydo Dž.Sorošo geradarystė Lietuvai už 600 metų globos žydams bei gelbėjimo nuo holokausto – tiesiog privalėjo saviškius paprotinti ir jų godumą padengti tais 200 milijonais.
Tačiau žydai neinvestuoja ten, kur negalima tikėtis keleriopos naudos. Litas turi duoti 10 litų pelno, o tai galima pasiekti tik įsiskverbus į visuomenės ir valdžios struktūras. Štai tau ir Sorošo Trojos arklys – neveltui sakoma, venk danajų su dovanomis.
Atviros Lietuvos fondo įkūrimas visai nereiškia Lietuvos žmonių rėmimo, nors pagal pavadinimą teikė tokias viltis. ALF Lietuvoje turėjo visai kitokius tikslus – šiais milijonais buvo įsteigtos 22 institucijos, kurios, deja, siekė veikti politinių procesų eigą, įstatymų kūrimą ir visuomeninės nuomonės formavimą, kurią sovietmečiu vadinome marksistine propaganda, o dabar – demokratiniu viešumu.
Argi nekeista, kad svetimos valstybės pilietis kuria mūsų valstybėje tokias įstaigas, labai panašias į špionažinį tinklą, o mūsų saugumas šito nepastebi?
Tačiau demokratija ir viešumas buvo skirtas ne visiems, o tik … …išrinktiesiems. O tiksliau – buvusiems ir nepražuvusiems, nes nebuvo pravesta desovietizacija. Taigi, iškabos pasikeitė, o metodai pasiliko tie patys – kagėbistiniai.
Pirmas nukentėjo už rašinius „Kas valdo pasaulį?“ žurnalistas Vitas Tomkus. Tačiau plunksnos grandas teismuose nežlugo, todėl gavo ir antrą smūgį už straipsnį „Lietuviais esame mes gimę“. Ir smūgį ne nuo bet ko – nuo religijos kultūrą ir tradicijų puoselėjimą besiskelbiančio portalo „Bernardinai.lt“ vadovo Andriaus Navicko. Jam nepatiko lietuvio noras lietuviu ir likt. Jis garsiai bei iššaukiančiai apreiškė visai Lietuvai, kad didžiuojasi esąs žydas ir gėjus. Nors lietuvybei šie du jo požymiai lyg ir netrukdo…
Tiesą pasakius, karktelėjo ir ne laiku, ir ne vietoje: praleido progą patylėti. O dabar jau žodžio kaip žvirblio išlėkusio tenka jaučiu sugrįžtančio laukti…
Žydas ir gėjus – katalikiško portalo „Bernardinai.lt“ vadovas, kuris jau nebeapsimetinėja avinėliu, o parodė savo nagus ir ragus. Tai koks jis katalikiškas? Daugiau judaistinis ir homoseksualinis, bet ne katalikiškas…
Argi neįdomu būtų sužinoti portalo lėšų šaltinėlio ir bendradarbių ratelio? O šaltinėlis vis tas pats ir bendradarbiai tie patys – ALF aktyvistai ir Sorošo išlaikytiniai. Beje, dera pastebėti, kad per 20 metų jie jau pramoko ir patys prasimanyti pinigų tiek per ES fondus, tiek ir per Lietuvos įvairias institucijas.
„Bernardinai.lt“ portalas ne vienintelis sorosologinis ruporas – net trečdalis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narių yra Dž. Sorošo „pateptieji“, nors kanalas išlaikomas iš mokesčių mokėtojų lėšų. Transliuojama informacija neatitinka valstybinių, o juo labiau tautinių tikslų. O ką jau kalbėti apie privačius telekanalus?
Čia atvirai per visą TV ekraną demonstruojami „žvaigždučių“ užpakaliukai su sėdynėje įstrigusiomis kelnaitėmis bei siūlomi telefonai sekso užsakymams. Be apnuogintų kūnų, ekranuose įkyriai šmėžuoja vis tie patys veidai ir vardai į vardus nepanašūs bei visokie trumpiniai kaip šapro, cololo, mijos, minai, zvonkės, sašason ir net mamutai… Dar prisideda panašių gastroliuojančių tipažų plejada ir jau atrodo, kad žiūrime Izraelio televiziją, o ne Lietuvos. Ir ne vien linksmybių laidos – panaši situacija ir socialinėse bei politinėse laidose.
Sorososininkai formuoja mums nepakančią politiką, kursto antisemitizmą, ko niekada Lietuvoje nebuvo, ksenofobiją, homofobiją. Užtenka prisiminti L.Donskio vestą laidą „Be pykčio“, kurioje kaleidoskopu sukosi visi ALF aktyvistai bei kitų 22 Sorošo įsteigtų institucijų vadovai. Jiems visiems užkliuvo valstybės išsaugojimo, lietuviškų tradicijų, savasties, savimonės išlaikymo, šeimos gynimo reikalai.
Sorošo auklėtiniai taktiškai, bet metodiškai stengiasi performuoti lietuvių pasaulėjautą, pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą, patys nesuprasdami, kad kerta tą šaką, ant kurios sėdi. Jei mes tapsime kaip visi, tai ir su žydais elgsimės kaip visi – ir nebeliks jiems ramaus gyvenimo uosto, Šiaurės Jeruzale vadinamo…
Maža to, sorososininkaim patys naudodamiesi žodžio ir veiksmų laisve, kitiems stengiasi užčiaupti burnas ir apriboti veiksmus. Savo 22 organizacijoms jie paskirstė funkcijas ir kai kurios iš jų (pvz „Tolerantiško jaunimo“, „In corpore“ organizacijos) tapo etatinėmis skundikėmis, pastoviai rašančiomis pareiškimus į teisėtvarkos institucijas dėl Lietuvos tautinių organizacijų veiksmų, žodžių ar dainų.
Štai po 2007 metais nepavykusio homoseksualų parado Vilniaus gatvėse „Tolerantai“ apskundė skinų eitynes. Ir prasidėjo skustagalvių „žvejojimo“ vajus: atpažintus per filmuotą medžiagą tyrėjai „greituoju būdu“ formino, o teisėjai be teismo posėdžio įsakymais baudė… Gi, „Tolerantai“ skaičiavo „viščiukus“ ir pylė toliau skundus.
Bet džiaugsmas truko neilgai, kai iš nuostabos plikiai atsitokėjo ir vietoj valdiško advokato nusisamdė savus bei procesą perkėlė į teismo salę. O čia ir paaiškėjo, kad už dainas nebaudžiama, ir visa virtinė jau „paruoštų“ įsakymams bylų subyrėjo…
Tačiau „Tolerantai“ nenuleido rankų, o pakeitė savo „žvejojimo“ plotus. Dabar jie savanoriškai kontroliuoja internetinę erdvę ir skundžia pagal principą – „parodyk stulpą, o prisikabinti rasiu už ką…“. Žodžiu, avelė vis tiek bus kalta, nes vilkas ėsti nori… O vilkų šėrimui Sorošas kasmet skyrė po 10 milijonų. Todėl ir džiaugėsi sorososininkai, kad kasmet nubaudžiami piniginėmis baudomis apie 80-100 internautų…
Ir net ik džiaugiasi, bet ir viešina už ką – dažniausiai už homofobiją bei antisemitizmą. Žodžiu, du labiausiai mėgstami arkliukai. Na, su antisemitizmu, tai aišku – patys muša, patys rėkia. O prisimetus auka, niekada nepamirštama žalos atlyginimo. Šis principas taip išvystytas, kad išaugo iki holokausto industrijos masto, nešančio milijardinius pelnus… Bet, atrodo, kad šis burbulas, kaip ir visi dirbtinai pučiami burbulai, susprogo po korupcijos skandalo JAV išviešinimo. Ir šiuokart negelbės antisemitizmas – korupcijoje išryškinti penki rabinai.
O, va, sekso mažumų arkliukas dar gajus, nežiūrint to, kad mūsų Konstitucijoje įtvirtintas dorovės prioritetas ir leidimas apriboti žmonių laisves bei teises dorovės ir privataus gyvenimo labui. Nežiūrint to, kad Seimas patvirtino tradicinės šeimos koncepciją bei priėmė įstatymą, ribojantį informaciją vaikams, „Tolerantai“ vis tiek skundžia teisėsaugai internautus ir skundžia.
Ar nebūtų įdomu, o gal gi ir naudinga, kaip vyksta tyrimas ir baudimas „greituoju būdu“, kad ir jūs, skaitytojau, nepatektumėte ant šios „meškerės kabliuko“ ir nesuteiktumėte džiaugsmo „Tolerantams“ lengvai užsidirbti iš Sorošo milijoną-kitą?
Štai „gyvas“ pavyzdys. Atkaklus žemaitukas, susijaudinęs dėl paskelbto homoseksualų būsimo parado, nusprendė imtis Konstitucijoje (3str.) įtvirtintų jo teisių priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką, o būtent į konstitucinį dorovės prioritetą (25 str.). Kadangi akivaizdu, kad vienas lauke – ne karys, tai žemaitukas sukūrė internete svetainę ir pakvietė visus prisidėti prie jo. Tuo pačiu kreipėsi ir į pačius sekso revoliucionierius, pareikšdamas lojalumą jų privačiam gyvenimui, bet pagrasino, jei jie iškels savo vaivorykštinę vėliavą, tai ir jis…
Kaip manote kuo pagrasino žemaitukas? Su kuoka ar beisbolo lazda juos apvanoti, ar pagal tradicijas ant kuolo pasodinti? Nieko panašaus – jis pažadėjo irgi iškelti vėliavą, tik trispalvę. Ir iškėlė. O gėjai taip ir liko be parado, be vėliavos… Žodžiu, be garbės ir orumo…
Todėl „Tolerantai“ nusprendė išlyginti rezultatą skundu, o visose institucijose įsismelkę sorososininkai rado tai, ko žemaitukas netgi nepametė…
Tyrimo metu buvo konfiskuotas kompiuteris, bet ten ekspertas rado tik tą vienatinį skelbimą, kuriame nė kvapo kurstymo ar teisių suvaržymo, o vien tik Lietuvos Konstitucijos gynimas. Tačiau „Tolerantai“ prie pareiškimo vis tiek pridėjo keliolikos puslapių priedą, kad neva svetainėje pasisakiusieji skleidžia neapykantą ir kursto smurtauti.
Pažymėtina, kad pasisakymų ekspertizę atliko ir ją pasirašė tik Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja D. Grigolovičienė, bet ne vadovas ar pavaduotojas. Bet ne tai svarbu – šiuo parašu sorososininkė persistengė ir padarė dokumentą neteisėtu, taigi netyčia suveikė žemaituko naudai. Įdomu kas kita.
Peržiūrėjus iš keliolikos puslapių pasisakymų, apie 30 jų (apytikriai 10%) įvertinti kaip pažeidžiantys įstatymą. Būtent šių pasisakymų autorių slapyvardžiai iššifruoti ir išaiškinti 12 asmenų, iš kurių 5 (40%) buvo ne lietuviai, kas kelia nuojautą apie provokacinę pasisakymų kilmę. Ši nuojauta sustiprėja iki įtarimo, kai išaiškėja, kad 4 (35%) iš autorių – moterys. Tuo tarpu keiksmažodžiai ir būdvardžiai jų tekstuose visai ne moteriški. Išanalizavus tekstus pagal visus kalbotyros kriterijus, peršasi išvada, kad dalis provokacinių tekstų yra vieno autoriaus kūryba, tik paskleista įvairių slapyvardžių vardu.
Vienok, prokuratūros tyrėjai šiuos tekstus priskiria žemaituko svetainei, nors ekspertai tokių įrašų kompiuteryje ir nerado. Antra vertus, nuo „Tolerantų“ pareiškimo 2007 metais iki pranešimo žemaitukui apie jo įtarimą nusikaltus 2009 metu sausyje praėjo dveji metai, ir toks tyrimas negalėtų būti įvardytas kaip nubaudimas „greituoju būdu“. Tačiau, atmetus visus kitus procesinius veiksmus (ekspertizės, konfiskavimą ir t.t.), veiksmai su pačiu įtariamuoju vyksta super pagreitintai: nėra laiko su advokatu apsvarstyti kaltinimo (o tardytojo nuomone – kam to reikia, jei prisipažįsti sukūręs svetainę), kaltinimo ir siūlomų sąlygų nesvarstyti teisme (tai pateikiant kaip puikią lengvatinę alternatyvą), o sutikti su įsakymu dėl baudos. Ir kai pasimetęs žemaitukas sutiko su tokiomis „puikiomis“ sąlygomis, jam pastūmė paruoštus blankus su standartiniu sutikimu, advokato atsisakymu ir kompiuterio konfiskavimu… Dar būna ir variantas su valdišku advokatu, kuris lyg ir atstovauja kaltinamojo interesams, bet praktiškai „pučia į tyrėjo dūdą“. Ir galutinis rezultatas tas pats – baudžiamasis teismo įsakymas, priimtas vienasmeniškai teisėjo, nedalyvaujant šalims. Žodžiu, ne viešai.
Kiek čia daug galimybių pažeisti šalies interesus, parodė skinų pareiškimai ir bylų svarstymas teisme. Svarstymo metu nebuvo nustatyta nei nusikaltimo sudėtis, nei administracinis nusižengimas.
„Greitasis būdas“ dažniausiai būna grindžiamas asmens prisipažinimu, kuris tik teismo proceso metu išaiškėja kaip nepagrįstas. O be teismo niekas nesigilina į tokius aspektus – visi tyrėjo dokumentai priimami kaip faktai, su kuriais neva sutinka kaltinamasis. O kad jis nesigaudo, tai dar geriau – greičiau ir daugiau geros statistikos.
Štai ir giriasi „Tolerantai“, kad per metus jų skundų dėka nubaudžiama apie 80-100 žmonių. O tuo tarpu Konstitucijos 31 straipsnis draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.
Atrodytų, tik reikia nepraleisti progos patylėti, ir tų 80 nubaustų per metus nebeliktų. Nuplauktų ir „Tolerantų“ džiaugsmas bei sorososiniai atlyginimai…
Tyla – gera byla. Nesileiskite provokuojami. Ir atminkite, kad žydų moralės kodekse – Talmude – įtvirtinti dvigubi standartai: vieni skirti žydams, kiti – gojams. Ir gojams, deja, skirti standartai lygiai priešingi nei žydams.
Dž. Sorošas yra žydas, atėjęs į Lietuvą su danajų dovanomis, kurias jau išsiaiškinome ir visai nesidžiaugiame. Bet jų galime atsikratyti. Įstatymas po įstatymo, žingsnis po žingsnio ir išvalysime Lietuvą nuo sekso revoliucionierių bei holokausto industrijos inžinierių.
Lietuva visada buvo pavyzdžiu Europai tiek teisės kūrime (statutai), tiek tautinio solidarumo doroje – tautos stiprybėje, tiek lietuvio santykiuose su nelietuviu, pagrįsto artimo meile ir pagarba kiekvieno žmogaus prigimtinei laisvei, garbei ir orumui.
2009-08-05
