J. Razma kelia atsakomybės už neracionalius sprendimus pratęsiant Lietuvos jūrų laivininkystės agoniją klausimą

4
5
- Reklama -

Seimo narys Jurgis Razma. KK nuotr.

Paaiškėjus, kad Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, klausdamas, kas prisiims atsakomybę dėl keistos Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo strategijos: iš pradžių bandant ją reanimuoti ir teikiant finansinę paramą su valstybinių įmonių pagalba, o po to keičiant sprendimą ir skelbiant apie jos bankrotą.

Seimo narys klausia, kodėl nebuvo laiku reaguota į įmonės finansinių rodiklių kritimą bei kiek tiksliai valstybės kontroliuojamų įmonių lėšų bei kitų viešųjų finansinių išteklių buvo nukreipta LJL gelbėjimui ir kur jos buvo panaudotos? Kokios suteiktų paskolų atgavimo perspektyvos?

Seimo nario nuomone, LJL akcijų perdavimas valdyti „Lietuvos geležinkeliams“, kai LJL jau buvo labai sudėtingoje būklėje, buvo ne kas kita, kaip bandymas nusišalinti nuo politinės atsakomybės dėl LJL žlugimo. Be to, kyla klausimas, kodėl tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau?

J. Razma klausia, ar ši LJL bankroto istorija nedemonstruoja, jog Vyriausybė visiškai nepajėgi prognozuoti ekonominių įvykių, o ministerija nesugeba valdyti valstybinių įmonių, jei šios turi kokių nors problemų. Laukiama atsakymo, ar LJL vadovo S. Dobilinsko kreipimasis suderintas su R. Sinkevičiumi ir Vyriausybe.

Taip pat domimasi, kokia toliau prognozuojama LJL įmonės ir jos darbuotojų ateitis?

Į šiuos klausimus ministras turėtų atsakyti ketvirtadienį Seimo posėdyje.

J.Razmos klausimai susisiekimo ministrui R.Sinkevičiui:

1. „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (toliau – LJL) šiemet per devynis mėnesius gavo 8,1 mln. eurų pajamų – 48 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu, kai pajamos siekė 15,5 mln. eurų. Įmonės grynieji nuostoliai padidėjo 58,7 proc. iki 7,3 mln. eurų.

Jos nuostolis prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sausį-rugsėjį siekė 3,6 mln. eurų (pernai gauta 400 tūkst. eurų pelno). Trečiąjį ketvirtį bendrovė gavo  tik 703 tūkst. eurų pajamų – 7 kartus mažiau nei pernai (4,887 mln. eurų). Kaip Jūs galėtumėte pakomentuoti tokį  įmonės rodiklių kritimą? Kodėl nebuvo reaguota laiku?

2. Š.m. rugsėjo pabaigoje finansinės LJL skolos siekė 15,97 mln. eurų, o visos skolos – 22,184 mln. eurų. „Sodrai“ ir darbuotojams ji skolinga 1,789 mln. eurų, pirkėjams – 4,318 mln. eurų. LJL skolos ir nuosavo kapitalo rodiklis siekia 2,14.  LJL vadovas Sigitas Dobilinskas, kaip viešai skelbiama, penktadienį kreipėsi į teismą dėl bankroto, nes, pasak jo, įmonė nebepajėgia mokėti už degalus, maistą, o atlyginimai jūrininkams nemokami tris mėnesius. Ar šis kreipimasis dėl bankroto yra suderintas su Jumis – LJL kontroliuojančių Lietuvos geležinkelių akcijų valdytoju – ir su vyriausybe?

3. Prieš keletą mėnesių viešai iškilus informacijai apie LJL finansines problemas, jai priklausančių laivų areštus užsienio uostuose, Jūs paskelbėte, kad įmonė bankrutuoja ir pradėjote bankroto inicijavimo procedūrą. Po to, įsikišus premjerui, Jūs pakeitėte poziciją, atsiėmėte bankroto iniciatyvą ir įmonės gelbėjimą permetėte „Lietuvos geležinkeliams“. Kai dabar, praėjus keletui „gelbėjimo“ mėnesių, matote įmonės situaciją, kaip galite įvertinti savo pozicijos keitinėjimą ir blaškymąsi? Kas buvo klaida: ar pirmasis sprendimas skelbti bankrotą (turbūt, sutiksit, kad tokia žinia gerokai apsunkina įmonės gelbėjimo perspektyvą?), ar vėlesnis sprendimas bandyti gelbėti įmonę?

4. Kiek valstybės kontroliuojamų įmonių lėšų bei kitų viešųjų finansinių išteklių buvo nukreipta LJL gelbėjimui? Kokios suteiktų paskolų atgavimo perspektyvos? Kur buvo panaudotos LJL suteiktos paskolos? Ar ši pagalba pagerino anksčiau paskolas LJL suteikusių subjektų paskolų atgavimo perspektyvas?

5. Kokį šiuo metu matote ir prognozuojate LJL veiklos raidos scenarijų ir perspektyvą? Ar sutiksite, kad LJL akcijų perdavimas valdyti „Lietuvos geležinkeliams“, kai LJL jau buvo labai sudėtingoje būklėje, buvo ne kas kita, kaip bandymas nusišalinti nuo politinės atsakomybės dėl LJL žlugimo? Kodėl tokie sprendimai nebuvo priimti anksčiau?

6. Ar ši LJL bankroto istorija nedemonstruoja, kad Vyriausybė yra visiskai nepajėgi prognozuoti ekonominių įvykių, o ministerija nepajėgi valdyti valstybinių įmonių, jeigu šios turi kokių nors problemų.

- Reklama -

KOMENTUOTI

Įrašykite savo komentarą!
Čia įveskite savo vardą